Smiginis, šaškės ir pokeris – žaidimai, turintys ilgą istoriją, bet aktualumo nepraradę iki šių dienų. Bėgant laikui kai kurie iš šių žaidimų išsišakojo į skirtingas
Kovo pabaigoje teko savaitei nuskristi į Kiprą pamatyti ir pajusti tikrą gamtos atgimimą, paskendusį žieduose. Apsistojome gražiame kurortiniame miestelyje Paralimnyje. Išsinuomotu automobiliu kasdien darėme radialines keliones. Mane
Gegužė nenusileidžia prieš tai buvusiam mėnesiui, net pralenkia, nes pradeda ir baigia mėnesį pirma ir antra Mėnulio dienomis. Jau rašiau, kad pirma Mėnulio diena skirta tik
Vieno europėjančio Lietuvos miestelio seniūnas su savo patarėjais kartą nutarė: „Naktį nuo „X“ valandos šunims loti negalima!“ Kaip tarė, taip ir padarė: daug popierių iškabino
Ruduo vėl išsiveda šviesą. Apie buvusias dienas pasakoja tik vienur kitur išlikęs gėlės žiedas. Regis, kad ir jos užsimerkia artėjant vakarui, nes vis daugiau jėgos
Kartą pas kirpėją atėjo apsikirpti gėlininkas. Kai gėlininkas norėjo susimokėti už paslaugą, kirpėjas tarė: „Aš negaliu imti pinigų. Šią savaitę kerpu nemokamai.“ Gėlininkas jam padėkojo
Buvo graži pavasario diena. Sniegas nutirpęs. Dangumi trikampiais grįžo gervės. Dėl inkilų pešėsi varnėnai. Žmona atidarė daržinės duris ir laukan išleido vištas. Gaidys išėjo paskutinis.
Kodėl nesąžiningus veisėjus gina Lietuvos įstatymai – verda diskusijos ir aistros įvairiuose tinklalapiuose. Kodėl paimti apleisti, blogai prižiūrimi, į ankštus narvus sukišti šuneliai vėl privalo
Atpūškavo valstietis traukiniu į Lietuvos sostinę, susirado didžiausią prekyvietę ir kreipiasi į informacijos langelį: – Panele, noriu namo parsivežti kokią nors nematytą negirdėtą dovanėlę. Kad
Jei manęs paklaustum, kaip ir kada mano gyvenimą užplūdo visagalis tikėjimas, tvirtai neatsakyčiau. Gal, kaip ir daugeliui iš mūsų, jis širdyje įsigalėjo pamažu, permąstant padarytas
(Iš Ignalinos rajono savivaldybės gyvenimo) 2020-02-24 Galėjo vice sėst ramiai į traukinuką,Iš buteliuko mažo mineralinio nuryt,Ir atsibudęs Vilniuje, Depo stotelėj,Pamąstęs būtų, ką su promilėm daryt.
Ar pamenate mūsų miesto Kalėdinės eglės įžiebimo šventę? O ar pamenate, kad tą vakarą ant rajono savivaldybės stogo buvo nutūpęs pro šalį skubėjęs Kalėdų Senelis?
„1328 Viešpaties metais niekur kitur, o šioje pilyje taip siaubingai sudrebėjo žemė, kad grėsė pavojus, jog gali sugriūti aukštesni pastatai, o tie, kurie buvo pastatuose,
Rugpjūčio 2 d. rašėme apie Ažvinčių kaime gyvenantį medžiotoją, trofėjinių medžioklių organizatorių visuose pasaulio žemynuose Valdą Danilevičių. Pas jį susikaupė tiek trofėjų, kad nutarta steigti
Katės šalia mūsų gyvena jau 10 tūkstančių metų, tačiau iki šiol lieka paslaptingomis būtybėmis. Amžių tėkmėje kačių šeimos atžvilgiu požiūris buvo įvairus. Jos laikytos mistinėmis
Rytas. Dar tik penkios. Einu miško taku Meironų kaimo link. Po kojomis tyliai spragsi sausi pušų spygliai, o padai slidinėja jų paviršiumi, tarsi ledu. Virš
2017 m. lankantis Polocke (Baltarusijoje), vienoje iš aikščių mums buvo parodytas unikalus paminklas… raidei. Mat baltarusių abėcėlės raidė Ў (su paukščiuku) – vienintelė tokia pasaulyje.
Susapnavo kartą Balčius keistą sapną. Atrodo, kad jis numiręs lengva, gražia mirtimi pasiekė Dangų. Eina Dangaus koridoriumi, aplink tokios grožybės tviska, stebuklingi paukščiai gieda. Staiga
Kiek metų! O kaip šiandieną prisimenu tą nuostabią gegužės dieną, tą kelio vingį ties Tavo trobele. Tuo vieškeliu bėgte atbėgdavau į Tavo trobelę, iškaišytą kvepiančių liepų žiedais, džiovintais čiobreliais ir kažkur sienoje įbruktomis verbomis. Tu buvai labai mielų, šiltų bruožų, mažomis, sunkių darbų išvargintomis rankomis, o nepridengta galva šviesdavo balta, gilia senatve.
Žiemą norisi saulėtų dienų ir šilumos. Gerai, jei yra atsargų kojinėse, bankuose, įvairiose socialinėse pakopose… Iš Vilniaus pilnutėliai laineriai suka į Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Egiptą, Prancūzijos ar Austrijos Alpes, poilsiautojai kaitinasi kruiziniuose laivuose, nebijo vykti nei į Tailandą ar Tunisą, netgi į Indiją… Lietuva, „skurstančių šalis, gyvenanti žemiau pragyvenimo lygio“…
Prieš gavėnią patikrinom maisto atsargas ir pastebėjom – neturim miltų. Ne bėda. Šalia – „Maxima“. Pamenu, atsiskaičiau banko kortele. Miltus su laisvų vištų kiaušiniais padaviau žmonai, o pats įsitaisiau žiūrėti televizorių. Po to nuėjau kompiuteryje patikrinti elektroninės sąskaitos. Surinkau visus reikiamus rekvizitus ir galva apsisuko. Sąskaita buvo pilna nulių ir tik gale – dvidešimt keturi. Kažkas ne taip, nes, prisimenu, sąskaitoj buvo likę tik dešimt eurų.
