Tema: Istorija

Istorija

Paskutinis vado Roko mūšis

Kovo 27 d. sukanka 61-eri metai, kaip 1952 m. Bujutiškės k., netoli Ceikinių, žuvo paskutinis Ignalinos krašto partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas. Iki šiol apie jo žūties aplinkybes tikslių duomenų nebuvo. Žinoma, kad vadas su savo adjutantu Mykolu Cicėnu-Viešpačiu, Erškėčiu tądien buvo Bujutiškėje, Vlado Vaiškūno sodyboje.

Skaityti toliau »
Istorija

Kaip Juozas partsekretoriaus mitingą „išvaikė“…

Pernai spausdinome kai kuriuos buvusio KGB Ignalinos skyriaus dokumentus – raštus, ataskaitas. 1983 m. veiklos ataskaitoje yra sakinys: „Pagal penktą liniją, be minėtų objektų K. Žemėno ir R. Žvirblytės, profilaktinės poveikio priemonės taikytos RSO vairuotojui Juozui Zenkui, sutrukdžiusiam mitingui, skirtam aptarti TSKP CK gen. sekretoriaus pareiškimui…“.

Skaityti toliau »
Istorija

Ginučių vandens malūnas

Ginučių vandens malūną XIX a. antrojoje pusėje, pasitelkęs į pagalbą kelis vietinius ūkininkus, pastatė dvarininkas Gimžauskas iš Linkmenų. Malūne buvo malami grūdai, veikė grikių malūnas, milo vėlykla. Kadangi malūno užtvanka užtvindė valstiečių dirbamus laukus, malūnu buvo patenkinti ne visi. 1913 m. valstiečiai nuleido malūno užtvanką, tad prasidėjo Gimžausko ir vietinių valstiečių teismai.

Skaityti toliau »
Istorija

Kaip Lenino ordininkė 33-ejus metus namuose slėpė paskutinį Lietuvos partizaną

Dažnai girdime, kad ilgiausiai išsilaikęs Lietuvos partizanas buvo taip ir nenugalėtas Vytauto apygardos kovotojas Antanas Kraujalis-Siaubūnas, Utenos r. išsilaikęs iki 1965 m. Tais metais giminaičio išduotas, Siaubūnas buvo apsuptas sodyboje, kurioje slėpėsi, bet nepasidavė. Atsisveikino su žmona, kagėbistų pasiųsta jį įkalbėti pasiduoti, ir nusišovė. Jis, kaip ir dauguma laisvės kovotojų, liko ištikimas savo priesaikai, duotai prieš du dešimtmečius… 

Skaityti toliau »
Istorija

Kaip A. Brazausko ąžuoliuko sodinimas ant Ginučių piliakalnio virto detektyvu

Nuo to įvykio prabėgo 15 metų. Iki šiol ko tik neišgirsi apie tą istoriją, bet dažniausia nuomonė – Algirdui Brazauskui sodinti ąžuolo ant Ginučių piliakalnio neleido konservatoriai arba – leido, bet paskui nulaužė medelį. Ko gero, tiesos trupinių yra visuose svarstymuose. Įvairiose istorijose rašoma, kad 1934 m. Lietuvos prezidentas A. Smetona ant Ginučių piliakalnio pasodino ąžuoliuką, ten buvo pastatytas ir paminklinis akmuo.

Skaityti toliau »
Istorija

Kai rajonas skendėjo KGB šešėliuose (5)

Interneto tinklapyje www.kgbveikla.lt pradėti publikuoti KGB rajonų skyrių dokumentai. Patalpinta ir keletas KGB Ignalinos skyriaus ataskaitų, planų, kitų „popierių“. Visi jie siųsti Lietuvos TSR saugumo komitetui, visi su žyma „slaptai“. Metų ataskaitose – daug įdomių ir mums nežinomų skaičių, faktų, bet pažįstamų pavardžių. Skaitant šias ataskaitas susidaro visas vaizdas apie kagėbistų veiklą rajone, sekimų mastus, jų pobūdį.

Skaityti toliau »
Istorija

Kai rajonas skendėjo KGB šešėliuose (4)

Šiandien spausdiname kiek sutrumpintą KGB Ignalinos rajono skyriaus viršininko raštą Lietuvos SSR KGB 6-ajam skyriui apie situaciją atominėje elektrinėje ir jos objektuose. Po avarijos Černobylio AE, visose SSRS atominėse elektrinėse buvo vykdomas planas „Atomas“. Ignalinos AE saugumui dirbo bemaž du trečdaliai iš viso tuomet rajone užverbuotų agentų ir informatorių.

Skaityti toliau »
Istorija

Kai rajonas skendėjo KGB šešėliuose (3)

Tęsiame pradėtą ciklą – spausdiname KGB Ignalinos skyriaus ataskaitą Vilniui apie 1983-ųjų metų veiklą, tiksliau – ataskaitos ištraukas. Praleidome ideologinius postringavimus ir informaciją apie karinių dalinių kareivius bei atominės elektrinės struktūrinių padalinių darbuotojus, veiklą atominėje elektrinėje ir aplink ją. Toje dalyje taip pat daug įdomių faktų, tad vėliau parengsime atskirą rašinį apie atmosferą, vyravusią tuomet kariniuose daliniuose ir atominėje elektrinėje, kokią ją matė KGB pareigūnai ir užverbuoti agentai.

Skaityti toliau »
Istorija

Kai rajonas skendėjo KGB šešėliuose (2)

Interneto tinklapyje www.kgbveikla.lt pradėti publikuoti KGB rajonų skyrių dokumentai. Patalpinta ir keletas KGB Ignalinos skyriaus ataskaitų, planų, kitų „popierių“. Visi jie siųsti Lietuvos TSR saugumo komitetui, visi su žyma „slaptai“. Metų ataskaitose – daug įdomių ir mums nežinomų skaičių, faktų, bet pažįstamų pavardžių. Skaitant šias ataskaitas susidaro visas vaizdas apie kagėbistų veiklą rajone, sekimų mastus, jų pobūdį.

Skaityti toliau »
Istorija

KGB šešėliai virš rajono

Interneto tinklapyje www.kgbveikla.lt pradėti publikuoti KGB rajonų skyrių dokumentai. Patalpinta ir keletas KGB Ignalinos skyriaus ataskaitų, planų, kitų „popierių“. Visi jie siųsti Lietuvos TSR saugumo komitetui, visi su žyma „slaptai“. Metų ataskaitose – daug įdomių ir mums nežinomų skaičių, faktų, bet pažįstamų pavardžių. Skaitant šias ataskaitas susidaro pilnas vaizdas apie kagėbistų veiklą rajone, sekimų mastus, jų pobūdį.

Skaityti toliau »
Istorija

Maironio asmenybės paslaptys

Daugeliui turbūt teko girdėti, kad 2012-ieji paskelbti vieno žymiausių lietuvių poeto Maironio metais. Taip buvo nuspręsta todėl, kad būtent šiemet sukanka lygiai 150 metų nuo poeto gimimo ir 80 – nuo mirties datos. Nemažai Maironio kūrybai skirtų renginių jau įvyko, dalis jų dar laukia, todėl aš kviečiu pasidomėti ne vien kūryba, bet ir pačia poeto asmenybe, kuri tautos istorijos vingiuose įgyjo legendinį statusą.

Skaityti toliau »
Istorija

Ko neištrėmė, tuos smaugė nepakeliamomis prievolėmis

Birželį dažnai prisimename baisius žmonių trėmimus iš Lietuvos. Aš noriu priminti tą tarpsnį, kai jiems įsisiūbavus, beveik pasiekus viršūnę, dar nesukūrus kolūkių, vyko ir kiti žmonių persekiojimai ir dusinimai. Vienas iš skaudžių jų būdų kaime buvo prievolės daugiau žemės turėjusiems žemdirbiams, kuriuos sovietų valdžia paskelbė išnaudotojais, vadino buožėmis („kūlokais“).

Skaityti toliau »
Istorija

Ignalina 1938–1942 metais

Apie Ignalinos miestelį iki 1945 m. parašyta labai nedaug.  Nors turime ir muziejų, bet ir jame šios informacijos kol kas stinga. Yra miestelio gimimo data, bet bažnyčios dokumentuose Ignalina minima daug anksčiau. Man buvo visada įdomu sužinoti apie žmones, kurie čia gyveno. Juk jie statė čia namus, augino vaikus. Šįkart norėčiau pateikti glaustai tik kai kuriuos faktus.

Skaityti toliau »
Istorija

Tarpukario Ignalina ir Palūšė tuomet gyvenusių žydų akimis

Nuo XIX a. pabaigos, kai Ignalinos miestelis ėmė plėstis (dėl prie traukinių stoties suaktyvėjusios prekybos), didžiąją daugumą jo gyventojų sudarė žydų tautybės žmonės, kurie čia gimė, augo, dirbo, mylėjo ir liūdėjo, ėjo į savo mokyklas, maldos namus, džiaugėsi šiuo nuostabiu gamtos kampeliu taip pat, kaip ir mes dabar. Jie nemažai prisidėjo prie to Ignalinos vaizdinio, kuris neužilgo žada išsivystyti į modernų kurortinį miestelį, garsinsiantį unikalų Rytų Aukštaitijos kraštą šalyje ir už jos ribų.

Skaityti toliau »
Istorija

Netikėti „Titaniko“ viražai Ignalinos krašte

Kai penktadienio MI rašinys „Titanikas“ pasiglemžė ir tikro ignaliniečio gyvybę“ jau buvo parengtas spaudai, internete netikėtai aptikome interviu anglų kalba su E. Gilinskio sūnėnu Ziska Šapiro (Shapiro), užrašytu Izraelio žurnalisto 1994 m. Pasirodo, kad Z. Šapiro yra vienintelis išlikęs iš savo giminės, kuri buvo karo pradžioje sušaudyta prie Ignalinos. Jis karo pradžioje laiku pasitraukė į Rytus, tarnavo Raudonojoje armijoje, tris kartus buvo sužeistas, dalyvavo Kursko mūšyje, apdovanotas ordinais ir medaliais.

Skaityti toliau »
Istorija

„Titanikas“ pasiglemžė ir tikro ignaliniečio gyvybę

Šiemet sukanka 100 metų, kai 1912 m. naktį iš balandžio 14 į 15 d. šiaurės Atlante, susidūręs su ledkalniu, paskendo tuomet nepaskandinamu vadintas „Titaniko“ laivas. Jis į ledkalnį atsitrenkė 23.40 vakaro, o perlūžęs į dvi dalis, po vandeniu dingo 2.20 val. Ledkalnis dešiniojo laivo borto apačioje pramušė 90 m skersmens skylę, pažeisdamas iškart penkis hermetiškus skyrius. „Titanike“ buvo 891 komandos narys ir 1316 keleivių. Per katastrofą išsigelbėjo tik 705 žmonės – mažiau negu trečdalis keleivių ir komandos narių. Tarp jų buvo 338 vyrai, 316 moterų ir 51 vaikas. Žuvo apie 1500 žmonių. Tik dabar, praėjus visam amžiui, viešumon iškilo žinia, kad „Titaniku“ į Ameriką tuomet plaukė ir žuvo ir trys lietuviai.

Skaityti toliau »
Istorija

Pečiurkos – kaimas upių santakoje

Pečiurkų kaimas yra dviejų upių – Erzvėtos ir Svylos santakoje. Kairėje upės Svylos pusėje vadinamosios Didžiosios Pečiurkos, o dešinėje, Erzvėtos ir Svylos santakoje – Mažosios Pečiurkos. Iš tikrųjų ta Svyla dar vadinama Srauniąja arba Birvėta. Didžiosios Pečiurkos turėjo šešis valakus žemės, o Mažosios – tik tris. Didžiosiose Pečiurkose anksčiau gyveno tik šeši šeimininkai: Čepulėnų, Bielinių, Kluonių, Papšio, Bielinių, Bernotų – visų po valaką, o Mažosiose Pečiurkose – trys šeimininkai.

Skaityti toliau »
Istorija

2012-ieji Lietuvoje paskelbti Muziejų metais. Teliavelis ir Torras

Daugelis skaitytojų turbūt nežino šių žodžių reikšmės. Baltiškasis Teliavelis – kitaip tariant, kalvelis. Jo vardas užtinkamas Volynės 1252 m. metraščiuose. Bylojama, jog lietuviai slapta jam meldžiasi ir aukas aukoja. Teliavelis yra tarpininkas tarp Dievo ir Perkūno. Kitaip tariant – jo padėjėjas. Jis nukalė žmonėms saulę ir užmetė ją į dangų.

Arijų ir nearijų tautoms šis vardas taip pat žinomas. Jų kalvis saulę kala kiekvienai dienai. O štai latvių daina apie kalvį:

Skaityti toliau »
Istorija

1991 m. sausis dalyvio akimis. Tų dienų aidai…

Tos sausio dienos daug vardų turi. Bet tos kruvinos kančių dienos laiko tėkmėje įgavo vieną, apibendrintą, grėsmingą pavadinimą – Sausio 13-oji. Kada ji prasidėjo? Gal 1987 m. rugsėjį prie Šv. Onos bažnyčios Vilniuje, gal po metų, rugsėjo 28 d. buvusiame Puškino skverelyje, kai OMON‘ininkai guminėmis lazdomis talžė susirinkusius vilniečius, gal 1990 m. per „didžiojo spalio“ „paradą“, kai sovietiniai desantininkai, atstatę automatų ragelius, skynė kelią „šlovingai“ ir „nenugalimai“ „raudonajai“ armijai, o Vilniaus Šiaurinio miestelio generolas Uschopčikas prieš desantininkų kolonas šauniai kilnojo dar nesukruvintas letenas?..

Skaityti toliau »
Istorija

Tarp praeities ir dabarties. Antrasis šimtametės kuliamosios gyvenimas

Kalviškių kaimas dabar, pasak jo gyventojų, nei pakartas, nei paleistas. Per jį einantis kelias į Visaginą, kaimą išbarstė dviems savivaldybėms. Dešinėje kelio pusėje likusios sodybos (žiūrint į Visagino pusę) dabar priklauso šio miesto savivaldybei, kairėje likusios – mūsų rajono savivaldybei (Rimšės sen.). Nors kaimas vadinamas Kalviškiais (gal kad aplink vien kalvos), bemaž visi sėslieji kaimo gyventojai yra Jakučiai. Tai gimtasis kunigo monsinjoro Igno Jakučio, bardo Kazimiero Jakučio, rengiančio Pagulbyje (Molėtų r.) poezijos atlaidus, kaimas.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje