Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Gyvenimas

Tarpukario Ignalina ir Palūšė tuomet gyvenusių žydų akimis

Nuo XIX a. pabaigos, kai Ignalinos miestelis ėmė plėstis (dėl prie traukinių stoties suaktyvėjusios prekybos), didžiąją daugumą jo gyventojų sudarė žydų tautybės žmonės, kurie čia gimė, augo, dirbo, mylėjo ir liūdėjo, ėjo į savo mokyklas, maldos namus, džiaugėsi šiuo nuostabiu gamtos kampeliu taip pat, kaip ir mes dabar. Jie nemažai prisidėjo prie to Ignalinos vaizdinio, kuris neužilgo žada išsivystyti į modernų kurortinį miestelį, garsinsiantį unikalų Rytų Aukštaitijos kraštą šalyje ir už jos ribų.

Skaityti toliau »

Kraštietis Česlovas Juršėnas – Santarvės ordino kavalierius

Praėjusį penktadienį Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje iškilmingai įteiktas 2012 m. Santarvės ordinas „Pro augenda concordia“ (Už santarvės puoselėjimą) mūsų kraštiečiui, Seimo pirmininko pavaduotojui, Nepriklausomybės Akto signatarui ir Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkui Česlovui Juršėnui.

Skaityti toliau »

Mano gyvenimo istorija

Esu gimęs ir gyvenęs Ignalinoje. Šiuo metu gyvenu Didžiojoje Britanijoje. Kasmet su šeima atvažiuoju atostogauti į savo gimtinę. Taip buvo ir praėjusią vasarą. Liepą vėl lankiausi Ignalinoje. Atostogos greitai praėjo, buvo laikas grįžti atgal į D. Britaniją. Tačiau Vilniaus oro uoste buvau sulaikytas Muitinės pareigūnų. Man paaiškino, kad paskelbta mano paieška dėl neva nemokamų mokesčių. Dar po 3 val. man pasakė, kad turiu prisistatyti į Ignalinos policijos komisariatą.

Skaityti toliau »

Pirmoji tėvų dovana kūdikiui – jo vardas

Yra sakoma, kad žmogaus vardas turi įtakos jo likimui. Taip ar ne – tikėjimo tuo klausimas. Teko skaityti, kad vienai merginai tiesiog fatališkai nesisekė, viskas krito iš rankų, kamavo ligos. Kaip jau įprasta, tokių nesėkmių priežasčių mergina nuėjo aiškintis pas ekstrasensą. Šis be kita ko paaiškino, kad nesėkmes lemia ir jos vardas. Mergina jį pakeitė, pasikrikštijo kitu vardu, ir netrukus visos bėdos baigėsi.

Skaityti toliau »

Netikėti „Titaniko“ viražai Ignalinos krašte

Kai penktadienio MI rašinys „Titanikas“ pasiglemžė ir tikro ignaliniečio gyvybę“ jau buvo parengtas spaudai, internete netikėtai aptikome interviu anglų kalba su E. Gilinskio sūnėnu Ziska Šapiro (Shapiro), užrašytu Izraelio žurnalisto 1994 m. Pasirodo, kad Z. Šapiro yra vienintelis išlikęs iš savo giminės, kuri buvo karo pradžioje sušaudyta prie Ignalinos. Jis karo pradžioje laiku pasitraukė į Rytus, tarnavo Raudonojoje armijoje, tris kartus buvo sužeistas, dalyvavo Kursko mūšyje, apdovanotas ordinais ir medaliais.

Skaityti toliau »

Noriu, kad jauni sportininkai gautų ne mažiau, nei gavau aš…

Ignalinietė Aliona Sosunova-Sabaliauskienė sporto nepamiršo net išvykusi gyventi į sostinę. Daugelį metų biatlonui visas jėgas skirianti mergina dabar ne tik sportuoja pati, bet ir rūpinasi jaunesniais už save sportininkais. Šiais metais jai teko garbė būti Lietuvos ambasadore pirmosiose Jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse, vykusiose Insbruke. „Neįkainojama patirtis ir dovana man buvo pažvelgti į Jaunimo olimpines žaidynes iš kitos pozicijos. Dabar tvirtai žinau, kad noriu likti olimpiniame judėjime, ir net nebūtinai tik kaip sportininkė“, – tikina mergina.

Skaityti toliau »

Kaip Palūšėje pavasarį už skverno savo kieman tempė

Šeštadienį minėta 40-ties paukščių diena. Iš seno tikėta, kad tądien į gimtinę jau būna sugrįžę 40 rūšių paukščių (maždaug tiek jų iš Lietuvos žiemoja pietuose), nors gamtininkai šypsosi, sako, iki kovo 10-osios būna parskridę tik 6–8 jų rūšys. Šiemet žiema, pusantro mėnesio pavėlavusi ateiti, neskuba ir išeiti. Paukščių yra parskridusių, bet jų dar beveik nematyti. Kad pavasarį greičiau prisišauktų, Palūšės kaimo bendruomenė šeštadienį prie Lūšių surengė suėjimą, skambiai pavadintą „Ataik, pavasarėli“.

Skaityti toliau »

Jau pavasaris už durų beldžiasi

Per Užgavėnes žiemą išprašėme, bet kovo pradžioje ji bandė vėl susigrąžinti prarastas pozicijas. Šiemet ji kažkokia įkyri ir net įžūli. Bet, tikriausiai, tai buvo paskutinis jos bandymas. Antra vertus, nereikėtų nustebti, jeigu šaltukas retkarčiais dar visą kovą pažnaibys. Pirmoji kovo pusė padovanojo gražių ir saulėtų dienų, pergyvenom ir vieną didžiausių saulės elektromagnetinių pliūpsnių.

Skaityti toliau »

„Titanikas“ pasiglemžė ir tikro ignaliniečio gyvybę

Šiemet sukanka 100 metų, kai 1912 m. naktį iš balandžio 14 į 15 d. šiaurės Atlante, susidūręs su ledkalniu, paskendo tuomet nepaskandinamu vadintas „Titaniko“ laivas. Jis į ledkalnį atsitrenkė 23.40 vakaro, o perlūžęs į dvi dalis, po vandeniu dingo 2.20 val. Ledkalnis dešiniojo laivo borto apačioje pramušė 90 m skersmens skylę, pažeisdamas iškart penkis hermetiškus skyrius. „Titanike“ buvo 891 komandos narys ir 1316 keleivių. Per katastrofą išsigelbėjo tik 705 žmonės – mažiau negu trečdalis keleivių ir komandos narių. Tarp jų buvo 338 vyrai, 316 moterų ir 51 vaikas. Žuvo apie 1500 žmonių. Tik dabar, praėjus visam amžiui, viešumon iškilo žinia, kad „Titaniku“ į Ameriką tuomet plaukė ir žuvo ir trys lietuviai.

Skaityti toliau »

Skaitykite kitame numeryje. Sensacija gyveno šalia

Kai rašinys jau buvo parengtas spaudai, vakar internete netikėtai aptikome interviu anglų kalba su E. Gilinskio sūnėnu Ziska Shapiro, darytu žydų žurnalisto 1998 m. Pasirodo, kad Z. Šapiro yra vienintelis išlikęs iš savo giminės, kuri buvo sušaudyta prie Ignalinos. Jis karo pradžioje laiku pasitraukė į Rusiją, tarnavo Raudonojoje armijoje, tris kartus sužeistas, dalyvavo Kursko mūšyje. Grįžęs įsidarbino kirpėju (dėmesio!) – Pabradėje, kur bent jau iki 1998 m. gyveno. Kirpėju dar nuo 1932 m. jis išsimokslino ir dirbo Ignalinoje. Kaip pats sako, buvo vienintelis Pabradės žydas, kalbėjo aštuoniomis kalbomis (rašom būtuoju laiku, nes Z. Šapiro jau tuomet buvo 80 metų). Pateiksime jo pasakojimą apie XX a. pradžioje jo šeimą ištikusią tragediją ir visai netikėtus šios istorijos posūkius.

Skaityti toliau »

Tik šimtas mokyklinių žingsnių beliko…

Sunku šiandien surasti žodį, taikliausiai apibūdinantį dvyliktokų dienas mokykloje. Vienos buvo ilgos, kitos – nuobodžios, bet buvo tokių dienų, kurios praėjo tarsi nepakartojama akimirka. Šiandien jiems, 17 merginų ir vaikinų, liko tik šimtas dienų, šimtas žingsnių iki atsisveikinimo su mokykla, iki išėjimo į kitą gyvenimo atkarpą. 

Skaityti toliau »

Gimę pavogtų gimtadienių dieną

Šis vasaris ir visi metai bus viena para ilgesni. Tad šiųmetis vasaris baigiasi ne šiandien, o rytoj – 29-ąją mėnesio dieną. Keliamieji metai atsirado prieš 4,6 tūkst. metų. Tuomet Aleksandrijos astronomai pastebėjo, kad Žemė apsisuka aplink Saulę ne lygiai per 365 dienas, o per 365 dienas ir 6 valandas.

Skaityti toliau »

Gal, vis dėlto, važiuojam į Angliją?

Norite užsidirbti milijoną, o gal tik šiek tiek pasitaupyti būsto remontui ar vaikų studijoms? Manote, kad Lietuvoje viskas kuo toliau, tuo blogiau ir vieną dieną mus visus lyg tvanas paskandins KRIZĖ? O gal tik Jus ištiko asmeninė krizė? Lietuvoje jau nebematote šviesios perspektyvos? Jūs, mielas MI skaitytojau, esate įsitikinęs, kad ten, kur Jūsų nėra, pieno upės teka, o žolė, tarkim, Anglijoje žaliuoja žaliau? Jei taip, Jūs esate teisus ir jau galite pirkti bilietą į Didžiąją Britaniją, nes žolė čia tikrai visus metus žalia.

Skaityti toliau »

Kaip sudaromi giminių genealoginiai medžiai?

Daugelį domina, iš kur jis kilęs, kokia plati jo giminė, kas buvo jo protėviai. Ta problema domina visų šalių atstovus. Dažniausiai tai būna pasiturintys, išsilavinę ir pagyvenę žmonės. Dažnas ieško savo bajoriškų šaknų. O jų buvo ne taip ir mažai, Lietuvoje – apie 200 000. Titulus gaudavo už karinius nuopelnus arba darbą valstybės labui. Yra net tokia teorija, kad prie lietuviškos pavardės už drąsą pridėdavo žodį vytis ir gaudavosi bajoriška pavardė.

Skaityti toliau »

Vyrai pasipuošė garbingais medaliais

Du kartus per metus – Valstybės dieną liepos 6-ąją ir Valstybės atkūrimo dieną vasario 16-ąją – Prezidentūroje lyja ordinų ir medalių lietus. Apdovanojami žmonės už nuopelnus įvairiose veiklos srityse. Tarp apdovanotųjų visada būna būrelis drąsuolių, iš Prezidentės rankų gaunančių medalius „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius“. Jis teikiamas žmonėms, kurie rizikuodami savo sveikata ir net gyvybe gelbėjo kitus. Šiemet Vasario 16-ąją „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ Prezidentūroje buvo apdovanoti du Ignalinos ugniagesiai gelbėtojai Antanas Brukštus ir Artūras Voitekėnas.

Skaityti toliau »

Aleksandras Genys autobusu aplink Žemės rutulį apvažiavo 61 kartą

Yra žmonių, kurie nuo jaunų dienų pasirinkę vieną profesiją, lieka jai ištikimi per visą darbingą amžių. Vienas iš jų – Ignalinos autobusų parke vairuotoju dirbantis Aleksandras Genys. Jis gimė ir užaugo Sekonų kaime. Besimokant buvusioje Navikų septynmetėje mokykloje jis dar nebuvo tvirtai apsisprendęs, kokią profesiją pasirinks ją baigęs.

Skaityti toliau »

Pečiurkos – kaimas upių santakoje

Pečiurkų kaimas yra dviejų upių – Erzvėtos ir Svylos santakoje. Kairėje upės Svylos pusėje vadinamosios Didžiosios Pečiurkos, o dešinėje, Erzvėtos ir Svylos santakoje – Mažosios Pečiurkos. Iš tikrųjų ta Svyla dar vadinama Srauniąja arba Birvėta. Didžiosios Pečiurkos turėjo šešis valakus žemės, o Mažosios – tik tris. Didžiosiose Pečiurkose anksčiau gyveno tik šeši šeimininkai: Čepulėnų, Bielinių, Kluonių, Papšio, Bielinių, Bernotų – visų po valaką, o Mažosiose Pečiurkose – trys šeimininkai.

Skaityti toliau »

Kaip alkoholis atėjo į žmonių gyvenimą

Alkoholio vaidmuo Vakarų šalyse praėjusį šimtmetį dramatiškai pasikeitė. Dabar alkoholis – ligų ir nelaimių nešėjas. Valstybės iš alkoholio gauna daug pajamų, bet dar daugiau dėl jo praranda. Tačiau taip buvo ne visada. Žmonijos istorijoje alkoholis vaidino labai skirtingus vaidmenis. Beveik 10 tūkst. metų jis buvo vienas populiariausių gėrimų, būtinas organizmo skysčio ir kolorijų šaltinis.

Skaityti toliau »

Ignaliniečiai Zarasuose pagerbė seną savo bičiulį

Vasilijus Trusovas jau keletą zarasiškių kartų mokė lietuvių kalbos, juos užkrėtė meile ne tik gimtajai kalbai, bet ir lietuvių literatūrai. Nepažintum Zarasų, jeigu nebūtum sutikęs Vasilijaus, nežinotum jo veiklos, nepabendrautum su šiuo žmogumi. Gal todėl į Zarasų viešosios bibliotekos surengtą zarasiškio mokytojo V. Trusovo poezijos knygelės „Žaibai krinta į žolę“ pristatymą gausiai susirinko bičiuliai, draugai, pažįstami. Atėjo padėkoti ne tik už poezijos eiles, už suteiktas žinias, įskiepytą meilę grožiui ir gėriui, bet  pasveikinti jį ir su gražiu jubiliejumi.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje