
Kai laisvės aušra dar nežėrėjo
Sovietmečiu galingasis KGB turėjo didžiulį savo agentų, patikėtinių, rezervistų ir kitokių šiai tarnybai tarnavusių žmonių voratinklį. Jie sekė ir skundė savo šeimininkams net savo gimines,
Sovietmečiu galingasis KGB turėjo didžiulį savo agentų, patikėtinių, rezervistų ir kitokių šiai tarnybai tarnavusių žmonių voratinklį. Jie sekė ir skundė savo šeimininkams net savo gimines,
Per žydinčią pievomis, banguojančią ežerų gaiva, kvepiančią pušynų viržiais Rytų Lietuvą iš Vilniaus išriedėjo autobusai su Lietuvos mokytojų literatų „Spindulio“ ir Vilniaus Emilijos Pliaterytės draugijų
Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 m. pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904–1991) knyga „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 m.“. Knygos
Visų istoriografijos aprėpiamų amžių bėgyje ši Lietuvos sienų dalis buvo labai dinamiška. Prisiminkime: Vytauto Didžiojo laikais ji ėjo netoli Možaisko, o tarpukaryje – greta Zarasų,
Visi gerai žinome pirmąjį masinį 1941 m. birželio trėmimą, taip pat 1948 ir 1949 m. trėmimus. Tačiau jie tęsėsi iki pat Stalino mirties, o vienas
Rugsėjo 18 d., Ignalinos krašto muziejuje paminėtos Europos paveldo dienos „Kultūros paveldas ir edukacija“. Pristatyta edukacinė ekspozicija „Kelionė geležinkelio istorijos bėgiais“. Išklausyta profesoriaus dr. Algirdo
Prieš 70 metų, 1950 m. liepos 15 d., SSRS okupuota Lietuva prarado dar vieną valstybingumo dalį. Tądien „Tautišką giesmę“, kuri tarpukariu buvo Lietuvos himnas, pakeitė
Atsimenu, kai dar stovėjo Ignalinos tramplinas, apie jį buvo kalbama kaip apie vienintelį ir didžiausią Lietuvoje ar net Baltijos šalyse. Pasirodo, tramplinų būta ir kitur,
Tęsiame pasakojimą (pradžia antradienio numeryje) apie Viešosios bibliotekos saugykloje saugomus kultūros lobius. Saugykla išskirtinė patalpa, nes ten patekti gali tik patys bibliotekos darbuotojai, nors, išimtinais
Ignalinos TV kūrybinė grupė, laidoje „Savaitė“ pasakojanti įdomiausias Ignalinos istorijas reportažų cikle „Lagamino istorijos“ apsilankė išskirtinėje mūsų miesto vietoje, Viešosios bibliotekos saugykloje. Išskirtinė ji dėl
Šiemet sukanka 75 metai nuo 1945 m. kovo 11–12 d. įvykusių didžiausių šiame krašte partizanų kautynių su NKVD kariuomenės daliniais. Labanoro arba Kiauneliškio mūšio liudininkas
Praėjusiame numeryje rašėme, kad 1932 m. rugsėjo 25 d. Pajurgiškės k. laukuose, šalia Mikalavo, nusileido oro balionas, dalyvavęs Gordono Beneto taurės lenktynėse. Balionas pakilo Šveicarijoje,
Sekmadienį bažnyčioje kun. Vidas, per pamokslą skaitė Evangeliją ir priminė Dievo žodžius (Evangelija pagal Matą): „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O
Prie kelio kryžius. Medinis Kančios ir Tikėjimo simbolis. Prie kryžiaus atsišakoja kelias į rytus – jis prabėga pro netoliese esančias mažas kapinaites ir pasibaigia prie
Apie kraštietį, vieną žinomiausių sovietmečio disidentų Antaną Terlecką (gimęs Krivasalio k., Linkmenų sen.) žinome daug. Jis įkūrė Lietuvos laisvės lygą, garsiausią ikisąjūdinę antisovietinę organizaciją, daug
Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Ilgėja naktys, trumpėja dienos. Šilumos dar gausu, bet gamtoje ryškėja ženklai, žymintys vasaros pabaigą. Visi matome vėjyje besiplaikstančius voratinklius, pasipuošusius
Nors ir pralaimėti sukilimai prieš carizmą ir rezistencinės kovos prieš sovietus, bet siekis būti laisviems ir turėti savo valstybę liko gyvas. Lietuva išliko. Ir ne
Iš spaudos išėjo kraštiečio Povilo Gaidelio knyga „Šimtas širdžių – ant Tėvynės laisvės kovų aukuro“, kurioje išsamiai aprašoma šimto žymiausių pokario partizanų biografijos ir nueitas
Projektas „Misija Sibiras“ kviečia Jus Gedulo ir vilties dieną ištarti vardus, išgirsti likimus ir išsaugoti istoriją! Birželio 14-ąją, 13 val., Lietuvoje prasideda atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“,
Apie Ignalinos istoriją žinome labai mažai. Pagal miesto jubiliejų šventimą turime daugiau nei 150 metų. Man ši nustatyta data nelabai aiški, norėčiau pridėti dar bent
Linkmenyse vyko tradicinis pirmosios Lietuvos Respublikos pasienio policijos palikuonių susitikimas. Pagerbtas tėvų, senelių, prosenelių, garbingai tarnavusių Lietuvai, atminimas. Buvo aukojamos šv. Mišios, prie paminklo žuvusiems pasieniečiams padėtos gėlės, sakomos kalbos. Vėliau visi pakviesti pasivaišinti, pasiklausyti liaudiškos muzikos ir dainų. Paminėta ir Lietuvos pasienio policijos 95-erių metų sukaktis. Bažnyčioje ir vėliau minėjime giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vad. Tadas Šumskas).