
Kokios Rusijos nesėkmių pirmomis karo dienomis priežastys?
Kelias dienas delsiau, ar rašyti apie Rusijos invaziją į Ukrainą. Kadangi neblogai išmanau Rusijos kariuomenę ir jos taktiką, draugai paragino pradėti viešai rašyti tai, ką
Kelias dienas delsiau, ar rašyti apie Rusijos invaziją į Ukrainą. Kadangi neblogai išmanau Rusijos kariuomenę ir jos taktiką, draugai paragino pradėti viešai rašyti tai, ką
Bandau įsivaizduoti 1918-ųjų pradžią mūsų krašte. Kiek žinau, vokiečiai dar tebėra, bet duonos ar kito maisto – jau ne. Nuo Daugpilio veržiasi naujai susikūrusios sovietinės Rusijos
Tautos tremčių istorijos mūsų mokykloje beveik nemokė. Užaugo karta, kuri tiesą privalėjo rasti pati arba nuolankiai susitaikyti su slegiančiu nežinojimu. Kartais tėvai tylomis kalbėdavo apie
Lietuvoje prigijo tradicija mūsų Lietuvos valstybei istoriškai reikšmingus 1991 m. sausio įvykius gana graudžiai ir tuščiai pompastiškai pažymėti Sausio 13 d., nepelnytai, gal būt tendencingai
Švedriškės kapinėse dėmesį patraukia paminklas, kurio granite iškalti trijų apsikabinusių vyrų biustai. Tai paminklas trims žuvusiems broliams partizanams Butrimams. Jų istorija tokia. Salako valsčiaus Jakėnų
Meilę Lietuvai nešamės per gyvenimą nuo Gimtinės slenksčio. Iš jos rytų ir saulėlydžių susirinkę po trupinį šviesos, negandoje ir bėdoje liekame ištikimi Motinos šypsenai ir
Šiemet spalio 28 d. sukako 70 metų nuo paskutinio Lietuvos partizanų Ignalinos kuopos vado Jono Makausko-Šilo (1920–1951) žūties. Sudėtinga būtų rašyti visą jo kovos metraštį,
Lietuvių atmintyje sąvokos dvaras, dvarininkas išliko kaip godaus, pikto, kumečius baudžiančio rykštėmis, išnaudotojo įvaizdis. Jis panašiai aprašytas Julijos Žemaitės, Petro Cvirkos romanuose. Žemaitė pati asmeniškai
Sensacingas istorinių detektyvų vakaras sujaukė įprastą Dūkšto geležinkelio stoties ramybę. Kviečiame suklusti mėgstančius netikėtus istorijų vingius važiuojant traukiniu Dūkštas–Ateities Dūkštas. Simbolinis „traukinys“ pajudėjo Lapkričio 12-sios
Geležinkelio atsiradimo istorija siekia senovės Graikiją ir Egiptą. Graikai buvo įsirengę šventuosius kelius, kuriais stumdė dievų skulptūras, pastatytas ant ratuotų padėklų. 1820 m. Džonas Birkenšau gamykloje
Iš nukentėjusiojo Balčiūno Mykolo, s. Kazio, gim. 1929 m., VLKJS nario, dirbančio Salako valsč. liaudies švietimo inspektoriumi, apklausos. 1949 m. gruodžio 5 d. Klausimas: kokiomis aplinkybėmis
Padūmavę Gedžiūnėlių pušynėliaiSu sava istorija ir praeitimMus palaimink Sopulinga Motinėle Ir suteik tikėjimą širdims. Rugsėjo 19 d. minėjome Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios šimto metų
Vargu ar rasi žmogų, vienaip ar kitaip negirdėjusį apie Marytę Melnikaitę. Gal tik jaunoji karta apie ją ne ką žino, todėl jai ir sakau –
Šiemet birželio 23-iąją sukako 80 metų nuo lietuvių tautos sukilimo, kurio tikslas buvo išvaryti sovietų okupantus ir atkurti prieš metus prarastą Lietuvos nepriklausomybę. 1941 m.
1948–1950 m. Ignalinos vidurinėje mokykloje veikė pogrindinė antisovietinė moksleivių organizacija, pasivadinusi Slaptoji agentų komisija(SAK). Jos visi dalyviai jau Amžinybėje, tačiau su jais teko susitikti ir bendrauti
Pasaulis juokingas – tu gali pavirsti į archangelą, kvailį ar nusikaltėlį – niekas nepamatys! Bet jei tau trūksta sagos, tai pamato kiekvienas. Kai nereiški gyvenimui
Jaudinančiai keista. Ignalinos perone žmonės pirmą kartą atvažiuojančio traukinio laukė prieš 160 metų… Nuo tada ėmė virti gyvenimas šioje vietovėje, kuri anuomet teturėjo kelias pirkias.
Ignalina šiais metais švenčia 155 gimtadienį. Aktyvių, savo MIESTĄ mylinčių žmonių pulkelis susibėgo draugėn, kad įteiktų neįkainojamą IGNALINAI ir ateities kartoms dovaną – papildytų MIESTO
Sovietmečiu galingasis KGB turėjo didžiulį savo agentų, patikėtinių, rezervistų ir kitokių šiai tarnybai tarnavusių žmonių voratinklį. Jie sekė ir skundė savo šeimininkams net savo gimines,
Per žydinčią pievomis, banguojančią ežerų gaiva, kvepiančią pušynų viržiais Rytų Lietuvą iš Vilniaus išriedėjo autobusai su Lietuvos mokytojų literatų „Spindulio“ ir Vilniaus Emilijos Pliaterytės draugijų
Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 m. pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904–1991) knyga „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 m.“. Knygos