Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Istorija

Butrimai

Rajone tai pakankamai plačiai paplitusi pavardė. 1720 m. Daugėliškio ir Palūšės parapijose Butrimų nebuvo. Manyčiau, kad jie atvyko nuo Salako ir Dūkšto pusės. Šiuo metu ten gyvena daug Butrimų, kurių giminystės ryšys su nagrnėjamų parapijų Butrimais nenustatytas. Pastebėsime, kad Vidiškių, Ceikinių, Seniškio parapijos atsirado XIX a. viduryje ir vėliau. Senieji įrašai buvo rasti Daugėliškio parapijos dokumentuose ir dvarų inventoriaus surašymuose.

Skaityti toliau »

Bendoriai

Google Bendorių lyg ir nedaug, bet Ignalinos rajone tai gausi giminė. Enciklopedijoje minimas  Antanas Bendorius (1904–1969), geografas Jonas Bendorius (1889–1954), vargonininkas, chorvedys, pedagogas ir kompozitorius Petras Bendorius (Bendoraičius, 1863–1906), pedagogas, tautosakininkas Rimantas Bendorius (g. 1952 m.), Plungės r. politinis veikėjas. Esu sutikęs Bendorių Utenos parapijoje, bet ryšio su ignaliniečiais nepastebėjau.

Skaityti toliau »

Kaip kadaise samanė buvo varvinta…

Į redakciją paskambino advokatas Alfredas Besusparis iš Prienų. Jis kraštietis, kilęs nuo Rizgūnų (Ceikinių sen.), „Mūsų Ignalinoje“ jau publikavęs kelis straipsnius iš advokato praktikos. Paskambinęs juokdamasis sako: „Turiu unikalią nuotrauką, kaip mano senelis samanę su kaimynais miškelyje varo. Ar spausdinsit?“ Sakau, o kodėl gi ne, tik reikia paaiškinamojo teksto. Dabar nuotrauką ir tekstą gavome, tad šiandien juos ir spausdiname.

Skaityti toliau »

Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas

Šiandien minime Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 81-ąsias metines, liepos 17-ąją – lakūnų žūties metines. Ta proga spausdiname ištrauką iš Petro Jurgėlos knygos „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“, išleistos Čikagoje (JAV) 1935 m. – praėjus vos dvejiems metams po tragiško skrydžio. Ši knyga – retenybė. Spausdiname literatūrinį dokumentinį pasakojimą apie patį skrydį (kalba netaisyta, nes prieškario ir dabartinė literatūrinė kalba šiek tiek skiriasi).

Skaityti toliau »

Kai rajonas skendėjo KGB šešėliuose

Šiandien spausdiname dar kelių KGB Ignalinos skyriaus (tuomet dar poskyrio) ataskaitų Lietuvos SSR saugumo komitetui apie situaciją rajone 1968–1973 m. Spausdiname ataskaitų santraukas apie įdomesnius tų metų įvykius. Yra nemažai pažįstamų vardų ir pavardžių, dėl patriotinės veiklos įkliuvusių tuomečių mokinių. Daugelis dar gyvi, todėl prašome juos atsiliepti ir papasakoti plačiau apie ataskaitose minimus įvykius.

Skaityti toliau »

Vado Roko žūtis: liudijimai, faktai, legendos

Noriu atsiliepti į dar 2013-03-26 d. „Mūsų Ignalinos“ straipsnį „Paskutinis vado Roko mūšis“. Manau, kad didelė dalis faktų ir aplinkybių dėl 1952-03-27 d. įvykio Vlado Vaiškūno vienkiemyje (Bujutiškėje, netoli Ceikinių), kur tądien žuvo mano tėvas, partizanų „Tigro“ rinktinės vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas, prieštarauja mano surinktiems faktams ir liudytojų atsiminimams. Kaip ir kiekvieną žmogų, vaikystėje sudėtingomis ir tragiškomis šaliai aplinkybėmis netekusį tėvo, mintys apie tai nepaleidžia visą gyvenimą.

Skaityti toliau »

Kai rajonas skendėjo KGB šešėliuose

Sutrumpintai spausdiname KGB Ignalinos rajono skyriaus 1976 m. ataskaitą. Praleidome ideologinę pliurpalynę ir veiklos kariniuose daliniuose epizodus. Pažyma su grifu „slaptai“, išspausdinta 2 egz., į respublikinį KGB išsiųsta 1976 m. gruodžio 22 d.

Skaityti toliau »

Kai rajonas skendėjo KGB šešėliuose

Interneto tinklalapyje www.kgbveikla.lt pradėti publikuoti KGB rajonų skyrių dokumentai. Nemažai patalpinta ir KGB Ignalinos skyriaus ataskaitų, planų, kitų „popierių“. Kai kurias anksčiau jau spausdinome. Visi jie siųsti Lietuvos TSR saugumo komitetui, visi su žyma „slaptai“. Metų ataskaitose – daug įdomių ir mums nežinomų skaičių, faktų, bet pažįstamų pavardžių.

Skaityti toliau »

Branduolinio sarkofago paslaptys

1986 m. balandžio 26-osios naktį Černobylyje (Ukrainoje) įvyko didžiausia pasaulyje technogeninė katastrofa, pakeitusi milijonų gyventojų gyvenimus. Pagal radiacijos lygį 500 bombų, numestų ant Hirosimos, prilygęs sprogimas be gyventojų paliko Pripetės miestą, radioaktyviais teršalais užteršė 19 Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos regionų ir didžiulę Europos teritoriją. Teršalų kliuvo ir Lietuvai, ypač pietiniams rajonams.

Skaityti toliau »

Afganistano karo košmaras neišblėso iš atminties

Praėjusį šeštadienį, vasario 15 d., sukako 25-eri metai, kai iš Afganistano buvo išvesti SSRS kariuomenės 10-osios armijos, vadovaujamos generolo B. Gromovo, paskutiniai daliniai. Šio jubiliejaus išvakarėse per Rusijos televiziją kalbėjęs generolas bei buvęs SSRS prezidentas M. Gorbačiovas pažymėjo, kad šis karas buvo betikslis, klaida. Jo metu žuvo 15 tūkst. karių. Dar 34 tūkst. patyrė sunkių sužalojimų.

Skaityti toliau »

Nauji Ignalinos istorijos štrichai

Prieš tris, o gal jau ir keturis mėnesius man paskambino vienas geras pažįstamas ir paporino štai tokią istoriją. Pasirodo, per vieną iš radijo stočių buvo visos valandos programa apie Ignaliną. Šioje programoje Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotoja pasakojo ir apie Ignalinos istoriją. Kaip ją žinantis šiek tiek, mano pažįstamas tiesiog piktinosi, kaip darbuotojai tokius dalykus kalba į mikrofoną, nepasidomėdami krašto archyvine-dokumentine medžiaga, o pasinaudodami įvairiais rašytiniais šaltiniais, kurie dažnai klaidina. Ir pridūrė, kad Ignalina vis tik ne koks vienkiemis, o rajono centras.

Skaityti toliau »

Kaip Ceikiniai bažnyčią pirko

Šios istorijos peripetijos buvo užprogramuotos dar XVI a. Pirmoji evangelikų reformatų Ceikinių parapijos bažnytėlė, dar iki 1675 m. Ceikinių dvaro savininkams Belikovičiams perėjus į katalikybę, tapo Daugėliškio parapijos koplyčia. Apie 1690 m. pastatoma antroji bažnyčia (bent taip sako šaltiniai, bet didžiausia tikimybė, kad buvo pastatyta tik Belikovičių koplyčia), o 1773 m. Mykolas Šmigelskis pastatė naują bažnyčią.

Skaityti toliau »

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau 95 metus vykdo humanitarinę veiklą

Sausio 12 d. sukako lygiai 95 metai, kai Kaune, gydytojų Roko Šliūpo, Jurgio Aleknos, provizoriaus Jono Makausko ir kitų medikų iniciatyva, buvo sukviestas steigiamasis susirinkimas. Draugijos pirmininku išrinktas R. Šliūpas. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje vyko nuožmūs karai, sužeistieji gaudavo menką medicininę pagalbą, likimo verpetuose išsiblaškydavo šeimos. Pasaulio humanistų rūpesčiu steigėsi gailestingųjų seserų, karių globos bendrijos.

Skaityti toliau »

Ignalinos istorija dokumentuose

Laikraščio bendradarbis dr. Petras Rutkauskas archyvuose surado dokumentą, susijusį su Ignalinos vardu, jo pradžių pradžia. Tai įrašai mirčių registracijos knygoje, kurioje nurodoma, kad 1869 m. sausio 1 d. mirė Vidiškių dvarininkė, po dienos – ir jos vyras. Tai įvyko Ignalinos dvare, kuris paprastai vadintas palivarku (dabar jo vietoje – „Lukoil“ benzino kolonėlė).

Skaityti toliau »

Paminėjo Miko Petrausko 140-ąjį gimtadienį

Penktadienį Palūšės kaimo bendruomenės bei Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko atstovai paminėjo pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ ir daugelio dainų autoriaus, mūsų kraštą išgarsinusio kompozitoriaus Miko Petrauso 140-ąsias gimimo metines, kurias surengė vietos biblioteka. Minėjimas prasidėjo prie lyros formos ąžuolinio paminklo, kurį dar 1973 m. sukūrė buvusio Vilniaus dailės instituto profesorius Juozas Kėdainis kartu su savo auklėtiniais.

Skaityti toliau »

Vieno šiaudadūšio gyvenimo pėdsakais

Įprasta manyti, kad pokario metai suluošino daug likimų. Kai kas nukentėjo už savo įsitikinimus, bet sugebėjo išlikti gerais lietuviais ar tiesiog padoriais žmonėmis. Buvo tokių, kurie atsidūrė „anoj pusėj“ ne savo valia, bet priversti aplinkybių. Jie – tokios pačios totalitarinio režimo aukos. Būta ir tokių, kurie naudojosi pokario sumaištimi, išdavinėjo ir žudė už puslitrį degtinės. Vienas iš tokių – Stasys Biveinis, per savo trumpą gyvenimą (1926–1948) pabuvojęs partizanu ir MGB agentu, baigęs gyvenimą pačiame dugne.

Skaityti toliau »

Pamirštas Aukų akmuo – vienas seniausių pagonybės paminklų

Su kolegomis fotografais važiavome į Dusetas, kur turėjo vykti fotoklubo „Žaliasis skėtis“ susirinkimas. Išvažiavus už Ignalinos, fotografas ir gamtininkas Jonas Barzdėnas (kilęs nuo Mielagėnų) pasiūlė aplankyti Aukų akmenį, kurį tyrinėtojas Vykintas Vaitkevičius knygoje „Lietuvos senosios šventovietės. Aukštaitija“ pamini pirmiau negu Puntuką ar Šventaragio slėnį.

Skaityti toliau »

Vidiškės yra vyresnės 22-ejais metais, nei iki šiol manyta

Taip jau atsitinka, kad, rašant apie vienos ar kitos vietovės istoriją, dažnai yra parašoma, kad viena ar kita vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta vienais ar kitais metais. Tokią ne vieną klaidą padariau ir aš. Su datomis reikia elgtis labai atsargiai, nes senieji dokumentai dažnai yra išsklaidyti po įvairius archyvus, be to, reikia atsiminti ir tai, kad dalies dokumentų originalų jau seniai neliko.

Skaityti toliau »

Paringio žemėmis nuaidėjo Dešimtosios varpų gausmas

Ar mes tapome mažiau religingi? O gal pakeitėme požiūrį į tikėjimą ir religiją? O ne, greičiausiai mes apsisprendėme laikytis senųjų tradicijų. Juk Dešimtosios atlaidai nuo amžių – didžiulė ne ponų, o darbininkų, išsiilgusių Dievo meilės, šventė. Dabar dauguma – ponai. Anie atvykdavę tik Vienuolikėn ar Dvylikėn. Turbūt dėl šios priežasties, deja, stipriai mažėja tikinčiųjų gretos kažkada buvusiuose garsiausiuose Paringio Dešimtosios atlaiduose.

Skaityti toliau »

Paskutinis vado Roko mūšis

Kovo 27 d. sukanka 61-eri metai, kaip 1952 m. Bujutiškės k., netoli Ceikinių, žuvo paskutinis Ignalinos krašto partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas. Iki šiol apie jo žūties aplinkybes tikslių duomenų nebuvo. Žinoma, kad vadas su savo adjutantu Mykolu Cicėnu-Viešpačiu, Erškėčiu tądien buvo Bujutiškėje, Vlado Vaiškūno sodyboje.

Skaityti toliau »

Kaip Juozas partsekretoriaus mitingą „išvaikė“…

Pernai spausdinome kai kuriuos buvusio KGB Ignalinos skyriaus dokumentus – raštus, ataskaitas. 1983 m. veiklos ataskaitoje yra sakinys: „Pagal penktą liniją, be minėtų objektų K. Žemėno ir R. Žvirblytės, profilaktinės poveikio priemonės taikytos RSO vairuotojui Juozui Zenkui, sutrukdžiusiam mitingui, skirtam aptarti TSKP CK gen. sekretoriaus pareiškimui…“.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje