Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Istorija

Miškas savo paslapčių neskuba atskleisti

Redakciją pasiekė žinia, kad Linkmenų–Vyžių miške prie Pliaušės upelio rastas pokario partizanų bunkeris, kuris nesusprogdintas, neišardytas, tebestovi bemaž 70 metų. Žinia suintrigavo, nes nieko panašaus Lietuvoje, kiek man žinoma, jau nėra. Vietų, kur buvo partizanų bunkeriai, žinome daug, turime net Ažvinčių, Minčios ir Labanoro girių žemėlapius su pažymėtais miško kvartalais, kuriuose kadaise buvo bunkeriai. Tačiau visur telikę tik jų žymės.

Skaityti toliau »

Ir pražydo sužydėjo 500-oji Mielagėnų vasara

Sekmadienį Mielagėnai vėl lūžo nuo žmonių apgulties, daug jų netilpo net į bažnyčią. Šie nuo kaitros prieglobsčio ieškojo šventoriaus medžių paunksnėje. Sausakimšoje bažnyčioje taip pat buvo ne ką vėsiau. Miestelis šventė jo vardo paminėjimo 500 metų sukaktį,  taip pat dabartinės Mielagėnų „katedros“, kaip savo bažnyčią dėl panašumo į Vilniaus katedrą baziliką vadina mielagėniškiai, 225-ąsias metines.

Skaityti toliau »

Vieliai

Pakankamai reta pavardė Lietuvoje ir rajone. Turėjau dėdienę Teresę Rutkauskienę, kuri kepdavo labai skanius pyragus ir visada Petrinėms atnešdavo pyrago, iškepto tokioje formoje, kurią vadino “čudopečka”. Ją prisimindamas ir skiriu šį straipsnį jos anūkei Vielienei. Nesu susitikęs su šia gimine, bet tai labai sena giminė, kuri čia gyveno jau XVII a. Niekada nepasižymėjo gausumu, bet pasižymėjo sėslumu.

Skaityti toliau »

Vaickai

Lietuvoje pakankamai reta pavardė, bet dažna Ignalinos rajone. Jų tėvonija yra Petriškė ir Strigailiškis. Vėliau atsirado Gaveikėnuose, Ažušilėje, Rimšėnuose, Antazavėje, atskiros šeimos – kitose vietovėse. Apie 1800 m. daugelis jų vadinosi Smigeckiais, po 50 metų vėl liko tik Vaickai. Koks ryšys tarp tų dviejų pavardžių – nenustačiau.

Skaityti toliau »

Kruvini birželio puslapiai

Birželis – pats nuostabiausias vasaros mėnuo: vis dar ilgėja dienos, visoje gamtoje klega jaunikliai, einame link švento apsivalymo – Joninių laužo ugnies. Lietuvos istorijoje birželis nebuvo linksmybių mėnuo (daugiau gal kruvinasis birželis), ir sovietmečio auklėtos kartos dar ilgai nežinojo tikrųjų tautos istorijos faktų.

Skaityti toliau »

Žebrauskai

Dažna pavardė Lietuvoje. Palūšės parapijoje ji siejama su Pašakarvio kaimu. Tai bajorai ir gyvena iki šių laikų. Seniausias įrašas rodo, kad Jonas Žebrauskas (1739–1789) turėjo 3 sūnus Vincą (1759 m.), Aleksandrą (1762 m.) ir Jurgį (1774 m.), jie gimė palivarke Bakšti, nežinau kur ši vietovė.

Skaityti toliau »

Zabulevičiai

Paskutinis straipsnis  apie Zuikas išspausdintas neatsitiktinai. Manyčiau, kad iš dabartinių Zuikų gyventojų Zabulevičiai yra seniausiai gyvenantis Zuikose. Be to, jų gyslomis teka ir kaimo pavadinimo bendraautoriaus Zuikos kraujas. Bet apie viską iš pradžios. Zabulevičių pavardė mūsų krašte turėjo įvairių atmainų. Tai Zybalas, Zybalevičius, Zabielavičius, Zabolevičius, Zabalevičius, Zabulis. Visi iš to paties kelmo.

Skaityti toliau »

Zuikos

Pradžioje norėčiau truputį papasakoti apie Zuikų kaimą. 1720 m. čia gyveno 4 šeimos: Bezdaliai, Čepukėnai, Kožemiakos ir Zuikos. Kaimas nedidelis ir jo pavadinimas neabejotinai kilęs nuo Stepono Zuikos šeimos. Tai buvo įprasta tais laikais, kai kaimams pavadinimai buvo suteikiami pagal gyventojų pavardes. Seniausias įrašas apie Zuikas sako, kad Petro Zuikos ir Katerinos šeimoje 1706-9-12 gimė duktė Ona Kūma Kristina Adomaitė iš Zuikų.

Skaityti toliau »

Švilpos

Pakankamai reta pavardė Lietuvoje. Su ja susidūriau ieškodamas savo šaknų. XVI a. Vėliuonoje gyveno bajoras Švilpa. Kur jis vėliau gyveno – nesuradau. Prie Kupiškio XVII a. gyveno Švilpos, bet XVII a. pabaigoje ten Švilpų pavardė dingo. Utenos rajone yra keli kaimai, kur Švilpos gyveno ir gyvena gausiai. Ryšio su Ignalinos rajono Švilpomis neradau. Mūsų Švilpų šaknys siejamos su Kaneišių kaimu.

Skaityti toliau »

Kruvina 1944 m. gruodžio naktis Miškiniškėje

Gegužės 17 d., sekmadienį, 14 val. (lankymas Švedriškės bažnyčioje nuo 12 val.), Švedriškėje perlaidosime 1944 m. gruodį Miškiniškės kaime žuvusius tris neatpažintus partizanus. Ši istorija buvo jau ne kartą aprašyta, tačiau, artėjant perlaidojimui, jaučiu pareigą plačiau papasakoti šio įvykio priešistorę, panagrinėti kai kurias šios tragedijos detales.

Skaityti toliau »

Švedros

Lietuvoje – pakankamai reta pavardė. Su ja susidūriau tirdamas Medeišių giminę. Iš kur jie atkeliavo – nenustačiau. Seniausias mano rastas įrašas sako, kad Bartalomėjus Švedras iš Varnališkių turėjo žmoną Kristiną Lesytę (1766–1796) iš Antagavės ir Rozaliją Lašakauskaitę iš Gaveikėnų. 1797-02-07 vestuvėse liudininkais buvo Simonas Vitkauskas iš Vielionių ir Simonas Mudėnas iš Gaveikėnų.

Skaityti toliau »

Rutkauskai

Šią pavardę Lietuvoje praktiškai sutiksi kiekviename rajone. Ieškodamas Rutkauskų giminės šaknų, prieš 20 metų patekau į kampą. 1824 m. visos Rusijos surašyme ir jo papildyme pažymėta, kad Zuikų kaimo surašyme praleistas valstietis Tamošius Rutkauskas, Adomo (1779 m.) su žmona Kristina (1794 m.) ir vaikais: Motiejumi (1811 m.), Mariana (1812 m.), Marcele (1816 m.). Kilo klausimas – iš kur tas Tamošius į Zuikas atkeliavo.

Skaityti toliau »

Du broliukai Leninai

Ar žinote, kuo įžymi buvo praėjusi balandžio 22-oji? Vargu, ar daug kas atsimena, bent jau trisdešimtmečiams ta data nieko nesako. O sovietmečiu tai buvo, oho, kokia šventė! Tądien 1870 m. gimė Vladimiras Iljičius Uljanovas, kitaip – Leninas. Tad šiemet jo pusapvalis 145-asis gimtadienis.

Skaityti toliau »

Ruseckai

Lietuvoje labai paplitusi pavardė. Jų daug yra gretimuose rajonuose: Molėtų, Utenos, Zarasų, Rokiškio ir kitur. Pavardė buvo įvairiai rašoma: Ruseckas, Rusciega, Rusteika ir panašiai. Ta pavarde susidomėjau, nes Rutkauskai du kartus buvo vedę Ruseckaites iš Vėlionių.

Skaityti toliau »

Ropės

Tai Lietuvoje retai paplitusi pavardė. Pradėjęs nagrinėti šią giminę, buvau labai nustebintas tuo, kad ši pavardė nėra labai reta Ignalinos rajone. Maniau, kad jų bus tuzinas, bet ne daugiau. Įsitikinau, kad Lietuvoje Ropės dažniausia kilę iš mūsų rajono, bet iš kur jie atkeliavo, nenustačiau. Galėčiau tik tvirtinti, kad 1720 m. Daugėliškio parapijoje jų dar nebuvo.

Skaityti toliau »

Ko nesunaikino du pasauliniai karai – sunaikinome patys

Lietuvos siaurojo geležinkelio istorija vis rašoma. Iš senų nuotraukų mus tyliai skverbia senųjų geležinkeliečių žvilgsniai… Tiesūs, tvirti vyrai, miglotos tolumos už nugaros, šilai, upių vingiai, kalvelės. Mažas, patrauklus siaurukas sutiktų 117 pavasarį. Buvusio geležinkeliuko mylėtojai puikiai supranta, kad jo gyvenimo jau neatgaivinsi, nesukasi ištiesintų pylimų, neprikelsi sugriautų tiltų, bet… 

Skaityti toliau »

Ozarinskai

Ši pavardė Lietuvoje nėra plačiai paplitusi, o rajone daugiau siejasi su Bajorų kaimu. Įvairiais laikotarpiais pavardė buvo rašoma įvairiai. Sutinkama Ozarinskas, Ozarinskas, Ozarinskas, Zariūnas, Ešerinis. Paskutinė pavardė, kaip ir Žvejų, Aviečių, Karklinių, atsirado lituanistų dėka 1939–1940 m. Šitą straipsnį skiriu savo draugui, bendraklasiui, puikiam sportininkui Vytautui Zariūnui,  mirusiam 2014 m.  Zariūnais jo šeima tapo karo metais.

Skaityti toliau »

Medeišiai

Tai mano giliausiai išnagrinėta giminė, turinti lietuviškas šaknis. Man ši giminė svarbi tuo, kad mano motina buvo Jadvyga Medeišytė (1916–1970), gimusi Bėčionių kaime. Bėčionys minimi jau 1720 m., tuomet čia jau gyveno Medeišiai. Minimas ir Medeišių kaimas, bet Medeišių ten jau nėra. Medeišių kaimo pavadinimas tiesiogiai surištas su šia gimine. Štai 1707-05-07 Kazimiero Medeišio ir Ežbietos šeimoje Medeišių k. gimė Elžbieta.

Skaityti toliau »

Martinkėnai

Viena iš labiausiai paplitusių pavardžių Ignalinos, Palūšės, Vidiškių ir Kaltanėnų parapijose yra Martinkėnai. Jų yra gausu ir kituose Lietuvos regionuose. Štai ir Ignalinos krašto enciklopediniame žinyne paminėti gydytojas Gediminas Martinkėnas (1936 m.) iš Strigailiškio ir Vilniaus krašto švietėjas Vincas Martinkėnas (1907 m.) iš Ignalinos.

Skaityti toliau »

Maknevičiai

Su Maknevičių pavarde susidūriau, kai tyriau Bėčionių ir Zuikų kaimų istorijas. Nežinau, kaip taisyklingai tariama ši pavardė. Buvo įvairiai vartoma, bet XIX a. jie vadinosi Maknevičiais arba Makmavičiais. XX a. jiems buvo priklijuota Maknių pavardė. Pasiklausius dabartinių kalbininkų, gal ir teisingai padarė. Sakoma, kad galūnės -auskas, -ičius yra slaviškos (koks siaubas, juk jos buvo ir iki patekimo į Rusijos imperiją) ir jas reikia braukti.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje