Prieš Velykas restorane viešbutyje „Žuvėdra“ švytėjo veidai, lūpomis bėgiojo šypsenos ir pakilios nuotaikos – įstaiga šventė pirmą apvalų dešimties metų savo veiklos jubiliejų. Vakaras buvo kviestinis, tad atėjo tikrieji „Žuvėdros“ draugai, verslo partneriai, pagalbininkai, rajono savivaldybės atstovai, dalyvavo ir kultūros ministras Šarūnas Birutis. Pirmoji vakaro dalis – oficialioji. Jai vadovavęs Eimantas Ramanauskas vieną po kito sveikinimo žodžiui prie mikrofono kvietė svečius. Tad padėkų, linkėjimų ir dovanų buvo – nors vežimu vežk. 

Vakar įvyko pirmasis naujai išrinktos rajono tarybos posėdis. Jį pradėjusi rajono rinkimų komisijos pirmininkė Danutė Cijūnelienė pirmiausia priėmė 21 tarybos nario priesaiką. Jos metu visi salėje buvę posėdžio dalyviai stovėjo, taip pagerbdami iškilmingas akimirkas. Perskaitę priesaikos tekstą, kiekvienas po juo pasirašė. Priesaikos tekstas trumpas ir konkretus: „Aš (vardas, pavardė) prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas“.

Ar reikia pasakų suaugusiems? Visi TV šou, telenovelės, į kuriuos įnikę mūsų kraštiečiai, liudija, kad reikia. Gal kiek apmaudu, kad kai kas renkasi pačius banaliausius ir koktumu dvelkiančius siužetus, bet… Natūralu, kad daugeliui žmonių norisi tikėti, ar bent trumpam įsivaizduoti, jog įmanoma sukurti pasakišką, gerąja prasme, t. y. gana tobulą pasaulį.

Vakar vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas priimti unikalią dovaną iš linkmeniškio Antano Kibicko. Jis savivaldybei įteikė dovanojimo raštą, kuriuo dovanoja dešimt metų po visą pasaulį rinktą plaktukų kolekciją ir kitus namų ūkio apyvokos daiktus. Kolekcijoje – 298 eksponatai, o posėdyje dalyvavęs kolekcininkas įteikė dar kelis paskutinėmis dienomis gautus įdomius plaktukus.

Būkite pasveikinti sulaukę Žemynos šventės! Būkite pasveikinti, įžengę į Didžiąją savaitę! Tradiciškai pavasarį žmogui norisi kažką pradėti iš naujo – prasideda naujasis gamtos ciklo ratas. Sėjame, sodiname… O gal galėtume imti ir, tarkim, pakeisti kokius nors labai jau netinkamus įpročius. Gal pabandykime šiame skubėjime, primestose vertybėse ir tiesose paieškoti savęs… Net susikūprinę per didžiąsias religines šventes skubame į bažnyčią, bet turbūt kas dešimtas tik sąmoningai ten einame. Visi kiti – mados vergai. 

Darnia greta atžygiavę skautai su karučiais, prikrautais Lietuvos ūkininkų užaugintos produkcijos, šiandien užplūdo Vyriausybės rūmus. Visi mačiusieji neslėpė nuostabos: įspūdis toks, tarsi čia iš tiesų būtų persikėlusi Žemės ūkio ministerijos inicijuoto projekto „AuGINK savo kraštą“ reklaminio vaizdo klipo filmavimo aikštelė.

Ruošiamas naujas projektas „Žuvininkystės kulinarinis paveldas Ignalinos krašte“. Jo idėja – surasti Ignalinos krašto šeimininkes, kulinarus (žuvies rūkymo, žuvienės virimo specialistus), pateikti  Ignalinos kraštui būdingus receptus (šaunu būtų su nuotraukomis, gal senesnių laikų), kurie bus išleisti atskiru solidžiu leidiniu bei pristatyti tarptautinėse parodose.

Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Ignalinos poskyrio vyriausioji specialistė Sigutė BAGDONIENĖ atsako į populiariausius gyventojų klausimus apie pajamų ir turto deklaravimą.

Palūšės kaimo bendruomenėje vėl sujudo tradicinių amatų puoselėtojai. Šįkart rinkosi daugiausia moterys, mat ketino virti muilą. Visas jas krūvon subūrė Ignalinoje gerai žinoma sveikos kosmetikos gerbėja Jūratė Pušinskienė. Chemiją ir biologiją gerai išmananti moteris susirinkusioms pasakojo ne tik apie tai, kaip muilą gaminti, bet ir apie tai, kokius mūsų aplinkoje augančius augalus galima panaudoti, kurie iš jų labiau tinka odai, kurie – plaukams, o kuriuos geriausia užsiplikyti ir vartoti kaip gydomąsias arbatas.

Švęskime laisvę ir vertinkime dalykus, kai juos turime, o ne kai jų netenkame. Laisvė visomis prasmėmis yra mūsų stiprybė, mūsų jėga! Suprantu, kad tai tėra skambūs žodžiai. Visą visumą sudaro kasdieniai mūsų darbai, veiksmai, mintys ir net tie patys žodžiai. Juk ir žodis gali ir pagydyti, ir negrįžtamai sužeisti.