Upe žemyn Pinčiuko pėdomis
(Nė kiek neišgalvotos kaimų istorijos) Rajono rytuose vinguriuoja skaidri, ekologiška, pramonės teršalais neužteršta upė. Tėkmę pradėjusi Sirvėtos regioniniame parke ir gavusi Kančioginos vardą, savo vandenis
(Nė kiek neišgalvotos kaimų istorijos) Rajono rytuose vinguriuoja skaidri, ekologiška, pramonės teršalais neužteršta upė. Tėkmę pradėjusi Sirvėtos regioniniame parke ir gavusi Kančioginos vardą, savo vandenis
Visa tai man senelė papasakojo. O jai – jos prosenelė. Žmonės tvirtina, kad tai joks neišmislas, o tikrų tikriausia tiesa. Taigi… Seniai seniai, labai seniai
Vienas nebejaunas gydytojas iš Karoliniškių poliklinikos kartą man papasakojo tokią istoriją. Girdi, sunegalavusi pati motušėlė Lietuva atėjo pas patį vyriausiąjį mūsų eskulapą. – Ko atėjai,
Mūsų tėvai ir seneliai nuo mažumės mudviem su broliu ir seseriai kalė į galvą, kad su kaimynais reikia geriau sugyventi nei su giminėmis, nes jie
Visada galima rasti ko bijoti. Galima bijoti vorų, griaustinio, vandens, skiepų, dirbtinio intelekto (toliau – DI) ir visokių kitokių dalykų. Žmonės taip nepasitiki savimi ir
Po pusryčių mano mobilusis pragydo optimistine muzika. Skambino vieno universiteto leidyklos centro direktorius Anicetas Šarka: – Reikėtų mums pakalbėti apie jūsų epigramų ir humoreskų knygos
Visais laikais žmogaus vaizduotę žadino – ar įmanoma kokiuose nors atkampiuose žemės kampeliuose rasti nuo mezozojaus laikų užsilikusią bent vieną dinozauro rūšį. Ilgą laiką dalis
Penki išminčiai pasiklydo girioje. Pirmasis išminčius garsiai prasitarė, kad jis eisiąs į kairę, nes taip jam kuždanti intuiciją. Antrasis – į dešinę, nes juk šią
Smiginis, šaškės ir pokeris – žaidimai, turintys ilgą istoriją, bet aktualumo nepraradę iki šių dienų. Bėgant laikui kai kurie iš šių žaidimų išsišakojo į skirtingas
Kovo pabaigoje teko savaitei nuskristi į Kiprą pamatyti ir pajusti tikrą gamtos atgimimą, paskendusį žieduose. Apsistojome gražiame kurortiniame miestelyje Paralimnyje. Išsinuomotu automobiliu kasdien darėme radialines keliones. Mane
Gegužė nenusileidžia prieš tai buvusiam mėnesiui, net pralenkia, nes pradeda ir baigia mėnesį pirma ir antra Mėnulio dienomis. Jau rašiau, kad pirma Mėnulio diena skirta tik
Vieno europėjančio Lietuvos miestelio seniūnas su savo patarėjais kartą nutarė: „Naktį nuo „X“ valandos šunims loti negalima!“ Kaip tarė, taip ir padarė: daug popierių iškabino
Ruduo vėl išsiveda šviesą. Apie buvusias dienas pasakoja tik vienur kitur išlikęs gėlės žiedas. Regis, kad ir jos užsimerkia artėjant vakarui, nes vis daugiau jėgos
Kartą pas kirpėją atėjo apsikirpti gėlininkas. Kai gėlininkas norėjo susimokėti už paslaugą, kirpėjas tarė: „Aš negaliu imti pinigų. Šią savaitę kerpu nemokamai.“ Gėlininkas jam padėkojo
Buvo graži pavasario diena. Sniegas nutirpęs. Dangumi trikampiais grįžo gervės. Dėl inkilų pešėsi varnėnai. Žmona atidarė daržinės duris ir laukan išleido vištas. Gaidys išėjo paskutinis.
Kodėl nesąžiningus veisėjus gina Lietuvos įstatymai – verda diskusijos ir aistros įvairiuose tinklalapiuose. Kodėl paimti apleisti, blogai prižiūrimi, į ankštus narvus sukišti šuneliai vėl privalo
Atpūškavo valstietis traukiniu į Lietuvos sostinę, susirado didžiausią prekyvietę ir kreipiasi į informacijos langelį: – Panele, noriu namo parsivežti kokią nors nematytą negirdėtą dovanėlę. Kad
Jei manęs paklaustum, kaip ir kada mano gyvenimą užplūdo visagalis tikėjimas, tvirtai neatsakyčiau. Gal, kaip ir daugeliui iš mūsų, jis širdyje įsigalėjo pamažu, permąstant padarytas
(Iš Ignalinos rajono savivaldybės gyvenimo) 2020-02-24 Galėjo vice sėst ramiai į traukinuką,Iš buteliuko mažo mineralinio nuryt,Ir atsibudęs Vilniuje, Depo stotelėj,Pamąstęs būtų, ką su promilėm daryt.
Ar pamenate mūsų miesto Kalėdinės eglės įžiebimo šventę? O ar pamenate, kad tą vakarą ant rajono savivaldybės stogo buvo nutūpęs pro šalį skubėjęs Kalėdų Senelis?
„1328 Viešpaties metais niekur kitur, o šioje pilyje taip siaubingai sudrebėjo žemė, kad grėsė pavojus, jog gali sugriūti aukštesni pastatai, o tie, kurie buvo pastatuose,