Oi, kaip smagu būti Europoje! Tik ir girdžiu: „Mūsų ekonomika stabilių stabiliausia“. Paspaudžiu pultelio mygtuką. Ekrane iššoka mamytė. Ji su meile ir su didžiausiu atsidavimu šluosto kūdikio užpakaliuką (toks riebus ir sveikas). Vertėja užsikirsdama mala, kokia laimė stebėti, glamonėti ir uostinėti perstuviuką, juo gėrėtis – ne tik šeimos, bet ir visos tautos palaima.

Advento ir Gavėnios laikotarpiai, Kūčių, Kalėdų ir Velykų stalas neįsivaizduojami be gardžių silkių patiekalų. Prisiminkime, kuo gi naudingos silkės ir ką skanaus iš jų galime pasigaminti. Net iki XV a. silkės buvo laikomos maistu, netinkamu save gerbiantiems žmonėms. Jos buvo nemėgstamos dėl nemalonaus kvapo bei skonio, todėl silkes valgė tik elgetos ir vienuoliai.

Pradžios knygoje pasakojama istorija, kaip pirmieji žmonės Ieva ir Adomas paragavo uždraustojo vaisiaus ir „tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi: juodu supynė figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes“…  Iki šių dienų pri(e)juostė (nes prie kūno buvo tvirtinama juosta), dar kitaip vadinama kvartūgas, prikyštė, šiuršis, žiurstas – seniausia ir svarbi moterų kostiumo dalis.

Jaučiu, ne iš gero, oi, ne iš gero maniškė įsirašė į Moterų partiją. Ir taip jau nei pietų, nei vakarienės žmoniškos. Tik ir tegirdžiu: pasišildyk, pasidaryk pats – nenumirsi. Iš pradžių prieštaravau, o dabar nesiginčiju. Ji pro duris, traukiu ir aš pas Kisielių – kortom sumetam, stiklelį sudaužiam: ir laiką stumiam, ir dūšią palengvinam.

Vasario 29-oji kalendoriuje pasitaiko tik kas ketverius metus, kai metų skaičius dalijasi iš 4 be liekanos (…1988, 1992, 1996, 2000, 2004, 2008, 2012, 2016). Išimtis taikoma paskutiniesiems amžiaus metams, jei jų skaičius dalijasi iš 400 su liekana (pvz., 1700, 1800, 1900). Kodėl prireikė papildomos dienos kalendoriuje ir kas svarbaus pasaulyje šią dieną įvyko?

Po visoms dvasioms privalomų dangaus ritualų Broniaus ir Petro sielos ilsėjosi. Bronius domėjosi nauju elgesio artimoj aplinkoj įstatymu, o Petras šį kartą nutarė apžiūrėti savo kapą naujose miesto kapinėse.

Mano vienas pažįstamas – karštas teniso gerbėjas ir sirgalius, todėl savo mobiliojo telefono skambučio fonu pasirinko amerikietės tenisininkės S. Viljams, kurios yra nepagydomas gerbėjas, žaidime kirčio metu skleidžiamus šūksnius ir atodūsius. Kai suskamba jo telefonas, iš jo sklinda stenantis moteriškas balsas: a-ach, o-och, a-a-aaa, o-o-ooo…

Toks devizas yra susikūrusios asociacijos „ANBO eskadrilė“, kurios organizuoto skrydžio aplink Lietuvą dalyviai orlaiviais praėjusį šeštadienį vienas po kito leidosi Ignalinos aerodrome. Iš viso žygyje dalyvavo 9 lėktuvai ir 14 pilotų, į Ignaliną užsuko penki orlaiviai, kiti tiesiai nuskrido į Biržus, kur tądien vyko konferencija apie asociacijos vykdomą projektą.

Pro mano gimtuosius Rizgūnus vingiuoja vasarą išsenkantis ir tik vietomis daubose sukaupęs vandens atsargas griovys, vietinių vadinamas „Paringio ravu“. Tiesa, pavasariais jis šniokščia, putoja, subėgusius nuo kalnų kalnelių, drumzlinus vandenis plukdydamas į Paringio ežerą. Pradžią šis, vasarą išdžiūstantis upelis, ima Budnykų kaimo laukuose. Tikriausiai tai ir yra Ringės upės ištakos, nors oficialiai žemėlapiuose pažymėta, kad Ringė išteka iš Paringio ežero.

Prietarai, kuriais tiki vairuotojai, gali prajuokinti. Tačiau pažeisti kai kuriuos iš jų drįsta toli gražu ne kiekvienas automobilio savininkas. Prietarai prasideda jau nuo transporto priemonės ar vairuotojo pažymėjimo įsigijimo. Pirmasis prietaras – transporto priemonę būtina „aplaistyti“, antraip ji nevažiuos.

Ignalinietis Alfonsas Skripskas kartais paskambina į redakciją ir, užduodamas klausimą, pasiūlo temą. Taip buvo ir šįkart. Paskambino ir klausia: kaip manot, kas sieja Ignalinos rajoną ir Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos 1923 m.? Kol bandėme rasti atsakymą, ponas Alfonsas pats atsakė: tuomet su savo pulku, kuriam vadovavo, Klaipėdą iš prancūzų vadavo Mykolas Kalmantas (Kalmatavičius) iš Mešonių (Mielagėnų sen.). Pasidomėjome šia asmenybe. Informacijos radome nedaug, o ką radome – šiandien spausdiname.

Kiekvienas laikraštis mirga kriminalinėmis naujienomis. Tai kažką apvogė, nuvarė automobilį, sumušė ar dar blogiau – kažką nužudė. O kaip gi buvo „šioje mūsų gyvenimo srityje“, pavyzdžiui, prieš ketvertą ar penketą šimtų metų? Žinoma, tais laikais nebuvo automobilių ir mobiliųjų telefonų, bet kai skaitai Lietuvos Metrikos teismų knygas, atrodo, kad dabar žmonės tiesiog tęsia anų laikų „tradicijas“. O anų laikų dvarų apiplėšimai kartais, atrodo, buvo kaip pramoga.

Ignalinos aerodromo įkūrėjas Rimvydas Maciulevičius su aviacija gyvenimą susiejo 1974 m., tarnaudamas sovietinėje armijoje, mat tarnavo desantinės divizijos parašiutinio sporto rinktinėje Kaune, vėliau – desantinės armijos rinktinėje Riazanėje. Ten įvykdė kandidato į sporto meistrus normatyvus. 1976 m. tapo parašiutinio sporto Pabaltijo pirmenybių oro akrobatikos čempionu.

Kiekvienam sąžinę turinčiam rusui jį būtų baisu skaityti. Taip jau išėjo, kad aš esu tikras doneckietis. Gyvenčiau savo namuose ir dabar, jei saujelei išprotėjusių fanatikų, palaikomų Rusijos, nebūtų atėję į galvą mano gimtajame mieste sukelti karą ir atvežti čia rusų samdinių. Dabar ten košmaras. Jūs apie tai žinote. Apie tai rodo per jūsų televizorius su visomis atstumiančiomis smulkmenomis dieną ir naktį. Tad geriau pakalbėkime apie tai, ko jums neparodys.

Per dešimtmetį tarp visuotinių Lietuvos gyventojų 2001–2011 m. surašymų Utenos regionas prarado per 30 tūkst. gyventojų. Taigi, vien tik iš mūsų krašto dingo Utenos dydžio miestas (arba Visaginas ir Ignalina kartu sudėjus). Žmonių skaičius Utenos regione sumažėjo nuo 185 962 (2001 m.) iki 152 tūkst. (2011 m.). Utenos, Anykščių ir Visagino savivaldybės neteko po 6–7 tūkst. gyventojų, Molėtų, Zarasų ir Ignalinos – po 4–5 tūkst.

Bent kiek besidomintys šiuolaikine muzika žino populiarią rusų popžvaigždę Vitą. Daugumai jo pristatyti nereikia – milijonai gerbėjų visame pasaulyje žavisi unikalaus, labai aukšto balso (falceto) savininko dainomis ir teatrališkais pasirodymais. Vitą drąsiai galima vadinti ir paslaptingiausia rusų žvaigžde – jo biografijoje ir gyvenime nežinomųjų daugiau nei sudėtingoje matematinėje lygtyje. Anksčiau puse lūpų kalbėta apie tai, kad vaikino tėvas – lietuvis, tačiau ilgai tai tebuvo faktais nepagrįstos spėlionės. 

Ankstesniame rašinyje („Lobiai: legendos ir tikrovė“, MI, 2013-03-15 d., Nr.20) rašiau apie legendomis apgaubtus praėjusių amžių lobius, rastus Ignalinos rajone. XVII–XVIII a. karai ir sumaištys paliko daugybę menkaverčių pinigėlių, kurie šen bei ten iškasami audrino lakią amžininkų vaizduotę. XIX amžius, pasiuntęs Lietuvą į carinės Rusijos glėbį, išsiskyrė sąlyginiu stabilumu, kurį sudrumstė nebent Napoleono agresijos ir sukilimų metai.

Buitinės technikos meistras ignalinietis Rimantas ČIRIKAS, prieš perkant šaldytuvą ar šaldiklį, pataria atkreipti dėmesį, kokiose patalpose šis įrenginys stovės visus metus, nes tik nedaugelis modelių tinkami eksploatuoti nešildomose patalpose ir minusinėje temperatūroje. Vėliau dėl minėtų priežasčių sugedusio priesaiso remontas gali kainuoti gana brangiai – kartais net pusę sumokėtos prietaiso kainos.

Teiginys „ruduo – vestuvių metas“ jau senokai praradęs savo prasmę. Dabar vestuvių metas – vasara, o rudenį tik apibendrinami rezultatai. Deja, bet 2013-ieji metai nebuvo tokie populiarūs tuoktuvėms – bent jau mūsų rajone – nes kol kas jų tėra įregistruota 77, na, o iki metų pabaigos geriausiu atveju padaugės vos dešimčia. Apie santuokas kalbamės su rajono Metrikacijos skyriaus vedėja Milda Mačėniene.

Minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metį, Lietuvos kosmoso asociacija liepos 6 d. Ignalinos aerodrome sukvies moksleivius, studentus ir visus besidominčius technologijomis į pirmą kartą Lietuvoje organizuojamą Lietuvos CanSat, raketų ir bepiločių orlaivių konkursą.

Maloniai nustebau „Mūsų Ignalinos“ laikraštyje suradęs rašinį apie Rimšės krašto lobius. Surinkęs nemažą šūsnį istorijų, parašiau jį prieš gerą dešimtmetį, vildamasis, kad prisiminimais pasidalins daugiau skaitytojų. Praėję metai padarė tam tikras korekcijas, kurių paprastu post scriptum nepaaiškinsi. Atsirado daugybė naujos informacijos, radikaliai pasikeitė pats požiūris į lobius ir jų ieškotojus.