Tema: Istorija

Istorija

Didysis Dūkšto sprogimas: langai pabiro net už keliasdešimties kilometrų…

Prieš kurį laiką viename Dūkšto renginyje praslydo mintis, kad reikėtų kaip nors įamžinti Graužinio aukų atminimą, kai neregėtos galios Dūkšto sprogimas 1918 m. gruodį nusinešė ne vieną dešimtį gyvybių. Juolab, kas šį gruodį sukanka 100 metų nuo to klaikaus įvykio. Tad panašu, kad ta mintis liko neįgyvendinta, Graužinio aukos liko neįamžintos. Antra vertus, tai padaryti niekada nevėlu. 

Skaityti toliau »
Istorija

Knygos tomuose istorija sustingo

Ignalinos viešojoje bibliotekoje pristatyta dviejų tomų jau ne pirmą knygą išleidusio autoriaus Antano Žilėno knyga „Parubežys ir parubežiniai“. Šią knygą autorius, tarpukario Lietuvos pasienio policininko sūnus, skyrė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 100-mečiui ir Pasienio policijos 95-mečiui paminėti. Joje daugiausia dėmesio skirta I Lietuvos Respublikos  pasienio policijos Utenos baro ribose saugotos administracinės linijos tarp Lietuvos ir lenkų okupuoto Vilniaus krašto istorijai ir pačių pasieniečių tarnybai bei jų šeimų gyvenimui nušviesti. Į šio baro veiklos zoną įėjo ir dabartinio rajono teritorijos dalis, Linkmenų ir Antalksnės apylinkės.

Skaityti toliau »
Istorija

„Mylėkime pabaigas, nes jos yra pradžios“

Kaip ir kasmet, iš kelionės grįžę ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai grupelėmis lankosi rajonuose ir pasakoja savo patirtus įspūdžius. Šiemet, kaip žinia, Rusijai neišdavus vizų, 24 „Misija Sibiras“ dalyviai (dvi grupės po 12) vyko į Kazachstaną, kuriame kadaise kankinosi ne tremtiniai, o lageriuose politiniai kaliniai. Jie ten daugiausia palaidoti bendrose kapinėse su vietiniais gyventojais. Daugumos kapinių plotas matuojamas kvadratiniais kilometrais, todėl šiose erdvėse sunkiausia buvo surasti lietuvių kapų.

Skaityti toliau »
Istorija

Kas sieja Senąjį Daugėliškį su Indija ir Kinija?

Pirmasis lietuvis Indijoje išsilaipino dar XVII a. – tai vienuolis jėzuitas Andrius Rudamina. 1624 m. rudenį per Lisaboną jis išplaukė į Indiją. Kelionė laivu truko 5 mėnesius. Atvykęs į Goa miestą, A. Rudamina ėmėsi misionieriaus darbo ligoninėse, kalėjimuose, laivuose. Tačiau netrukus jis susirgo maliarija. Bažnyčios vyresnieji, tikėdamiesi, jog žemyninis klimatas bus palankesnis sveikatai, išsiuntė jį į Makao, Kiniją. Čia Rudamina pasveiko nuo maliarijos, bet susirgo tuberkulioze. Turbūt ne vienas, dabar skaitydamas, galvoja – o kuo čia dėtas Senasis Daugėliškis? O tuo, kad A. Rudamina 1596 m. gimė būtent Senajame Daugėliškyje, seniūno šeimoje. 

Skaityti toliau »
Istorija

Lietuvos kariuomenė prieš Jį nulenkė savo vėliavas

Gyvename labai simbolišku laiku: šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimto metų jubiliejų ir paskutinio Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Šio ypatingo laiko ženklais galime laikyti tiek Lietuvos Nepriklausomybės akto originalo radimą Vokietijos archyvuose, tiek Lietuvos karininko, partizanų generolo Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimą Našlaičių kapinėse, Vilniuje. 

Skaityti toliau »
Istorija

Pažintinis žygis po Senąjį Daugėliškį

Rugsėjo 29-oji nudžiugino saule ir vasariška šiluma. Dar vienas Ignalinos viešosios bibliotekos projekto „Dvarų istorijos žadina vaizduotę“ patyriminis renginys visus norinčius pakvietė keliauti į Senąjį Daugėliškį. Susirinkusiųjų laukė pažintinis žygis „Senasis Daugėliškis – užmirštoji Mindaugo Voruta?“, kurį vedė žygeivis, ilgus metus Ignalinos savivaldybėje paminklotvarkininku dirbęs, Kęstutis Čeponis.

Skaityti toliau »
Istorija

Trumpa Ignalinos policijos istorija

Ignalinos policijos istorija prasidėjo 1857–1862 m., tiesiant Sankt Peterburgo geležinkelį. Tada prie stoties buvo pastatyta policijos būstinė, kur budėjo policininkas – caro žandaras. Išliko jo nuotrauka, bet neišliko pavardė. 1866 m. prie stoties gyveno 85 žmonės. 

Skaityti toliau »
Istorija

Dūkštą papuošė dar du atminties ženklai

Minint Lietuvos valstybės šimtmetį, per šalį, per rajoną ritasi tam skirtų renginių bangos. Jos neseniai užliejo ir Dūkšto krantus. Čia vyko Rudens šventė, kurios leitmotyvu ir buvo istorinės atminties gaivinimas ir ateities istorijos kūrimas. Laikas daug ką apdengia užmaršties dulkėmis, išblukina atmintį. Taip ir prieš šimtą metų atkurtą valstybę gynę savanoriai yra primiršti, vargu kas paklaustas pasakytų nors vieną jų pavardę. Todėl šiemet seniūnijose lentų su savanorių pavardėmis atidengimas – puiki priemonė prieš laiko peršamą užmaršties virusą.

Skaityti toliau »
Istorija

Trumpa istorijos pamoka K. Čeponiui ir kitiems

Šiais metais rajone gana daug renginių, kurie tampriai susiję su krašto praeitimi. Ko gero, čia galima priskirti ir Nijolės Baužytės publicistinę istorinę laidą iš serijos „Miesteliai“ apie Daugėliškį. Pačią laidą netgi galima įvertinti teigiamai, jeigu ne jos istorinė dalis. Kada N. Baužytės paklausiau, kodėl ruošiant šią laidą nebuvo panaudoti pirminiai istoriniai šaltiniai, ji nesugebėjo nieko pasakyti, bet visą kaltę suvertė Naujojo Daugėliškio seniūnijos seniūnui. Klausiau matyt ne tik aš, nes laida iš videotekos iškart dingo.

Skaityti toliau »
Istorija

Dar daug Lietuvoje tarybų Lietuvos…

Rugpjūčio 23-oji Lietuvos istorijoje tarsi koks likimo kodas. Ši data net keturis kartus įsirėžė į naujausią mūsų istoriją. Šią dieną 1939-aisiais Hitleris su Stalinu mus pasidalino ir šis faktas buvo ilgai slėptas nuo mūsų, 1987-aisias prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje saujos drąsių disidentų iš LLL (Lietuvos laisvės lygos) surengtame mitinge tas gėdingas 1939-ųjų paktas pirmąkart viešai paminėtas, 1988-aisiais, įsikūrus Sąjūdžiui, rugpjūčio 23-iąją Vingio parke įvyko jau drąsus, iki tol neregėtas 200-tūkstantinis mitingas, reikalaujantis panaikinti pakto pasekmes, ir pagaliau šią dieną 1989-aisiais tas reikalavimas patvirtintas dar pasaulyje neregėta Baltijos kelio akcija.

Skaityti toliau »
Istorija

Kas sieja M. Gorbačiovo izoliavimą Kryme ir „Visagino Country“?

Visaginiečiai sako, kad Lietuvoje vasara baigiasi kartu su „Visagino Country“ festivaliu. Šie metai – ne išimtis. Rugpjūčio 24–25 d. bene seniausias Lietuvos festivalis kvies muzikos gurmanus susitikti vėl. Beje, šie metai festivaliui jubiliejiniai. Visagino ežero pakrantė jau 25-ąjį kartą taps kantri muzikos ir kaubojiškos, amerikietiškos kultūros Meka. 

Skaityti toliau »
Istorija

Istorijos pamoka šalia Kazokinės dvaro griuvėsių

Ignalinos viešosios bibliotekos projektas „Dvarų istorija žadina vaizduotę“ tęsia kelionę po rajono dvarus ir dvarvietes. Savo žygį pradėjo Vidiškių dvare, vėliau klajojo Kazitiškio dvarvietės parko takais, trečiąkart stabtelėjo ties Kazokinės dvaro griuvėsiais, kur vyko istoriko docento dr. Salvijaus Kulevičiaus atvira istorijos pamoka „Lietuvos dvarų pasaulis: praeitis, palikimas, reikšmė“. Šįkart pamoka buvo daugiau teorinė, pasakojusi apie dvarų istoriją Europoje ir Lietuvoje, jų reikšmę šalių ekonomikoms ir valstybių valdymui, apie žmonių požiūrį į dvarus ir dvarininkus.

Skaityti toliau »
Istorija

Neriame į dvarų istorijos paslaptis

Antradienį į pusmečio kelionę išvyko naujo Viešosios bibliotekos projekto „Dvarų istorijos žadina vaizduotę“ karavanas. Projekto pristatymas vyko Vidiškių dvare. Vaizduotę šįkart sužadino publikos gausa. Žmonių susirinko kone dvigubai daugiau, nei talpina visai ne ankšta dvaro rūmų salė. Tad nemažai žiūrovų į salę nepateko, daugeliui teko stovėti tarpduryje. Susirinkusius pasveikino rajono vicemeras Laimutis Ragaišis.

Skaityti toliau »
Istorija

Keliaujant krašto istorijos vieškeliu, stabtelėta trijose stotelėse

Tverečiaus seniūnija, bendruomenė ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazija sukvietė didelį būrį savo krašto žmonių ir svečių pasivaikščioti istorijos takai, nusidriekusiais nuo Tverečiaus pasienio rinktinės iki miestelio. Visom prasmėm turiningas renginys pavadintas „Krašto istorijos keliu“. Prisiminti ir pagerbti įžymių šio krašto žmonių atvyko daug garbių svečių. Renginio vedėja – mokytoja Nijolė Keraitienė. 

Skaityti toliau »
Istorija

Kodėl naciams po kojomis mėtėme gėles?

Atsakymas į klausimą, kada prasidėjo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos  karas, Rytuose dar vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, atrodo, žinomas pradinės mokyklos mokinukui. Sovietiniuose vadovėliuose teigiama, kad 1941-ųjų birželio 22 d. ankstų rytą „fašistinė Vokietija klastingai užpuolė mūsų Tėvynę“. Tuos, kurie tebegyvena tų vadovėlių idėjomis, bergždžia įtikinėti, kad SSRS nebuvo mūsų tėvynė, nes Lietuva buvo okupuota ir inkorporuota į Sovietų Sąjungos sudėtį, o kas nesutiko ir tam priešinosi, buvo sunaikinti arba ištremti.

Skaityti toliau »
Istorija

1940-06-15: į priešą – dvi kulkosvaidžio serijos

Šią dieną 1940 m. Sovietų Sąjunga pateikė ultimatumą, įsiveržė į Lietuvą ir ją okupavo. Iki šiol nerimsta aistros apie neiššautą nors vieną simbolinį šūvį. Bet ar tikrai neiššovė? Rusijos istorikas M. Meltiuchovas naujausioje savo knygoje „Pabaltijo placdarmas (1939–1940)“ mini dokumentą, kuriame teigiama, kad lietuvių kariai vis dėlto bandė priešintis ir iššovė ne vieną šūvį. 

Skaityti toliau »
Istorija

Tremtys įmanomos ir šiandien

Tokia jau žmogaus prigimtis: jis nenoriai prisimena sunkius, slegiančius savo gyvenimo tarpsnius, tragiškus tautos istorijos puslapius. Kaip sakoma dainoje „kas gera prisiminkime, kas bloga – lai išblės“. Ne, neišblėsta, ir sovietiniai trėmimai – atsinaujinanti mūsų žaizda, kuri vis dar žiojėja vos ne kiekvienoje lietuvio – ir ne tik lietuvio – šeimoje ar giminėje. 

Skaityti toliau »
Istorija

Prisimintos Ažvinčių ir Minčios girių partizanų kovos

Pagal tarpukario Lietuvos tradiciją, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena minima trečiąjį gegužės sekmadienį. „Ši diena – viena reikšmingiausių krašto apsaugos sistemos minėtinų dienų. Šiandieninėje saugumo situacijoje Lietuvai kaip niekada reikalinga stipri kariuomenė, o visuomenės pasitikėjimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių ginklų, kuris suteikia kariuomenei drąsos ir ryžto. Šios šventės dar viena prasmė – pagerbti kovojusius už Lietuvos laisvę partizanus“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. 

Skaityti toliau »
Istorija

Prieš 70 m. įvykdyta didžiausia lietuvių trėmimo operacija

Pati didžiausia Lietuvos gyventojų trėmimo operacija kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“) prasidėjo SSRS Ministrų Tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkst. ginkluoto pogrindžio dalyvių „esančių nelegalioje padėtyje, nužudytų per ginkluotus susidūrimus ir nuteistų“ bei jų rėmėjų, dokumente vadinamų „banditų pagalbininkais ‒ buožėmis“, šeimų. Specifinis, labai abstraktus terminas „buožė“ naudotas propagandiniais-agitaciniais tikslais, stengiantis ginkluotą lietuvių pasipriešinimą sovietų okupacijai pavaizduoti kaip „klasių kovą“ ir deklaruoti, kad ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvius rėmė tik „buožės“ – turtingi ūkininkai ir pasiturintys valstiečiai, o skurdžiai, gyvenę „engiami klasių“, pritarė krašto sovietizacijai. 

Skaityti toliau »
Istorija

8 (ne)tiesos apie Lietuvos partizanus

Dar kartą, turbūt ne paskutinį, apie Lietuvos partizanus. Sunku patikėti, kad dvidešimt devintaisiais Nepriklausomybės metais kalbame taip, lyg būtų 1989-ieji. Neįtikėtina, kad bemaž kiekvieną mėnesį turime gintis, prieš kažką tiesintis ir teisinti mūsų Laisvės kovotojus. Atrodo, kad sovietinė propaganda šiuo klausimu įsišaknijusi taip giliai, tarsi iš kartos į kartą perduodama genetinė anomalija. Rūtos Vanagaitės melas buvo žaibiškai demaskuotas. Prabilo Seimo narys Dainius Kepenis, siūlydamas „statyti paminklą ir partizanams, ir stribams… susitaikyti… pamiršti…“

Skaityti toliau »
Istorija

Ryčiausiame rajono kampelyje – prasmingos iškilmės

Penktadienio pavakarę įspūdingai praturtino ryčiausiame šalies kampelyje surengtos išties jaukios, prasmingos, bet kartu ir įkvepiančiai didingos iškilmės – minėtos buvusio pirmojo šalies Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro 135-osios gimimo metinės. Ta proga savo mintis, idėjas ir jėgas suvienijo Voldemarų giminė, mokytoja Nijolė Keraitienė ir Didžiasalio Ryto gimnazijos bendruomenė, Dysnos bibliotekininkė Vanda Laurinavičienė ir Ignalinos viešosios bibliotekos komanda, seniūnas Algirdas Pauliukevičius, Ignalinos rajono savivaldybė bei VSAT Ignalinos rinktinės Tverečiaus užkardos vadas Marius Garuckas bei kiti pareigūnai.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje