Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Kaip gyvename

Autobusų parke – nieko naujo

Kai prieš dvi savaites gavome skaitytojos prašymą išsiaiškinti, ką bendro turi autobusų stotelėse kabantys maršrutų tvarkaraščiai ir maršrutiniai autobusai – nustebome. Bet kaip sakoma – kuo giliau į mišką, tuo daugiau malkų. Po ilgų istorijų, aiškinimų ir pasiaiškinimų spaudoje bei rajono savivaldybės kabinetuose, supratome, kad UAB Ignalinos autobusų parke – nieko naujo. Ten kokybiškas keleivių pavėžėjimas – dievo valioje.

Skaityti toliau »

Pinigai, alkoholis, seksas ir… sudiev, razumėli…

Kartais žmogui reikia nusileisti iš savo idealizuotų svaičiojimų apie gėrį bei grožį ir tėkštis veidu į realybę, kad aiškiau susivoktum. Mes džiūgaujame gražiais darbeliais, šokame ratelius, renovuojame namus, už nieką vieni kitiems teikiame padėkas, kad jaustumėmės svarbūs patys sau, o čia pat, už mūsų kiemo tvoros, kančiose degraduoja ir miršta žmonės, stipresni smurtauja prieš silpnesnius, išnaudoja juos tiek psichologiškai, tiek seksualiai, tiek fiziškai, galiausiai net žiauriai elgiasi su gyvūnais.

Skaityti toliau »

Bausti negalima pasigailėti

Spalio 21 d. MI numeryje, rubrikoje „Iš įvykių suvestinių…“, išspausdinta žinutė apie mįslingą spalio 15 d. įvykį, kai dėl galvos sužalojimo pradžioje į Visagino, vėliau į Vilniaus universitetinę ligoninę išvežtas 48-erių Ignalinos sen. gyventojas A. J. Spalio 27 d. jis Vilniuje mirė. Ši istorija nesibaigė iki šiol, nes prokurorai vis dar sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą svarbiausiam šios istorijos personažui, 45-erių ignaliniečiui R. K., gyvenančiam Taikos g.

Skaityti toliau »

Kaip bedarytum, vis tiek bus blogai

Genealiau ir būti nebegali. UAB „Ignalinos butų ūkis“, tarnaujantis Ignalinos krašto žmonėms ir gaunantis atlyginimus iš mūsų visų sumokėtų mokesčių, težino du atsakymus, bet užtat kokius. Ogi tinkančius visiems gyvenimo atvejams ir „užčiaupiančius“ bet kokias nerimaujančias asmenybes arba, kaip MI sakė pats direktorius Antanas Gylys, tuos, kurie „neturi ką veikti ir rašinėja visokius raštus“.

Skaityti toliau »

Daugiabučių gyventojų diagnozė: patys kalti, kad esate

„Kur daug – ten „kolchozas“, o kur „kolchozas“ – ten tvarkos niekada nebus“, – sako UAB „Ignalinos vanduo“ direktorius Valentas Šimonis. Viešnagė Mikalavo kaime, kaip ir galima buvo numanyti iš susirūpinusio skambinusiojo balso, nieko gero nežadėjo. Išsimaudėme purvyne, prisiuostėme nuotekų, išklausėme skaudžių, neviltimi alsuojančių skundų ir su visu šiuo bagažu aplankėme N. Daugėliškio seniūną Juozą Paukštę, UAB „Ignalinos vanduo“ direktorių V. Šimonį, linkėjimus perdavėme ir UAB „Ignalinos butų ūkis“ vadovui Antanui Gyliui.

Skaityti toliau »

Mūšis dėl kaimo vardo išlikimo

Tuojau už Švedriškės, važiuojant link Salako, peršokus sąsmauką tarp Ažvinčio ir Ažvintaičio ežerų, pagal šiuos laikus yra didokas Margavonės kaimas. Tačiau kai rajone yra keliolika kaimų, kuriuose jau nėra nė vieno gyventojo, bet kaimai savo pavadinimų neišsižadėjo, saugo juos kaip tėvų ir protėvių atminimą, gyvas Margavonės vardas atsidūrė ties išnykimo ir užmaršties riba.

Skaityti toliau »

Kai kelią bendravimui pastoja abejingumas

Nėra tos dienos, kad mes nebendrautume. Kasdien, regis, turėtume įgyti vis daugiau patirties, bet realybė – kur kas liūdnesnė. Tarp žmonių žiojasi vis didesnė praraja, vis dažniau skundžiamasi dėl nesupratingumo, nesusikalbėjimo, abejingumo… Ar nebus atsitikę taip, kad komunikuojame beprasmiškai, todėl realiai mūsų bendravimas tėra tuščiažodžiavimas ir bet kokios informacijos perdavimas, negalvojant apie pasekmes ir tolimesnius žmonių tarpusavio santykius bei už viso to slypinčias problemas.

Skaityti toliau »

Žemėtvarkininkų sąžinės labirintuose – prieblandos

Rugsėjo 19 d. numeryje rašėme apie strigailiškietės Zojos Savčenko vargus, ginant savo žemės sklypo vientisumą („Kas atsakys už matininkų klaidas?“, MI, Nr. 71). Nuosavybė į 54 arų sklypą šalia „Barbekiu“ kavinės, nusipirkus sklypą, įteisinta dar 2005 m. sausį, Registrų centre užregistruota 2004 m. lapkritį, tačiau šiemet, pradėjus kaimyninių sklypų kadastrinius matavimus, Z. Savčenko sklypas ėmė tirpti.

Skaityti toliau »

Kovoje su telefoniniais sukčiais – teisinės prošvaistės

Rajoną vėl užplūdo telefoninių sukčių banga. Liūdniausia, kad sukčiai vis dar randa aukų, iš kurių lengvai išvilioja pinigus. Dabar siaučia įvairaus plauko „pareigūnai“, prašantys elektroninės bankininkystės kodų neva reikalingų nusikaltimams išaiškinti. Šią savaitę į redakciją užėjusi ignalinietė pasakojo, kaip sukčiai ją mėgino apgauti. Prisistačiusi Švenčionių r. kriminalinės policijos darbuotoja Malinauskiene, skambinusi moteris apie 40 min. aiškino, kad su jos neva pasu (kurio, beje, nepametė) į jos sąskaitą banke pervedamos didelės, 50 tūkst. Lt sumos, kurios tuojau pat nuimamos.

Skaityti toliau »
Į kovą už vaiką ir už visą šeimą stojo aktyviausi Mielagėnų bendruomenės nariai, su kunigu Marijonu Savicku, pirmininke Vale Švarciene, seniūne Milda Bieliniene, seniūnaičiu Romučiu Akinsku bei kitais priešakyje.

Lietuvoje testamentu galima dovanoti net žmones?

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis pirmadienio rytą atvertė turbūt Lietuvoje analogų neturinčią bylą. Jos esmė – ieškovė reikalauja grąžinti jai giminaičio testamentu dovanotą žmogų… Rugsėjo 25 d. vyko parengiamasis posėdis. Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės advokatės Teismo prašė, kad posėdis būtų uždaras, dalyvauti jame MI neleista. Trumpai tragedijos, užgriuvusios vieną mielagėniškių šeimą, esmę, bendruomenės prašymu, pristatysime.

Skaityti toliau »

Kodėl mes tokie abejingi?

Rugpjūčio 27 d., 14.28 val., gaisras kilo daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Ignalinoje, Geležinkelio g. 30. Atrodytų, kas čia tokio, atsitiko nelaimė ir tiek. Tačiau mus stebina ir liūdina žmonių abejingumas. Iš namo pasirodžius pirmiesiems gaisro dūmams, nieks nepuolė skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pranešti apie nelaimę. Ugniagesiai tik atsitiktinai sužinojo apie šį įvykį, nuskubėję netruko užgesinti namo verandoje įsiplieskusią ugnį.

Skaityti toliau »

Kas atsakys už matininkų klaidas?

Nors Vilniaus valdžia jau prieš daugelį metų skelbė, kad žemės reforma Lietuvoje baigta, mūsų rajone ir šiandien jos dar nė galo nematyti. Pasak Žemėtvarkos skyriaus vedėjo Arvydo Bagdono, žemės nuosavybė rajone dar neatstatyta maždaug tūkstančiui žmonių. O dažnai ir nuosavybės dokumentus rankose laikantis žmogus negali būti tikras, kad jo žemės daugiau jau niekas neatims, nepadalins, gabalo neatplėš…

Skaityti toliau »

Žiauri meilės istorija Paplovinio ežere

Legendos vaikšto iš lūpų į lūpas apie gulbes, jų ištikimybę. Žmonės, paveikti įvairių aplinkybių, pirmenybę skiria pačioms netikėčiausioms aplinkybėms, išskaičiavimams ir protui, nes klausyti širdies ir pasiduoti jausmams jokiu būdu negalima. Bet žmogus turi unikalią galimybę stebėti gamtą ir, pasislėpęs nuo aplinkybių ir aplinkos, išgyventi tokius pat stiprius jausmus, apie kokius kažkada skaitė knygose. Mūsų rudeniška meilės istorija, paženklinta gulbės, puošusios Paplovinio ežerą, netektimi.

Skaityti toliau »

Gaisrai nesikartoja, bet įtampa Gilūtose dar neatslūgo

Kuo labiau mes „civilizuotėjame“, tuo labiau nuo mūsų tolsta elementarus žmogiškumas – mūsų prigimtinis gebėjimas mylėti savo artimą, būti šalia ir nesavanaudiškai tiesti pagalbos ranką, nesitikint jokio atlygio. Jo vietą pakeitė godumas, savanaudiškumas ir abejingumas, pagardinti piktdžiugiškumu. Kai žmogų ištinka bėda, regis, normalu, kad visi turėtų net neprašyti suskubti į pagalbą.

Skaityti toliau »

Stripeikių bitininkystės muziejus iškeliavo į UAB „Meleksas“ katilinę

Ką gi, mieli Ignalinos krašto patriotai, apmaudu, tačiau reikia pripažinti, kad mes tapome mūsų krašto unikalumo ir tvirtybės išniekinimo liudininkais. Vienos skaitytojos skambutis privertė „pasivaikštinėti“ po Aukštaitijos nacionalinio parką. Pradėjome nuo Ginučių. Šiai temai jau buvo skirti du straipsniai, tačiau kuo giliau į mišką, tuo daugiau malkų. Negana to, sužinojome, kad ir šalia Ginučių esantis Senovinės bitininkystės muziejus iškeliavo į UAB „Meleksas“ katilinę.

Skaityti toliau »

Pykčio šaltinis trykšta iš mūsų pačių

Prisiimti atsakomybę ir kasdien akis į akį susitikti su didžiule rizika nėra toks jau paprastas dalykas, ir tikrai ne kiekvienas iš mūsų tam savo noru ryžtųsi. O žmonės, nusprendę ūkininkauti, kone kasdien gyvena lyg ant parako statinės. Jų likimas kasdien priklauso nuo oro, nuo laukinių žvėrių, nuo įvairiausių plintančių baisių ligų, nuo valstybės politikos ir net nuo kaimynų.

Skaityti toliau »

Teisėjas laukė, kol ką nors užmuš?

Pastaruoju metu situacija šioje istorijoje pasikeitė į gerąją pusę, tad tikintis, kad ji neblogės, pagrindinio istorijos herojaus pavardės neminėsiu. Jo motinos prašymu. Užteks vardo – Tomas. Istorijos tema dažna šiais laikais – smurtas artimoje aplinkoje. Istorijos chronologija pagal policijos įvykių suvestines tokia: 2013 m. gegužės 11 d., apie 20 val., Vidiškėse esančiame bute ir lauke prie namo asmeninio konflikto metu Tomas kaire ranka sudavė du smūgius į veidą savo žmonai.

Skaityti toliau »

Kurortinė vietovė be kurortinių paslaugų

Gyvename nuostabiame Lietuvos kampelyje, vis dar apsuptame miškų (bent jau toks įspūdis dar yra) ir ežerų, kuriuose teoriškai veisiasi žuvys. Svarbiausia – pasiskelbėme kone kurortu ir laukiame turistų išskėstomis rankomis. Kas laukia, o kam ir pagalvot apie tai baisu. Per vieną savaitę sulaukėme dviejų, nors skirtingas problemas palietusių skambučių, tačiau jungiančių kurortinės Ignalinos temą.

Skaityti toliau »

Dingusi ožka pravėrė piktžaizdę

Kiekvienas turime savo gyvenimo filosofiją ir per ją vertiname vienokius ar kitokius įvykius, dalinamės mintimis, nuomonėmis. Kaniūkuose gyvenantis Petras Dručkus – tikrai netradicinio mąstymo žmogus. Šįkart reiktų pabrėžti būtent MĄSTYMO, nes kalbant su žmogumi akivaizdu, jog jis mąsto, o ne šiaip aklai priima arba nepriima vienokią ar kitokią informaciją. Tik štai rūpestis tas, kad mūsų visuomenėje per daug mąstančių ir nelabai reikia, nes reikia paklūstančių ir vykdančių. Priešingu atveju – problemos. Kad ir dėl dingusios ožkos.

Skaityti toliau »

Sosnovskio barščiai kelio neužgoš

Mūsų skaitytoja iš Turistų gatvės kreipėsi į redakciją, nerimaudama dėl neprižiūrimos Turistų gatvės pakelės ir dėl grobuoniškai besiveržiančių Sosnovskio barščių į mūsų kurortinę Ignaliną. Dėl šių augalų daromos žalos žmogaus gyvybei žinių turime į valias, tik tai bėda ta, kad nuo to situacija negerėja: nuodingi augalai plinta pašėlusiu greičiu, o dauguma žemės savininkų į tai žiūri pro pirštus.

Skaityti toliau »

Šonas šyla, šonas šąla. Arba kas atlygins nuostolius vidiškiečiams?

Civilizacija ir šiuolaikinės technologijos padarė mus priklausomus nuo mūsų visų: draugų, priešų, kaimynų ir, žinoma, begalės paslaugas teikiančių bendrovių, su kuriomis visada pasirašoma paslaugų pirkimo ir teikimo sutartis, kuri, atvirai pasakius, realiai galioja tik vienpusiškai. Visur nurodoma, kad dėl nekokybiškų paslaugų teikimo reikia kreiptis į tiekėjus ir jie už tai atsakys ir atlygins, bet tai – tik teorinės „sapalionės“. Štai Vidiškių miestelio gyventojai vargsta dėl vandens.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje