Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Istorija

Iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos laisvės gynėjams

Lietuvos pakraštyje, N. Daugėliškio ir Radeikiškės kaimų sankirtoje, atidengtas paminklas, skirtas iš čia kilusiems Lietuvos laisvės gynėjams ABARAVIČIAMS atminti. Ta proga kunigas Sigitas Grigas aukojo šv. Mišias, kurias papuošė Lietuvos kariuomenės orkestras ir savanorių karių pajėgos. Vėliau iškilminga eisena, lydima to paties orkestro, visa bendruomenė drauge su rajono meru Henriku Šiaudiniu, kultūros ministro Šarūno Biručio šeima, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadu majoru Renatu Spėčiumi, Lietuvai pagražinti draugijos nariais bei kitais garbiais svečiais iš visos Lietuvos susibūrė prie akmens. 

Skaityti toliau »

„Ignalyną“ lietuviškose eilėse paminėjo jau 1881 metais!

Ignalinos vardas lietuviškai paminėtas 1881 m. parašytame poetiniame kūrinyje „Senybinis aukuras“, kurisbuvo paskelbtas 1885-aisiais kaizerinės Vokietijos reiche, Tilžės mieste atspausdintame leidinyje„LietuviszkasAuszros kalendorius ant metu 1886“. Gana ilgo eilėraščio autorius, nurodytas kalendoriuje – Pailius. O iš tikrųjų, tai –kun. Aleksandras Burba, gimęsvalstiečių šeimoje 1854 m. tuometinės Kauno gubernijos Šiaulių apskrities (ujezdo) Joniškio valsčiaus Kruopių parapijosPailių vienkiemyje.

Skaityti toliau »

Paminėta Gedulo ir vilties diena, uždegtos žvakelės „Lietuva“

Prieš 75-erius metus, 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto, pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokiausius Sibiro regionus. Okupacijos metais Lietuva neteko trečdalio gyventojų. Prisimindami šią mūsų tautai tragišką sukaktį, Lietuvos miestuose ir miesteliuose prie paminklų bei memorialų tremtiniams, laisvės kovotojams ir geležinkelio stotyse žmonės susibūrė atmintinos dienos išvakarėse ir dalyvavo atminimo akcijoje.

Skaityti toliau »

Ignalinos legendų ištakomis

Gamta jau išbarstė Ignalinos apylinkių laukuose pavasarinių gėlių žiedlapius. Ežerų pakrantėse suvešėjo vasaros sodri žaluma. Aikštėse ir skveruose pražydę egzotinės gėlės suteikė miestui šventinę aurą. Ignaliniečiai po trupinėlį rinko ir kaupė išbarstytus krašto istorijos faktus, sakralinio, kultūrinio ir kitokio paveldo detales. Iš jų sukomponavo miestui šventinį 150-ojo gimtadienio vainiką.  

Skaityti toliau »

Ignalina kultūros ir tradicijų kryžkelėse

Ignalina – skambančiu gamtos grožiu apdovanotas miestas. Tai miestas tarp ežerų, sukuriančių jos grožį, bet ribojančių plėtimąsi. Ignalina – Palūšės ir geležinkelio „vaikas“, paveldėjęs tiek gerąsias, tiek blogąsias „tėvelių“ savybes. Kodėl Palūšės? Dauguma Palūšės gyventojų, samdomi prancūzų inžinieriaus, dirbo geležinkelio statybos darbuose, žydai prekiavo statybvietėje. Vėliau ten statėsi savo namus. Besikurianti Ignalina „susiurbė“ Palūšės gyventojus.

Skaityti toliau »

Kaip žmonės maudėsi XVIII–XIX a.

Prieš du šimtus metų Europos kurortų, miestų viešuose paplūdimiuose nebeišvystume tokio vaizdo, kaip dabar. Maudytis beveik nuogiems kartu vyrams ir moterims buvo nepadoru, gėdinga ir pagal tuometės visuomenės moralės normas – neįmanoma. Kaip elgdavosi, kaip maudydavosi?

Skaityti toliau »

„Laisvė – trumpas ir gležnas žodelis, saugokite jį…“

Praėjusį šeštadienį Ginučių apylinkėse vyko orientacinis jaunimo žygis „Vytauto apygardos partizanų takais“, kurį tradiciškai surengė Jaunųjų Lietuvos patriotų (JLP) organizacija. Ji tokius žygius kasmet rengia įvairiose partizanų apygardose, kasmet vis kitur. Šiemet žygis organizuotas Vytauto apygardos Lokio rinktinės veiklos teritorijoje, kurios centras buvo Ginučių apylinkių miškai.

Skaityti toliau »

Černobylis apie save primena ir po 30-ties metų

Šiandien sukanka lygiai 30 metų, kai 1986 m. balandžio 26 d. naktį Ukrainoje, Černobylio AE, įvyko iki šiol didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo jos žmonių skaičių. Taip pat iki šiol tiriamos ir fiksuojamos jos pasekmės Lietuvos gyventojams. Statistikos duomenimis, kasmet į paskutinę kelionę palydimi keli Černobylyje po avarijos dirbusių ir sunkiomis ligomis susirgusių žmonių.

Skaityti toliau »

Buvusios lietuvių genties etnografinis regionas

Įvairūs valstybės dokumentai mini Lietuvoje esant penkis etninius regionus. Remiantis susiklosčiusia tradicija, Lietuvos teritorija dalinama į Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą. Šiaurės Rytų Lietuvos pakraštys – išskirtinė mūsų valstybės kertelė, įsiterpusi tarp Aukštaitijos ir Dzūkijos ir tik formaliai vadinama Aukštaitijos dalimi. 

Skaityti toliau »

Palaidojo partizaną

Ignalinietis Vaclovas Žigas, išgyvenęs 1944 m. gruodžio 12 d. gimtosios Šiliniškės tragediją, kai buvo sudegintas beveik visas kaimas ir nušauti kaimo vyrai, iš pokario atsimena dar vieną atmintin įstrigusią istoriją, kaip palaidojo vieną žuvusį partizaną. O jau Atgimimo metais jo kapą suradęs (apie 1989 m.), palaikus atidavė giminėms.

Skaityti toliau »

Ar tikrai amerikiečiai žadėjo ateiti partizanams į pagalbą?

Vienas populiariausių ir, deja, iki šiol gajų mitų apie pokario partizanines kovas – tai, kad Vakarų valstybės ragino Lietuvos partizanus kovoti su okupantais, žadėdamos greitu metu ateiti į pagalbą pavergtoms Baltijos tautoms. Šio mito autorystę drąsiai galima priskirti sovietinės propagandos meistrams, siekusiems sukurti įspūdį, jog Vakarai niekingai išdavė partizanus, šaukė juos stoti į pralaimėjimui pasmerktą kovą, o patys jokios realios pagalbos nesuteikė.

Skaityti toliau »

Paslaptingieji sentikiai gyvena jau 7523 metais

Pirmieji sentikiai LDK, dabartinėje Lietuvos teritorijoje, apsigyveno apie 1679 m. Svarbiausio jų raštijos Lietuvoje paminklo – Degučių metraščio (Zarasų r.) – duomenimis, vienas pirmųjų emigrantų iš Rusijos buvo Trofimas Ivanovas. XVII a. viduryje įvyko Rusijos stačiatikių bažnyčios skilimas į dvi grupes: sentikius (senaapeigininkius) ir stačiatikius (naujaapeigininkius). Tuometiniai kultūriniai konfliktai buvo suvokiami kaip teologiniai.

Skaityti toliau »

Dvidešimt keturios 1991-ųjų sausio valandos

Ketvirtis amžiaus istorijos miglose ištirpo, o tos naktys ir dienos tarp kitų, iki tol ir po to buvusių, gilia, tarsi atšipusiu peiliu perrėžta žaizda atmintin įsirėžė… Gal kokias detales laikas ir ištrynė, gal kai kurių minučių tikslumas kiek išbluko, tačiau pamėginsiu prisiminti tos nakties ir dienos nuotaikas.

Skaityti toliau »

Šiliniškės tragedija: sudegintas kaimas, sušaudyti vyrai

Raudonoji okupacija rajone paliko daug kruvinų pėdsakų: sudegintus kaimus, šimtus ištremtų į Sibirą, lagerius ar nužudytus vietoje rajono gyventojus. Apie Jaciūnų, Radučio kaimų tragedijas jau ne kartą buvo išsamiai rašyta. Yra dar vienas sudegintas rajono kaimas, apie kurį mažai žinoma. Savo kaimo tragedijos metines rytoj minės Šiliniškės (Linkmenų sen.) gyventojai. Kaimą 1944 m. gruodžio 12 d. sudegino ir vyrus sušaudė NKVD kariuomenė.

Skaityti toliau »

Partizano motina

„Tikiu, kad Lietuva atsibus, surankios mūsų kaulus iš griovių, iš raistų ir karstuose pastatys prie švento altoriaus! Uždegs žvakes. Sukalbės „Amžiną atilsį“. Ir gražiausiose Lietuvos aikštėse pastatys paminklus partizanams ir jų motinoms…“

Skaityti toliau »

Ilginės

Lietuvių mitologinėje literatūroje minimos Ilginės. Priklausomai nuo regiono, šventės vadintos Ilgio, Ilgės vardais. Tai labai senas tradicijas turėjusios, žuvusių kovose karių pagerbimo ritualinės šventės. Jos trukdavo gana ilgai. Šios šventės vykdavo išskirtinėse gamtos vietose, prie vandenų. Ritualų metu giedodamos moterys išskaičiuodavo mūšiuose žuvusiųjų giminės vyrų narsumą, dorybes, rūpestingumą.

Skaityti toliau »

„Malda lydėjo visą kelią, tarytum kelrodė žvaigždė…“

Noriu pasidalinti mintimis apie iškilų, bet daugeliui nežinomą mūsų krašto  žmogų – kunigą Vaclovą Šarką. Jis gimė ir augo nuostabiame Rytų Aukštaitijos krašte – Kaniūkų kaime, Julijos ir Donato Šarkų šeimoje. Aš buvau dar vaikas, kai jis išvyko iš kaimo, todėl jo neprisimenu. Noriu pasidalinti prisiminimais apie jį, girdėtais iš savo tėvo Juozo Šarkos ir buvusios Kaniūkų kaimo gyventojos Onos Bikulčienės pasakojimų.

Skaityti toliau »

Negęstanti kunigo Jono Burbos žvaigždė

Prieš šimtą metų, 1915 m. rugsėjo 14 d., amžino poilsio Kaltanėnų kapinėse atgulė knygnešys, švietėjas, kunigas kanauninkas Jonas Burba. Šimtas metų – tai ištisas amžius, bet ir po šimto metų, jau XXI a. mes dažnai minime šį žmogų, palikusį tuometinėje Švenčionių apskrityje ryškų pėdsaką, kuris neblėsta laike. Čia labai tiktų kun. Jono Burbos amžininkės, vokiečių rašytojos Izoldos Kurc (1853–1944) žodžiai: „Kas sugeba kiekvienai akimirkai suteikti prasmingą turinį, tas pratęsia savo gyvenimą iki begalybės“.

Skaityti toliau »

Pagerbti Antanų miške žuvę partizanai

Neseniai Adutiškio seniūnijoje, Antanų miške, iškilmingai paminėti ir pagerbti 1945 m. sausio 1 d. pasipriešinimo kovoje žuvę Lietuvos partizanai. Renginyje dalyvavo Švenčionių r. meras Rimantas Klipčius, Adutiškio seniūnas Arūnas Pirštelis, VSAT Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardos pareigūnai, mokytojai, mokiniai, Adutiškio pagrindinės mokyklos folkloro ansamblis ,,Vosilkėlė“, Lazdinių-Adutiškio folkloro ansamblis bei didelis būrys adutiškiečių, neabejingų  savo krašto praeičiai.

Skaityti toliau »

Langai pabiro net už keliasdešimties kilometrų…

Neseniai šventinant naująjį Kaniūkų kaimo kryžių, kalbant apie vietos bendruomenės ateities vizijas, praslydo mintis, kad reikėtų kaip nors įamžinti Graužinio aukų atminimą, kai neregėtos galios Dūkšto sprogimas 1918 m. gruodį nusinešė ne vieną dešimtį gyvybių. Po to renginio ir rašinio apie jį laikraštyje redakcija sulaukė trijų skaitytojų skambučių, klaususių apie tą sprogimą ir prašiusių apie jį parašyti. Išsamus rašinys apie Dūkšto sprogimą „Mūsų Ignalinoje“ spausdintas 2010 m. Tad jums pageidaujant, šiandien spausdiname tą rašinį, kiek ir patrumpintą, ir papildytą. 

Skaityti toliau »

Pirmasis pasaulinis karas Dūkšto ir Rimšės apylinkėse

Pirmojo pasaulinio karo audros Rimšės, Dūkšto ir Smalvų apylinkių žmones įsuko į savo verpetą dar 1914 m., frontui nepasiekus Lietuvos. Didžioji 1914 m. rugpjūčio mobilizacija pasiglemžė dešimtis vietinių ūkininkų. Į caro kariuomenę pašaukti broliai P. ir J. Valutos iš Budynų kaimo, K. Malachovskis ir V. Bogdanovičius (pastarasis dalyvavęs ir Rusijos – Japonijos kare) iš Liaudanų kaimo, Alichmenas (Alkimavičius), Petraška, M. Kardelis ir Gruoba iš Tripuckų kaimo, du broliai Kazlauskai iš Vaškonių kaimo, A. Jakutis iš Kalviškių kaimo.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje