Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Istorija

Pečiurkos – kaimas upių santakoje

Pečiurkų kaimas yra dviejų upių – Erzvėtos ir Svylos santakoje. Kairėje upės Svylos pusėje vadinamosios Didžiosios Pečiurkos, o dešinėje, Erzvėtos ir Svylos santakoje – Mažosios Pečiurkos. Iš tikrųjų ta Svyla dar vadinama Srauniąja arba Birvėta. Didžiosios Pečiurkos turėjo šešis valakus žemės, o Mažosios – tik tris. Didžiosiose Pečiurkose anksčiau gyveno tik šeši šeimininkai: Čepulėnų, Bielinių, Kluonių, Papšio, Bielinių, Bernotų – visų po valaką, o Mažosiose Pečiurkose – trys šeimininkai.

Skaityti toliau »

2012-ieji Lietuvoje paskelbti Muziejų metais. Teliavelis ir Torras

Daugelis skaitytojų turbūt nežino šių žodžių reikšmės. Baltiškasis Teliavelis – kitaip tariant, kalvelis. Jo vardas užtinkamas Volynės 1252 m. metraščiuose. Bylojama, jog lietuviai slapta jam meldžiasi ir aukas aukoja. Teliavelis yra tarpininkas tarp Dievo ir Perkūno. Kitaip tariant – jo padėjėjas. Jis nukalė žmonėms saulę ir užmetė ją į dangų.

Arijų ir nearijų tautoms šis vardas taip pat žinomas. Jų kalvis saulę kala kiekvienai dienai. O štai latvių daina apie kalvį:

Skaityti toliau »

1991 m. sausis dalyvio akimis. Tų dienų aidai…

Tos sausio dienos daug vardų turi. Bet tos kruvinos kančių dienos laiko tėkmėje įgavo vieną, apibendrintą, grėsmingą pavadinimą – Sausio 13-oji. Kada ji prasidėjo? Gal 1987 m. rugsėjį prie Šv. Onos bažnyčios Vilniuje, gal po metų, rugsėjo 28 d. buvusiame Puškino skverelyje, kai OMON‘ininkai guminėmis lazdomis talžė susirinkusius vilniečius, gal 1990 m. per „didžiojo spalio“ „paradą“, kai sovietiniai desantininkai, atstatę automatų ragelius, skynė kelią „šlovingai“ ir „nenugalimai“ „raudonajai“ armijai, o Vilniaus Šiaurinio miestelio generolas Uschopčikas prieš desantininkų kolonas šauniai kilnojo dar nesukruvintas letenas?..

Skaityti toliau »

Tarp praeities ir dabarties. Antrasis šimtametės kuliamosios gyvenimas

Kalviškių kaimas dabar, pasak jo gyventojų, nei pakartas, nei paleistas. Per jį einantis kelias į Visaginą, kaimą išbarstė dviems savivaldybėms. Dešinėje kelio pusėje likusios sodybos (žiūrint į Visagino pusę) dabar priklauso šio miesto savivaldybei, kairėje likusios – mūsų rajono savivaldybei (Rimšės sen.). Nors kaimas vadinamas Kalviškiais (gal kad aplink vien kalvos), bemaž visi sėslieji kaimo gyventojai yra Jakučiai. Tai gimtasis kunigo monsinjoro Igno Jakučio, bardo Kazimiero Jakučio, rengiančio Pagulbyje (Molėtų r.) poezijos atlaidus, kaimas.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje