Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Kaip gyvename

Bičių byla: ūkininkai prieš ūkininką

Dvigubi standartai, sukurti mūsų valstybės tarnautojų kabinetuose, grėsmingai veda mus visus į nežinią. Regis, prikurta tiek normų, įstatymų, taisyklių, net valdininkų nebesimato už tų popierių krūvų, o kai realiai žmogus susiduria su problema, pasidaro aišku, kad niekas nebeaišku. Štai tada tų neaiškumų labirintuose klaidžioja ir aiškumų ieško teismai.

Skaityti toliau »

Teoriškai užimta, praktiškai – laisva

Šįkart mūsų kraštą negailestingai padalinsiu pusiau – nuo Ignalinos į Vakarus – tebus vakarinė, su savita gamta ir savitais tarpusavio santykiais bei kultūra, nuo Ignalinos į Rytus ir Šiaurę – tebus rytinė, tam tikra prasme – labai stipriai besiskirianti nuo pirmosios, bet, žinoma, ne mažiau savita. Judviejų niekaip negalima suplakti ir lygiuoti vienoje eilėje. Šįkart keliausime į šiaurę nuo Ignalinos.

Skaityti toliau »

Giminių Santariškių klinikose paieškos istorija

Padėdami žmonėms ieškoti išeičių iš vienokių ar kitokių problemų, kartais ir patys žurnalistai patenka į panašias sudėtingas situacijas. Kadangi problema, apie kurią noriu Jums papasakoti, bet kurią akimirką gali pasikartoti ir kiekvieno jūsų aplinkoje, nusprendžiau ją paviešinti, kad žinotumėte, kaip elgtis, kad pasimokytumėte iš kitų klaidų.

Skaityti toliau »

Ledo bokštas išgarsino Grybėnus

Kai žmonės pristinga idėjų, jomis pasirūpina pati gamta. Štai jau kuris laikas į Grybėnų kaimą (Kazitiškio sen.) plūsta ekstremalaus laisvalaikio mėgėjai – alpinistai. Ką ten veikti? Vieni gal tik šiaip pasmalsauti važiuoja, o kiti – praktikuojasi kopti stačiu, maždaug 20 m aukščio, ledo varvekliu, mat per žiemą iš trūkusio vandens bokšto trykštantis vanduo, paspaudus šalčiams, virto neįtikėtino dydžio (sako, didžiausiu Lietuvoje) ledo bokštu.

Skaityti toliau »

Stirnaitė į svečius įsiprašė pati

Šiųmetė žiema įgriso visiems. Žmonėms – dėl nesibaigiančių nepatogumų, gyvūnijai – dėl per storus sniego patalus sunkiai surandamo maisto ir nuolatinio naktinio šalčio. Jautresni gyventojai maisto atliekas neša ant miško gyventojų stalo. Taip darė ir buvęs mokytojas bei medžiotojas, dabar pensininkas kazitiškietis Leonas Bagdonas. Kol vieną vasario dieną malkinėje už tvarto nepamatė netikėtos viešnios iš miško – stirnaitės.

Skaityti toliau »

Ir numiręs turėsi problemų!

Mirtis juokiasi iš mūsų kovų su korupcija, „blatu“ ir panašiomis problemomis, nes jai tai neegzistuoja, ji neaplenks nė vieno, iš jos neišsipirksi, nors ir trilijonieriumi būdamas. Žmogus išėjo ir jam tarsi viskas baigėsi, tačiau dėl jo mirties artimiesiems – kalnai rūpesčių, ypač tuomet, kai reikia skrodimą atlikti. Jis daromas Utenoje, bet…

Skaityti toliau »

Socialinio būsto įkaitai

Kartais taip jau nutinka, kad įsivaizduojamas gėris yra visai ne gėris, o pelkė, klampinanti žmogų vis gilyn ir gilyn. Visuomenė šiuo klausimu pasidalinusi į dvi dalis. Vieni – kažkuriuo gyvenimo etapu kartą paragavę ir nebegali sustoti, o kiti iš tolo kratosi ir net su siaubu žiūri į tą gėrį. Kas tas gėris? Ogi visi tie socialine parama vadinami dalykai: pašalpėlės, butukai, kruopytės.

Skaityti toliau »

Teismai bauduoja „uabą“, bet bjauri politika tebevykdoma

Kai 2009 m. balandį kaunietis Dalius Galminas privatizavo senosios Ignalinos ligoninės pastatą, Pirkimo–pardavimo sutartyje (5.8.1–5.8.5 punktai) buvo įdėta būtina sąlyga – per trejus metus čia pradėti teikti kurortines gydymo paslaugas. Jei ši sąlyga nebus įvykdyta, pirkėjas įsipareigojo rajono savivaldybei sumokėti 4 proc. pastato ir priskirto jam žemės sklypo pirkimo kainos dydžio baudą. Pinigine išraiška tai būtų 60 800 Lt.

Skaityti toliau »

Nuo kalno slydo autobusas su keleiviais

Vieną dieną linksniuojam, kitą – jau dėkojam ir giriam, o po savaitės ir vėl linksniuojam. Taip jau buvo, yra ir bus. Padarei gerą darbą – pagirsim, padėkosim, nuskriaudei ką nors –  pirštu pabaksnosim. Pasaulyje turbūt nėra tobulų, neklystančių žmonių, kiekvienas tik siekia tos tobulybės. Nebūna ir absoliučiai gerų, ar absoliučiai blogų. Praėjusią savaitę tik spėjome pasidžiaugti geru Ignalinos kelių tarnybos darbu, o jau penktadienio (vasario 15 d.) popietę užvirto pasipiktinusių skambučių lavina, kaltinančių šios tarnybos valdžią.

Skaityti toliau »

Daugėliškėnai nori nedaug: tik gyventi ramiai, gražiai ir oriai

Kai supranta žmogelis, kad jį kvailina, jaučiasi šimtąkart blogiau. Nežino – ar pykti, ar atsakyti tuo pačiu, o gal surasti teisybę ir… pateikti ją kvailinančiam ant lėkštutės su visais pagardais? N. Daugėliškis jau senokai pateko tarsi į „Bermudų trikampio zoną“ ir niekaip negali iš jos išsivaduoti. Čia vyksta tokie mistiniai reiškiniai, kad gyvenančiam šiame miestelyje pradeda atrodyti, jog pasaulio pabaiga visai čia pat. Gal ir neatrodytų, jei neturėtų TV, neskaitytų laikraščių, kuriuose rašoma apie Ignalinos kraštą, neišvažiuotų svetur. Nemanykite, kad čia gyvenantys žmonės laukia keptų karvelių ar gulbės pieno. Jie tikisi elementarių paslaugų, kurias turėtų atlikti jų pinigais išlaikoma vietos valdžia.

Skaityti toliau »

Davė Dievas kaimynėlę…

Geras kaimynas – vertybė. Tik dažnai jo nė nepasirinksi, gauni tokį, kokį aplinkybės nulemia, todėl ir vietinės reikšmės mūšiai tarp kaimynų – ne retenybė. Vienas toks kivirčų pūlinys jau daug metų tvinksta Miško g. Kam papasakoji, kaip čia gyvena ignalinietė Vida Šimonienė, tas tik teprataria „Neduok, Dieve!..“ Ar panašiai…

Skaityti toliau »

Daugiabučio bute – 40 išalkusių šunų

Prieš porą metų Ignalinoje, Aukštaičių g., viena moteriškė namuose laikė apie 20 kačių. Kaimynai skundėsi iš buto sklindančiais nemaloniais kvapais, tačiau kačių šeimininkė ilgai neįsileido nei seniūno, nei policijos. Tik gudrumu pavyko patekti į tą butą ir problemą išspręsti. Šįkart dar pikantiškesnė istorija – viename dideliame rajono kaime, taip pat daugiabučio bute, dvi jo šeimininkės seserys laikė… apie 40 šunų.

Skaityti toliau »

Kodėl ženkliai pabrango butų nuoma?

Pastaruoju metu į redakciją kreipėsi ne vienas ignalinietis, prašydamas padėti išsiaiškinti, kodėl staiga, be viešo ir išankstinio įspėjimo ar paaiškinimo, iš Butų ūkio gautos papildomos sąskaitos, kad nuo spalio mėnesio ženkliai, o kai kam dvigubai ir net daugiau, pabrango savivaldybės žinioje esančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčiai. Pasak gyventojų, Butų ūkyje buvo atsakyta, kad taip atsitiko baigusios kadenciją Vyriausybės iniciatyva. Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo padidinti minėti mokesčiai, tiksliausiai gali atsakyti tik savivaldybės atsakingi darbuotojai.

Skaityti toliau »

Pūstų žandų ir surauktų antakių istorija

Nors nesu labai dažnas svečias Ignalinos traukinių stotyje, bet beveik kaskart apsilankius tenka pabūti vertėju užsienio turistams, bandantiems komunikuoti su gerbiama kasininke. Prieš kelias dienas net ir man gėda pasidarė, kaip „mandagiai“ kasininkė ignoravo turistų klausimus. Ji anglų kalba buvo paklausta, į kurį peroną atvažiuoja traukinys. Aišku, turistas nesitikėjo būti lengvai suprastas bei gauti sklandų atsakymą jo gimtąja kalba, tad paklausė kaip galėdamas paprasčiau: „Vilnius, peron one or two?“ („Vilnius, peronas pirmas ar antras?“). Klausė ir pakaitomis rodė vieną ir du pirštus. Kasininkė, išpūtusi žandus bei suraukusi antakius, kažką atsakinėjo jam lietuviškai. Net nebandė įsiklausyti, juolab suprasti. Kaip pastebėjau, ši kasininkė net ir tautiečiams nebuvo maloni…

Skaityti toliau »

Nėra namų be dūmų…

Tai gana paplitusi sena patarlė, kuri neretai pritaikoma perkeltine prasme, kai kalba pakrypsta apie įvairius mūsų kasdienio gyvenimo rūpesčius, kurie atsiranda ne tik buityje, bet ir tarpusavio santykiuose. Ignaliniečiai gerai pamena, kiek tų dūmų buvo pertvarkant miesto centrinę aikštę, tiesiant spalvingus šaligatvius ir prie jų įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles. Pagaliau ir rekonstruojant visuomeninės paskirties pastatus.

Skaityti toliau »

Padengus trūkumą, pardavėja nubausta tik už pačios savęs „pagrobimą“

Ignalinos vartotojų kooperatyvo Mielagėnų parduotuvės pardavėja Irena U. svetimame kromelyje buvo pasijutusi tarsi savame – per trejus darbo metus iššvaistė apie 30 tūkst. litų. Ėmė ne pinigais, o prekėmis, ėmė ir nešėsi namo, už jas nemokėdama. Vėliau atlikta revizija ir tyrėjai nustatys, kad taip dirbta nuo 2009-ųjų spalio 16-osios iki 2012-ųjų kovo 26-osios. Iššvaistymo faktas paaiškėjo, kai kilo įtarimų, jog trūksta pinigų.

Skaityti toliau »

Teisuolis, melavęs pavardę…

Birželio 5 d. numeryje rašėme, kaip garbaus amžiaus dūkštietį Aleksandrą B. „išdūrė“ aukso supirkėjai („Jokios apgaulės, tik rankų miklumas?…“, MI, Nr.42). Perskaitęs skelbimą laikraštyje apie superkamą auksą, žmogus paskambino nurodytu numeriu ir birželio 1 d. geltonojo metalo supirkėjai atvažiavo į Dūkštą, kur ir susitiko su pardavėju. Atvyko trys vyrai, tačiau su dūkštiečiu bendravo tik vienas iš jų, prisistatęs Kavaliausku.

Skaityti toliau »

Kaunietė toliau rodo špygas ir šeimininkei, ir neįgaliai teisėtvarkai

Pernai spalį iš pradžių rašė MI, vėliau „Lietuvos rytas“, rodė televizijos apie kaunietę Odettę Lunaitę, terorizuojančią ignaliniečius nuo 2006-ųjų metų. Ta Kauno „ponia“ gyvena su visiškai neįgaliu 23-ejų sūnumi Jonu Lunia. Minėtais 2006-aisiais ji per pažįstamus įsiprašė laikinai (10 dienų) pagyventi pas Oną Deksnienę. Šiai moteriai prireikė daugiau nei trejų metų ir ne vieno teismo, kol pagaliau atsikratė parazituojančios viešnios. 

Skaityti toliau »

Neįgaliam pirkėjui – nemokama porcija ašarinių dujų…

„Antradienį apie 19.30 val. su šeima nutarėme apsipirkti. Nuvykus prie didžiosios „Maximos“ Taikos gatvėje, prie pat parduotuvės durų patyrėme šoką: parduotuvės apsaugininkas purškė į veidą dujų balionėliu neįgaliam žmogui su ramentais. Vėjo gūsis dalį dujų atnešė ir iki mūsų, perštėjo akis, graužė gerklę. Išėjus iš parduotuvės, vaizdas dar labiau šokiravo: tas garbaus amžiaus invalidas su ramentais, gavęs dozę dujų, sėdėjo ant važiuojamosios kelio dalies, nes nieko nematė.”

Skaityti toliau »

Pareigūnas pasiklydo tarp dviejų gatvių

Ši istorija – apie nedidelį techninį autoįvykį, apie kurį nė burnos aušinti nevertėtų, jei ne grandinė nelabai suprantamų vėlesnių įvykių, lydėjusių šią istoriją. Antra vertus, tai ir pamokanti istorija, kad dėl tiesos reikia visada kovoti iki galo. Net tada, kai ta kova vyksta tarp mažo žmogaus ir valdiškos institucijos pareigūnų, šiuo atveju – policijos. Būtent tokių minčių vedinas į redakciją su ryšuliu raštų rankoje užsuko ignalinietis Gintautas Malinauskas. 

Skaityti toliau »

Per skaudu kasdien stebėti „natūralią atranką“

Visa, kas gyva šioje planetoje, yra gamtos dalis: ir augalai, ir gyvūnai, ir paukščiai, ir žmonės.  Kuo žmogus skiriasi nuo gyvūnų ar paukščių? Jis moka kalbėti ir išvystytas labai stiprus godumo bei savanaudiškumo jausmas, kuris lemia kitas jo būdo savybes bei elgesį. Priimtas į Žemę žmogus taip įsijautė, jog sumenkinęs visą kitą gyvybę baigia sunaikinti ir pačią planetą. Pasekmes jaučiame jau visu pajėgumu…

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje