Ar reikia pasakų suaugusiems? Visi TV šou, telenovelės, į kuriuos įnikę mūsų kraštiečiai, liudija, kad reikia. Gal kiek apmaudu, kad kai kas renkasi pačius banaliausius ir koktumu dvelkiančius siužetus, bet… Natūralu, kad daugeliui žmonių norisi tikėti, ar bent trumpam įsivaizduoti, jog įmanoma sukurti pasakišką, gerąja prasme, t. y. gana tobulą pasaulį.
Vakar vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas priimti unikalią dovaną iš linkmeniškio Antano Kibicko. Jis savivaldybei įteikė dovanojimo raštą, kuriuo dovanoja dešimt metų po visą pasaulį rinktą plaktukų kolekciją ir kitus namų ūkio apyvokos daiktus. Kolekcijoje – 298 eksponatai, o posėdyje dalyvavęs kolekcininkas įteikė dar kelis paskutinėmis dienomis gautus įdomius plaktukus.
Tarptautinė teatro bendruomenė kovo 27 d. paminėjo profesinę šventę. Teatralų diena Ignalinoje praėjo be ypatingos pompastikos, kūrybinių projektų apmąstymuose. Vienintelė profesionali režisierė, dirbanti pačios sukurtame teatre IKI, Jolanta Narbutaitienė nelinkusi gražbyliauti apie žodžio jėgą ir šiuolaikinės visuomenės reikalavimus, toliau kantriai eina paieškos keliu, spręsdama dvasios ir materijos lygtis laiko santykiu.
Tai mano giliausiai išnagrinėta giminė, turinti lietuviškas šaknis. Man ši giminė svarbi tuo, kad mano motina buvo Jadvyga Medeišytė (1916–1970), gimusi Bėčionių kaime. Bėčionys minimi jau 1720 m., tuomet čia jau gyveno Medeišiai. Minimas ir Medeišių kaimas, bet Medeišių ten jau nėra. Medeišių kaimo pavadinimas tiesiogiai surištas su šia gimine. Štai 1707-05-07 Kazimiero Medeišio ir Ežbietos šeimoje Medeišių k. gimė Elžbieta.
Būkite pasveikinti sulaukę Žemynos šventės! Būkite pasveikinti, įžengę į Didžiąją savaitę! Tradiciškai pavasarį žmogui norisi kažką pradėti iš naujo – prasideda naujasis gamtos ciklo ratas. Sėjame, sodiname… O gal galėtume imti ir, tarkim, pakeisti kokius nors labai jau netinkamus įpročius. Gal pabandykime šiame skubėjime, primestose vertybėse ir tiesose paieškoti savęs… Net susikūprinę per didžiąsias religines šventes skubame į bažnyčią, bet turbūt kas dešimtas tik sąmoningai ten einame. Visi kiti – mados vergai.
Ankstyvo pavasario lietus merkia žemę. Žvarbokas vėjas, dvelktelėjęs į veidą, nuūžia laukais. Negaliu sustoti, atsikvėpti ar laukti, nes dar vienas kelias veda į seną kaimą. Nėra nei nuorodos nuo pagrindinio vieškelio, nei ženklo. Vien aukšti medžiai moja iš tolo, praeivį ar svečią sutikdami. Nusilenkiu mintyse Kėriškės kryžiui, kaip daugelį kartų dariau Rytų Lietuvos kaimuose.
Darnia greta atžygiavę skautai su karučiais, prikrautais Lietuvos ūkininkų užaugintos produkcijos, šiandien užplūdo Vyriausybės rūmus. Visi mačiusieji neslėpė nuostabos: įspūdis toks, tarsi čia iš tiesų būtų persikėlusi Žemės ūkio ministerijos inicijuoto projekto „AuGINK savo kraštą“ reklaminio vaizdo klipo filmavimo aikštelė.
Ruošiamas naujas projektas „Žuvininkystės kulinarinis paveldas Ignalinos krašte“. Jo idėja – surasti Ignalinos krašto šeimininkes, kulinarus (žuvies rūkymo, žuvienės virimo specialistus), pateikti Ignalinos kraštui būdingus receptus (šaunu būtų su nuotraukomis, gal senesnių laikų), kurie bus išleisti atskiru solidžiu leidiniu bei pristatyti tarptautinėse parodose.
Viena iš labiausiai paplitusių pavardžių Ignalinos, Palūšės, Vidiškių ir Kaltanėnų parapijose yra Martinkėnai. Jų yra gausu ir kituose Lietuvos regionuose. Štai ir Ignalinos krašto enciklopediniame žinyne paminėti gydytojas Gediminas Martinkėnas (1936 m.) iš Strigailiškio ir Vilniaus krašto švietėjas Vincas Martinkėnas (1907 m.) iš Ignalinos.
Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Ignalinos poskyrio vyriausioji specialistė Sigutė BAGDONIENĖ atsako į populiariausius gyventojų klausimus apie pajamų ir turto deklaravimą.
Seime paminėtos kovotojo už Lietuvos laisvę, paskutinio Aukštaitijos partizano savanorio Antano Kraujelio žūties 50-osios metinės. Jis gyvenimą paskyrė kovai su sovietų okupantais, veikė kaip partizanų ryšininkas. Vėliau buvo Vytauto apygardos partizanas, slapyvardžiu Pabaisa, Siaubūnas. Už informaciją apie A. Kraujelį buvo siūlomos premijos, jį likviduoti sutelktos didelės saugumiečių pajėgos.
Vakar ryte pribloškė žinia – pakirstas sunkios ligos, Amžinybėn išėjo Alfredas, kurso draugas, tiesiog draugas, kraštietis. Paskutinį kartą telefonu kalbėjomės prieš porą savaičių. Žinojau jo nelaimę, todėl neskambinau, nelindau į akis, buvom sutarę, kad jis pats paskambins, kai tik galės. Nesutramdomas optimistas, tokiu buvo iki paskutinės minutės. Apie savo ligą, kaip visada apie šį bei tą juokaujant, lyg tarp kitko, prasitarė jau po Naujųjų, po atliktos operacijos.
Kai apie problemą prabyla atitinkamą padėtį visuomenėje užimantis žmogus, akimirksniu problema įgyja mąstą bei svarbą. Kai ta pati problema ištariama mirtingojo lūpomis, ji dažniausiai tyliai blanksta blanksta kol išnyksta beribėje erdvėje. Problema, kurią iškėlė eiliniai mirtingieji iš mūsų rajono, besigydantys Visagino ligoninėje, greičiausiai net nebūtų išgirsta, jei prieš kurį laiką nebūtų drebėjusi visos šalies žiniasklaida dėl labai jau giminingos problemos, kurią tada iškėlė tuometinė Visagino merė Dalia Štraupaitė.
Palūšės kaimo bendruomenėje vėl sujudo tradicinių amatų puoselėtojai. Šįkart rinkosi daugiausia moterys, mat ketino virti muilą. Visas jas krūvon subūrė Ignalinoje gerai žinoma sveikos kosmetikos gerbėja Jūratė Pušinskienė. Chemiją ir biologiją gerai išmananti moteris susirinkusioms pasakojo ne tik apie tai, kaip muilą gaminti, bet ir apie tai, kokius mūsų aplinkoje augančius augalus galima panaudoti, kurie iš jų labiau tinka odai, kurie – plaukams, o kuriuos geriausia užsiplikyti ir vartoti kaip gydomąsias arbatas.
Su Maknevičių pavarde susidūriau, kai tyriau Bėčionių ir Zuikų kaimų istorijas. Nežinau, kaip taisyklingai tariama ši pavardė. Buvo įvairiai vartoma, bet XIX a. jie vadinosi Maknevičiais arba Makmavičiais. XX a. jiems buvo priklijuota Maknių pavardė. Pasiklausius dabartinių kalbininkų, gal ir teisingai padarė. Sakoma, kad galūnės -auskas, -ičius yra slaviškos (koks siaubas, juk jos buvo ir iki patekimo į Rusijos imperiją) ir jas reikia braukti.
Švęskime laisvę ir vertinkime dalykus, kai juos turime, o ne kai jų netenkame. Laisvė visomis prasmėmis yra mūsų stiprybė, mūsų jėga! Suprantu, kad tai tėra skambūs žodžiai. Visą visumą sudaro kasdieniai mūsų darbai, veiksmai, mintys ir net tie patys žodžiai. Juk ir žodis gali ir pagydyti, ir negrįžtamai sužeisti.
Kirkų giminės tikriausiai nebūčiau nagrinėjęs, jei 2000 m. Zuikose nebūčiau susipažinęs su Elena Kirkiene. Labai šneki, daug atsimenanti moteris. Pasakė, kad mes giminės, nes jos senelė buvo Rutkauskaitė. Susidomėjau ir radau įdomių istorijų. Pasirodo, kad Palūšės parapijos Kirkos buvo iš Linkmenų parapijos. Vėliau pastebėjau, kad Linkmenų parapijoje labai daug Kirkų.
Kiekviena valstybė turi keletą simbolių, skiriamųjų ženklų, kurie priklauso tik tai valstybei, ją identifikuoja. Tai vėliava, herbas, himnas, pinigai, pašto ženklai… Valstybė be pašto – ne valstybė, o paštas be pašto ženklo taip pat neįsivaizduojamas. Dar daugiau. Sakoma, kad pašto ženklai – tai valstybės vizitinė kortelė, keliaujanti po visą pasaulį, ir atskleidžianti, kokie žmonės gyvena toje šalyje ir ką jie brangina, kokie įvykiai toje šalyje vyksta.
Su klasės draugu Vytautu Ozarinsku aiškinomės, koks yra giminystės ryšys tarp mūsų šeimų. Pagrindinė versija buvo, kad per Medeišius, nes mokyklos sargas Gabrys Medeišis buvo abiems lyg ir giminė. Laikui bėgant supratau, kad ne mažesnį vaidmenį čia turėjo ir Mačiulių giminė. O aš su ta gimine susietas per močiutę Rozaliją Vaickutę.
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam įstatymų pakeitimui, kurių tikslas – nustatyti aiškias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo ribas bei nuoseklias sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą. Įstatymų pakeitimus turės priimti LR Seimas.
Neseniai Ignalinos viešoji biblioteka surengė susitikimą su Jungtinių Tautų organizacijos UNICEF Lietuvos vykdomąja direktore Jovita Majauskaite ir jos nuolatine pagalbininke aktore Virginija Kochanskyte, šios organizacijos Geros valios ambasadore. Šios dvi viešnios susitikimo dalyviams atskleidė savo veiklos paslaptis. Labiausiai visus sudomino tai, kad šiai tarptautinei organizacijai vadovauja ignalinietė Jovita.
