Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Laisvalaikio skaitiniai

Kelionė į Šiaurės Korėją – kas norėtumėte apsilankyti?

​Šiaurės Korėja – tarsi nuolatinė filmavimo aikštelė, o žiūrovais čia tampa atvykę keliautojai. Korėjiečiams negalima bendrauti su atvykėliais, gidai yra apmokyti stebėti, kad turistai nefotografuotų netinkamų dalykų – čia net surežisuoti gamtoje iškylaujančių šeimų piknikai, o keliautojams išvažiavus – maistas uždengiamas, kol pasirodys kiti žiūrovai. Stebint tokį spektaklį apima dviprasmiški jausmai, tačiau užsimiršti, kad atostogauji vienoje uždariausių ir pavojingiausių pasaulio valstybių – nevalia.

Skaityti toliau »

Laiškas Mamai

Ir vėl gegužis su savo žiedų kvapais, su pačia nuostabiausia Motinos diena… Ir vėl, kaip kiekvienais metais, gražią pavasario dieną einu pas Tave rankomis suspaudus širdį. Negaliu nešluostyti ašarų, kai išpyliau ant kapo saujelę žemės, atvežtos iš tėviškės laukų.

Skaityti toliau »

Vyrų pasitarimas

Kovo 8-osios dienos proga nutariau žmoną ir uošvienę išsiųsti dviems dienoms į Palangą. Žinoma, jos labai apsidžiaugė, bet mano širdį užgavo toks pasakymas: – Nors tu ir liurbis paskutinis, bet kaip nors išsiversi tas dvi dienas. Kotletų prikepiau, savaitei užteks. Blynų išsikepk, miltai bufete.

Skaityti toliau »

Auksinis Saulės sostas Vosiūnuose

Dysnos lyguma!.. per ją nuringuoja ryčiausias Lietuvos vieškelis. Griežlės groja didžiausioje ne tik Aukštaitijoje, bet ir Lietuvoje lankoje, kuri plyti 12 km į ilgį, 4 km į plotį. Etnografiniai kaimai – Galalaukiai, Dysna, Vosiūnai – mena didingą ir dramatišką lietuvybės išsaugojimo praeitį. Čia, pasak šieno grėbėjėlių dainos, seserėlių šienas grėbta, pradalgėliai mušta, visuos papieviuos šaltinėlių lietuviškai šnekėta.

Skaityti toliau »

Ką reiškia vienodi skaičiai laikrodyje?

Turbūt dažnam pasitaikė situacija, kai žvilgterėjęs į laikrodį pamatai vienodus skaičius. Tarkim laikrodis rodo 11:11. 01:10, 20:20 ir pan. Būna taip, kad tai kartojasi dažnai, vienodi skaičių deriniai tiesiog persekioja. Ar tai ką nors reiškia, ar tai tik atsitiktinumas? Numerologija – mokslas apie skaičius – sako, kad atsitiktinumų nebūna. Tad ką reiškia vienodi skaičiai laikrodyje?

Skaityti toliau »

Be popierių

Vytautas Petruška Anapilin išėjo laiku. Dar prieš Naujuosius. Giminės ir artimieji, kaip ir dera tokiu atveju, užsakė Mišias, rūpestingai pašarvojo, nupirko gėlių ir vainikų, gavo visas reikiamas tokiam atvejui pažymas ir patvirtinimus, kad Vytautas Petruška pabaigė kelionę šioje ašarų pakalnėj.

Skaityti toliau »

Dūkštiečiai kare su totoriais

Po taikos sutarties kartu su Voluine Mindaugas puolė totorius. Už tai atsilygindami, totoriai 1258 m. suruošė didelį žygį į Lietuvą ir nusiaubė jos rytinę dalį. Bet kaip greit jie užplūdo, taip greit ir atsitraukė. Didelių mūšių su jais nebuvo. Ir tas vienintelis jų užplūdimas Lietuvai didelės reikšmės neturėjo. Tik buvo šiek tiek apnaikintas rytinis kraštas. Valstybės sienos dėl to nė kiek nepasikeitė.

Skaityti toliau »

Naujieji, labas!

Snigo ir apsnigo tuščius laukus, miegančius medžius. Sniegas pravirks tau po kojomis, kai tu eidamas tolyn ilgu ir baltu taku, sutiksi didelį, baltą gruodžio vakarą… Kokia tu galinga miškų ir žemės Močia! Dėkoju, kad sutvėrei sniegą, kad savo galybe ir išmintimi leidai žemei būti baltai, kad leidai iš Dangaus krintantį sniegą, tylų šnarėjimą, nuo kurio pašviesėja naktis…

Skaityti toliau »

Ignas ir Lina

Dabartinės Ignalinos apylinkėse dar gilioje senovėje gyveno daug ir laimingų žmonių. Miškai ir ežerai buvo didžiausias turtas, kurio užteko visiems. Gyventojai pasižymėjo svetingumu ir pagarba artimiems ir tolimiems svečiams. Gyvenviečių vyresnieji jiems paskirdavo palydovus tolimesnei kelionei. Arti didelių priešų nebuvo. Gyvenimas ėjo laisvu keliu.

Skaityti toliau »

Kam Giltinei dalgis?

– Tu – kalvis?

Balsas už nugaros nuskambėjo taip netikėtai, kad Mykolas net krūptelėjo. Juolab, kad jis negirdėjo nei kaip durys atsidarė, nei kaip į vidų kažkas įėjo.

– O belstis niekas neišmokė? – kiek grubokai atsakė kalvis, pyktelėjęs ant svečio.

Skaityti toliau »

Kas mus išmokė keiktis?

Amerikiečių atlikti tyrimai teigia, kad apie 5 proc. darbo ir apie 10 proc. laisvo laiko mes praleidžiame bardamiesi. Amerikos antropologai E. Montagiu, R. Braschas įsitikinę, kad vieni iš pirmųjų žodžių, kuriuos ištarė iš medžio išlipęs pirmykštis žmogus, buvo būtent keiksmai. O psichoanalizės pradininkas austrų neurologas ir psichiatras Zigmundas Froidas (1856–1939) manė, kad pirmas nusikeikęs žmogus pastūmėjo gentainius į naują vystymosi etapą.

Skaityti toliau »

Apie gatves: pasaulio, Vilniaus, Ignalinos

Seniausia pasaulio gatve vadinamas kelias, vedantis į piramides, pastatytas daugiau kaip prieš 4600 metų. VIII a. pr. m. e. Babilone jau buvo grįsti keliai. Babiloniečiai taip pat pirmieji pradėjo asfaltuoti gatves. Tačiau vėliau asfaltas buvo užmirštas ir tik 1712 m. Šveicarijoje jis vėl panaudotas statyboje. 1815 m. Džonas Loudonas Makadamas pagamino naują kelio dangą iš dervos ir akmens skaldos – makadamą. Viršutinis sluoksnis būdavo iš dervos arba asfalto. Tokie keliai gerokai pagyvino prekybą. 1822 m. pradėti asfaltuoti keliai.

Skaityti toliau »

Dėkingumas. Ką Jums sako šitas žodis? Kokią reikšmę Jums jis turi? O gal… jokios?

Prieš kokius 5-erius metus šitas žodis man nereiškė absoliučiai nieko. Aš gal net nesuvokiau jo prasmės ir reikšmės. Žinojau, kad toks žodis yra, bet man jis ir buvo tik žodis, tam tikra paradigma, sudėliota iš raidžių. Sąmoningas žmogus nuolat jaučiasi dėkingas. Už ką? Už viską! Pirmiausia, kad gimė šitame laike ir šitoje erdvėje.

Skaityti toliau »

Kai moteris prie vairo

Kelių policininkai ne tik žmonės, bet dar ir vyrai. O vyrai gimę jau su tam tikromis nuostatomis moterų, ypač blondinių, atžvilgiu, kaip,tarkime, „visos bobos kvailės“. Aš dažnai naudojuosi šiuo vyrų stereotipu, bandydama išvengti baudų už pažeistas Kelių eismo taisykles.

Skaityti toliau »

Ar atpažįstate savo kartos ypatumus?

Gyvename amžiuje, kai nuolat vyksta reikšmingi pokyčiai: technologiniai, organizaciniai, ekologiniai, vyksta finansinės ir politinės krizės. Besikeičiančios aplinkos įtaka akivaizdi. Pasaulyje gyvena įvairaus amžiaus žmonės. Žemėje gyvena skirtingų kartų atstovai. Mokslininkai bando suskirstyti ir pavadinti kartas, nes atskirais laikotarpiais, esant skirtingiems pasiekimams, augo skirtingas vertybes puoselėjančios kartos. Visos kartos kuria savo buitinę kalbą (žargoną).

Skaityti toliau »

Vienintelis Lietuvos kosmonautas į kosmosą taip ir nepakilo

1982 metai… Lietuva dar nežinojo, kad ji jau turi savo kosmonautą Rimantą Stankevičių, kuris dėl daugelio aplinkybių, deja, taip ir nepakilo į kosmosą. Tų metų vasario 12 d. jam suteikta kosmonauto kvalifikacija. Kosmonautų būryje tam ilgai rengėsi, bet jo skrydis vis buvo atidedamas. 1990 m. rugsėjo 9 d.,  naikintuvu SU-29 aviacijos šventėje Italijoje atlikdamas „mirties kilpą“, jis žuvo. O su juo ir viltis turėti lietuvišką Gagariną.

Skaityti toliau »

Žiūrėk reklamą stabiliai lietuvišką

Oi, kaip smagu būti Europoje! Tik ir girdžiu: „Mūsų ekonomika stabilių stabiliausia“. Paspaudžiu pultelio mygtuką. Ekrane iššoka mamytė. Ji su meile ir su didžiausiu atsidavimu šluosto kūdikio užpakaliuką (toks riebus ir sveikas). Vertėja užsikirsdama mala, kokia laimė stebėti, glamonėti ir uostinėti perstuviuką, juo gėrėtis – ne tik šeimos, bet ir visos tautos palaima.

Skaityti toliau »

Silkės – kasdienis ir šventinis gardumėlis

Advento ir Gavėnios laikotarpiai, Kūčių, Kalėdų ir Velykų stalas neįsivaizduojami be gardžių silkių patiekalų. Prisiminkime, kuo gi naudingos silkės ir ką skanaus iš jų galime pasigaminti. Net iki XV a. silkės buvo laikomos maistu, netinkamu save gerbiantiems žmonėms. Jos buvo nemėgstamos dėl nemalonaus kvapo bei skonio, todėl silkes valgė tik elgetos ir vienuoliai.

Skaityti toliau »

Tarptautinės Moters dienos atributas – prijuostė

Pradžios knygoje pasakojama istorija, kaip pirmieji žmonės Ieva ir Adomas paragavo uždraustojo vaisiaus ir „tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi: juodu supynė figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes“…  Iki šių dienų pri(e)juostė (nes prie kūno buvo tvirtinama juosta), dar kitaip vadinama kvartūgas, prikyštė, šiuršis, žiurstas – seniausia ir svarbi moterų kostiumo dalis.

Skaityti toliau »

Kaip maniškė atgaivino Kovo 8-ąją

Jaučiu, ne iš gero, oi, ne iš gero maniškė įsirašė į Moterų partiją. Ir taip jau nei pietų, nei vakarienės žmoniškos. Tik ir tegirdžiu: pasišildyk, pasidaryk pats – nenumirsi. Iš pradžių prieštaravau, o dabar nesiginčiju. Ji pro duris, traukiu ir aš pas Kisielių – kortom sumetam, stiklelį sudaužiam: ir laiką stumiam, ir dūšią palengvinam.

Skaityti toliau »

Vasario 29-oji – ypatingoji papildoma metų diena

Vasario 29-oji kalendoriuje pasitaiko tik kas ketverius metus, kai metų skaičius dalijasi iš 4 be liekanos (…1988, 1992, 1996, 2000, 2004, 2008, 2012, 2016). Išimtis taikoma paskutiniesiems amžiaus metams, jei jų skaičius dalijasi iš 400 su liekana (pvz., 1700, 1800, 1900). Kodėl prireikė papildomos dienos kalendoriuje ir kas svarbaus pasaulyje šią dieną įvyko?

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje