Tema: Kaip gyvename

Kaip gyvename

Niekas geriau nepasirūpins mūsų turtu, nei mes patys

Praėjusį trečiadienį rašėme apie daugelio vidiškiečių nepasitenkinimą gautomis sąskaitomis už šildymą. Kai kurios jų už sausį siekė 175 eurus. Gyventojai reikalavo susitikti su rajono savivaldybės atstovais. Apie tai buvo paskelbta MI, šeštadienį toks susitikimas įvyko. Į jį atvyko rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Kreivėnas, Ignalinos šilumos tinklų direktorius Mindaugas Lapėnas, Butų ūkio atstovas Aleksandras Dolgovas.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Bėgimas uždaru ratu

Nežinau, kaip jūsų, bet mano praėjęs savaitgalis buvo išties audringas. Ir prasidėjo jis penktadienio vidurdienį, sulaukus pirmojo skambučio iš gyventojos, gavusios sąskaitą už sausio šildymo paslaugas. Įtampa neslūgo. Skambučiai tęsėsi. Žmonių liejama nuoskauda „užsikrėčiau“ ir pati. Šeštadienio popietę pokalbius telefonu pakeitė susitikimas Vidiškių bibliotekoje, kur susirinkę vietos gyventojai išsakė visus nuogąstavimus, nepasitenkinimus, lygino susineštas sąskaitas ir svarstė, ar galima išeitis iš padėties, kuri, regis, tos išeities neturi. Tada galutinai supratau, kad žmones apėmusi  neviltis… Ar tai reiškia, kad tauta pasiduoda?

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

„Stavkė“ – nuo 500 eurų“

„Labai prašau, parašyk, kad „stavkė“, norint patekti į Mielagėnų globos namus, prasideda nuo 500 eurų. O tuos, kurie piktinsis, nirš ir grasinsis teismais, žiniasklaida, dievais ir pragarais – siųsk pas mane“, – rimtu veidu, bet, kaip visada, juokaudamas ir ironizuodamas pasakė kunigas Marijonas SAVICKAS. Kunigo žodis – kone įsakymas. Parašiau taip, nes pritariu kun. Marijono pozicijai nesiteisinti,  priešingai – pritarti kiekvienai „nesąmonei“ ir dar labiau ją pagrąžinti.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

„O prie ko čia aš…“

Gyvename pagal konkretų, karta iš kartos tobulinamą, pasaulio suvokimo modelį. Tarp begalės to modelio išsišakojimų, punktų, papunkčių ir kitų sudėtinių dalių, gerai paieškoję, atrastume ir kiekvieno reiškinio, daikto, veiksmo ar net tarpusavio santykių apibrėžimą. Mums lyg ir savaime suprantama, kam reikalingas stalas, rašiklis, žolė, kelias, vairuotojas, mokytojas  ar… gydytojas.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Mirusią motiną slapta užkasė dėžėje, o kapavietę sutrypė, kad neliktų nė ženklo

Jauni ir vidutinio amžiaus žmonės dažniausia planuoja ateitį, o sulaukę garbaus amžiaus – kaip deramai iškeliauti iš šio pasaulio. Dažniausia savo pageidavimus žmonės pasako artimiesiems, idant jų norai būtų įvykdyti. Kaip kas vykdo tuos norus – ne mūsų žinioje. Tik stebime apeigas, kurios vyksta. Vieni išsiskiria originalumu, kiti vargsta su primestomis nepaaiškinamomis tradicijomis, o treti – šokiruoja ir net verčia nerimauti. Kai XXI a. žmogus laidojamas lyg nepažįstamasis karo lauke po mūšio, darosi nejauku, o galvoje pinasi kažin kokios negeros mintys. Kunigas Sigitas pasidalijo neseniai mūsų viename rajono kaime įvykusio šiurpinančio įvykio detalėmis.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Problemų priežastis – kolūkių laikų mąstymas

Norime, kad būtų gerai, bet dėl to gerumo nesistengiame net piršto pajudinti. Mintimis tebegyvenam tame laikmetyje, kai visur ir viskas buvo „niekieno“, kai iš dangaus krito kepti karveliai, upėmis tekėjo taurieji gėrimai, dyzeliną tonomis pylėme į griovius, o mūsų gerove rūpinosi „kažkas“. Tokį išdarkytą pasaulio suvokimą mes įsivaizduojame kaip idealą. Baisiausia, kad ne tik patys taip gyvename, bet reikalaujame, kad ir kiti taip gyventų, ir atžalas tokios pačios iškreiptos filosofijos mokome.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Vietoje reikiamo siuntimo – patyčios…

Trukt už vadžių – ir iš pradžių. Labai liaudiška ir kaimietiška, bet kuo labiau visi koneveikia ir bjaurisi tais „kaimiečiais“, tuo labiau jie man patinka. Vadinasi, yra juose kažkas ypatingo. Priešingu atveju, niekas nė nekalbėtų apie juos. Ir nesistengtų su pasibjaurėjimu drėbti į akis – „kaimietis“. Mano istorija – apie itin aukštos moralės gydytojus ir „kaimiečius“.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Linkėjimai damai su šuniuku

Tolerancija! Dabar vienas populiariausių terminų, kuriuo prisidengia visi, įžūliai besielgiantys piliečiai. Užkliudyk kokį nors keistuolį, būsi apšauktas tolerancijos ir pakantumo stokojančiu neeuropietišku išsišokėliu.Anądien užsukau į parduotuvę „Statybų  takas“. Gana dažnai randu priežastį joje apsilankyti. Netikėtai susigūžiu nuo šaižaus moteriškės balso, rėkiančio: „Kas čia tokio. Čia ne maisto parduotuvė…“  Iš tos pačios pusės ateina ir vyras, aiškiai nepatenkinta mina, bet kultūringu ton aiškindamas: „Koks skirtumas. Šuniui čia ne vieta…“ 

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Ir medžiams ateina lemties valanda

Yra nerašyta taisyklė: jei koks laikraštis išspausdino kritinį rašinį, atsiliepimus į jį dera spausdinti tame pačiame leidinyje. Taip pat ir atsakymai į rašinio kritiką ar kitos nuomonės ta tema taip pat turi būti tuose pačiuose puslapiuose. Todėl kiek nustebome, kai ignaliniečiai Pranė ir Juozas Milašauskai paprašė juos apginti nuo neteisybės ir iškraipytos „tiesos“ viename kito rajono laikraščio straipsnyje. Garbaus amžiaus ignaliniečiai skundėsi, kad kitas laikraštis iškraipė faktus, kas jam nenaudinga – nutylėjo, o labiausiai žmones žeidžia, kad nebuvo išklausyta jų – kita – nuomonė. Istorija papasakota šališkai, remiantis tik vienos pusės pasakojimais.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Tvora

Kas mums pasidarė, kad vienas kitam kimbame į atlapus dėl kiekvienos smulkmenos? Ypač dažni kivirčai tarp kaimynų. Tai metų metus draskosi dėl sprindžio žemės sklypų paribyje, tai dėl kokio beverčio daikto, tai dėl nepatikusio žvilgsnio. Šiandien apie dar vieną nedidelį kaimynų barnį dėl daikto, iš šalies žiūrint – nevertą nė sudilusio skatiko, bet spręstą net su policijos pagalba.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Į kairę ir į dešinę „mėtom“ kitų sveikatą

Šiaip jau žmogui labai sunku suprasti, kad vienas koks nors sutrikimas gali būti šalinamas daugybe būdų ir visi jie – teisingi. Tik štai pasekmės – Dievo valioje. Gali pasisekti, gali ir nepasisekti. Atsakomybė – slidus reikalas ir sunkiai nustatomas, ypač jei kalba eina apie moralę ir žmoniškumą. Dirbtino pasaulio plėtros sistema veikia tobulai, todėl žmogiškiems faktoriams vis mažiau paliekama vietos įstatymų nišose. Taigi, gali tik pats vienas sau pagodoti apie niūrią dirbtinės žmonijos ateitį, kurios taip nesinori, ir kuri taip entuziastingai spraudžia mus iš planetos.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Ar blogis ten, kur blogis, ar blogis absoliučiai visur?

Penktadienį Ignalinos seniūnas Jonas Polito liūdnai popieriaus lape dėliojo skaičiukus. Užduotis nepaprasta – kaip suskaičiuoti, kad turimi maždaug 300 eurų virstų beveik 350. Kam ta magija? Seniūnui reikia pagarbiai ir gražiai palaidoti benamį žmogų. O čia dar akis bado šalies žiniasklaidos išmarginta kone kriminalinė istorija su labai negardžiu prieskoniu. Mat ignaliniečiai, suabejoję Ignalinos medikų sąžiningumu, kreipėsi į lrytas.lt žurnalistus, kad papasakotų siaubingą istoriją ir paskelbtų apie tai plačiajai visuomenei.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Jei maži – tai ir nereikšmingi?

Kas mums atsitiko? Kodėl mes taip  nekenčiame vienas kito, kad čia pat žvilgsniu galėtume išguldyti visą armiją, regis, niekuo dėtų žmonių. Vien todėl, kad jie tiesiog yra, o ne todėl, kad padarė kažką baisaus. Mes nekenčiame tik dėl to, kad nekęstume. Mums nebereikia priežasties. Mes esą meldžiamės visi drauge, bet geriau įsižiūrėję, pamatytume iš mūsų ausų besiverčiančius įsiūčio garus. Kodėl siuntame? Šiaip.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Ignalinos poliklinikoje – „Gariūnai į namus“

Kuo mus žavi didieji miestai? O gi kardinaliomis permainomis. Neaplankysi sostinės mėnesį kitą, ir jau, žiūrėk, jautiesi nuo gyvenimo atsilikęs. Kažkas panašaus vyksta ir mūsų Ignalinoje. Nežinau, gerai tai ar blogai visuomenei, bet štai mane tokie kardinalūs pokyčiai, švelniai tariant, glumina…

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Vietoj ambicijų rinkimės draugiškumą ir ramybę

Kiek žmonių kenčia dėl protą temdančių ambicijų, kurios nuodija jų pačių gyvenimus – nesuskaičiuosi. Tačiau skaičiuodamas į redakciją plaukiančius nusiskundimus, supranti – labai daug. Štai kad ir Daugėliškio ir Radeikiškės kaimo gyventojų nesutarimas, besitęsiantis kelerius metus. Iš šalies pažiūrėjus, problema išsprendžiama akimirksniu, tačiau kažkam ambicijos neleidžia nusileisti visuomenės gerovės labui.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Dėvėtų drabužių parduotuvėje – nelegali prekyba pieno produktais

Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, gavę vartotojo skundą dėl prekybos pieno produktais dėvėtų drabužių parduotuvėje Ignalinoje (Aukštaičių g. 25), nustatė, kad čia buvo prekiaujama nelegaliai pagamintais, neaiškios kilmės produktais.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Radinys pirktoje mėsoje taujūniškį tiesiog įsiutino

Anokia čia naujiena, kad mes valgome nežinia ką. Žinome tai, ir vis tiek valgome. Numojame ranka, kad ne mūsų valioje pakeisti ką nors ir kišame į save įvairių spalvų, formų ir skonių chemines medžiagas, bendru pavadinimu MAISTAS. Tas abejingumas kartais ima ir prasiveržia, kai realiai pamatome kažką tokio netinkamo ir nepriimtino nei mūsų akiai, nei protui. Ne veltui sakoma: ko nematome, dėl to ir širdies neskauda.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Kai ieškoma, kam suversti kaltę už savas klaidas

Kaip galima išmatuoti kito skausmą ir liūdesį? Negali. Kaip gali sužinoti, kas dedasi nekalbančio ir nerašančio žmogaus širdyje? Niekaip… Aplankiau Mažėnų kaime gyvenantį vaikinuką, 24-erių Stasį Pupinį, kuris dar gimimo metu patyręs didžiulę traumą, yra visiškai neįgalus. Jaunuolis judina tik rankas ir šiek tiek pasuka galvą, sveria vos 36 kg. Visas jo pasaulis – jo namai, mama ir jaunesnis brolis. Tai tikrai nėra tas žmogus, kuris manipuliuoja negalia, kad gautų tai, ko nori. Jis yra visiškai priklausomas nuo savo mamos Jadvygos Pupinienės, kuri ir pakvietė mus aplankyti jų namus.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Juodos katės gaudymas tamsiame kambaryje

Prieš kurį laiką iš Kauno į Galalaukius (Didžiasalio sen.) atsikėlė jauna Nerijaus Vaičo šeima. Šeimininkas sako, kad seniai norėjęs gyventi kaime, toliau nuo miesto triukšmo, tad čia ir nusipirkęs sodybą. Tačiau, pasak jo, įsikūrus prasidėjo įvairios problemos. Šulinys kieme, tačiau vanduo jame užterštas, nitratai vandenyje viršija leistinas normas ir gerti jo negalima, Vaičus esą skriaudžia ir „Kompata“, reikalaudama mokėti už tiek, kiek jie nesugeba prišiukšlinti, sako, nesusikalba ir su Didžiasalio seniūnija bei jos socialiniais darbuotojais, kurie neskiria esą jiems kompensacijų už malkas, vardija ir daug kitų nesklandumų.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

Ar išties norėta tiesiog žmogų iš provincijos „išdurti“

Į redakciją paskambino Kačergiškės ūkininkas Gintautas Čepulis ir pakvietė ateiti į motopjūklų „Husqvarna“ parduotuvę Ignalinoje. Kai susitikome, žmogus papasakojo tokią istoriją. Prieš penkerius metus jis šioje parduotuvėje pirko aukšto slėgio „Bosch“ firmos plovyklą technikai valyti, už kurią tuomet mokėjo 580 Lt. Žmogus teigia, kad plovyklą naudoja tik 2–3 kartus per metus nuplauti traktorių. Taigi per penkerius metus agregatas dirbo vos apie 15 valandų, tačiau anądien tik stop – ir nutilo.

Skaityti toliau »
Kaip gyvename

„Apkerėtas“ daugiabutis Aukštaičių gatvėje

Kai kyla ginčų tarp žmonių, nuostabos nėra. Bet kai kyla nesutarimų tarp žmonių ir paukščių, norisi nuleisti rankas ir pasiduoti. Na, bent jau tokia buvo mano pirmoji reakcija, išgirdus Aukštaičių g. 26-ojo namo gyventojų godas. Šis, ką tik renovaciją išgyvenęs daugiabutis, tapo mėgstamiausia balandžių vieta. Gyventojai „raunasi plaukus“, o rajono savivaldybės atstovai kelia „apkerėjimo“ versiją.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje