Istorija, kurią noriu papasakoti, susijusi su kaimynystėje esančiais Švenčionių ir Ignalinos rajonais. Taip jau istoriškai susiklostė, kad, nepaisant teritorinės priklausomybės ir administracinio paskirstymo, čia gyvenančių žmonių likimai glaudžiai susiję su šiuo Nalšios žemės kampeliu. Žmonės, gimę viename rajone, gyvena kitame, bet niekados nepamiršta savo gimtųjų vietų.
Daugiau nei 3 mln. Lt Europos Sąjungos (ES) paramos gavęs Dūkšto dvaras ieško naujų investuotojų. Tuo metu prabangaus nekilnojamo turto agentūros žurnale jau atsirado skelbimas apie šį dvarą. Lietuvoje savo veiklą pradėjusios prabangaus nekilnojamo turto agentūros „Sotheby’s International Realty“ žurnale „Reside“ pristatomas Dūkšto dvaras, kaip puiki vieta poilsiui istorinėje vietoje, kurioje vasaroti mėgdavo Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai.
Visai neseniai šiuos žodžius išgirdau iš ignalinietės Veronikos Varnienės lūpų, kai ši, pagal savo amžių nepaprasto judrumo, puikios atminties ir darbštumo, moteris jos kūrybos gerbėjų ir artimų žmonių gausiame būryje pažymėjo garbingą savo 90-ties metų jubiliejų. Rajone sunkiai sutiktume daugiau tokio amžiaus žmonių, kurie praėję itin sunkius gyvenimo išbandymus, kaip ši senolė, išdrįstų ištarti panašius žodžius ir taip optimistiškai žvelgtų į ateitį. Tai retas atvejis, iš kurio vertėtų daug kam pasimokyti.
Spalio 12 d. numeryje rašėme apie Mielagėnų apylinkės rinkimų komisijos narės Gintarės Krivaitės pastangas „Mūsų Ignalinai“ ir jos redaktoriui primesti išgalvotą atsakomybę už neva pažeistą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2079 str. Už tai, kad neva rugsėjo 21 d. MI išspausdintas Seimo nario Konstanto Ramelio padėjėjo Aleksandro Borovskio „Atviras laiškas Algirdui Radušiui“ buvo politinė reklama, bet laikraštis to nepažymėjo.
Spalio 13 d. nuvažiavau į Mielagėnus sutvarkyti savo artimųjų kapų. Pavėlavau į autobusą, kuris išvyksta 14.41 val. per Kančioginą. Turėjau laukti autobuso per Paringį, išvykstančio 18.25 val. Laukiau iki 19.40 val., bet taip jo ir nesulaukiau. Telefono su savimi neturėjau.
Nors nesu labai dažnas svečias Ignalinos traukinių stotyje, bet beveik kaskart apsilankius tenka pabūti vertėju užsienio turistams, bandantiems komunikuoti su gerbiama kasininke. Prieš kelias dienas net ir man gėda pasidarė, kaip „mandagiai“ kasininkė ignoravo turistų klausimus. Ji anglų kalba buvo paklausta, į kurį peroną atvažiuoja traukinys. Aišku, turistas nesitikėjo būti lengvai suprastas bei gauti sklandų atsakymą jo gimtąja kalba, tad paklausė kaip galėdamas paprasčiau: „Vilnius, peron one or two?“ („Vilnius, peronas pirmas ar antras?“). Klausė ir pakaitomis rodė vieną ir du pirštus. Kasininkė, išpūtusi žandus bei suraukusi antakius, kažką atsakinėjo jam lietuviškai. Net nebandė įsiklausyti, juolab suprasti. Kaip pastebėjau, ši kasininkė net ir tautiečiams nebuvo maloni…
Kai Ignalinos rajono vietos veiklos grupė paskelbė vietos paraiškų priėmimą pagal rajono kaimo plėtros strategijos 1 prioriteto 1.3 priemonę „Kaimo gyventojų aktyvavimas ir laisvalaikio užimtumo gerinimas“, Mielagėnų bendruomenė pateikė paraišką ir projektui laimėjo pinigų. Vietos projekto pavadinimas „Gėris, kultūra, grožis – Mielagėnų seniūnijos bendruomenės prioritetai“ (projekto numeris „Leader-10 – Ignalina – 01-010).
Ruduo – toks metų laikas, kai medžiai pasėja savo spalvų paletę: raudonus, gelsvus, žalsvus lapus ir taip mums primena, kad dienos trumpėja, o naktys – ilgėja. Tačiau kuriančiam žmogui ruduo – poezijos metas ir tuo mes įsitikinome spalio 13 d. Dietkauščiznos kaimo bibliotekoje vykusioje literatūrinėje popietėje „Gyvenimas – kaip paukščio skrydis“, skirtoje šio krašto poetei Veronikai Eitminavičienei.
Dar rugsėjo 11 d. MI buvo išspausdinta replika „Kaip Ieva braidė po savivalės pievą…“, kurioje pašiepiau apygardos rinkimų komisijos narės Ievos Kindurytės „kompetenciją“. Už elementarią techninę klaidą laikraštyje (per žioplumą po vienu straipsneliu buvo praleista žyma „politinė reklama“), Ieva man buvo pradėjusi administracinę bylą pagal ATPK 209 str. ir pakvietusi į jos svarstymą. Pati viena pradėjo tą bylą, pati viena joje ir sprendimą norėjo priimti.
Antradienį jau informavome, kad Pasaulinei gyvūnijos globos dienai skirtame renginyje, kuris praėjusį savaitgalį vyko Gargžduose, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau 10 kartą apdovanojo žmones, nelikusius abejingais apleistų, kenčiančių ar sužeistų gyvūnų skausmui, savo švietėjiška veikla prisidėjusius sprendžiant gyvūnų gerovės ir globos problemas.
Kai pražysta rudens gėlės ir žemę pradeda puošti krintantys nuo medžių spalvingi lapai, o žemdirbiai baigia doroti užaugintą derlių, savo metų veiklą pradeda aptarinėti ir mūsų gyvenimo rimties uniformuoti saugotojai, dar vadinami Angelais sargais, nes jų profesinė šventė – policijos diena – sutampa su Šv. Angelų sargų diena, kuri kalendoriuje pažymėta spalio 2-ąją.
Nuo to įvykio prabėgo 15 metų. Iki šiol ko tik neišgirsi apie tą istoriją, bet dažniausia nuomonė – Algirdui Brazauskui sodinti ąžuolo ant Ginučių piliakalnio neleido konservatoriai arba – leido, bet paskui nulaužė medelį. Ko gero, tiesos trupinių yra visuose svarstymuose. Įvairiose istorijose rašoma, kad 1934 m. Lietuvos prezidentas A. Smetona ant Ginučių piliakalnio pasodino ąžuoliuką, ten buvo pastatytas ir paminklinis akmuo.
Maždaug pusė analoginę antžeminę televiziją žiūrinčių jūsų kaimynų dar nėra nusprendę, kada įsidiegs skaitmeninę televiziją. Apklausų rezultatai rodo, kad dauguma jų tai padarys analoginės antžeminės televizijos išjungimo išvakarėse arba po spalio 29-osios. Jeigu nenorite paskutinėmis spalio dienomis stovėti eilėse prie skaitmeninės televizijos paslaugų ar įrangos teikėjų durų, specialistai pataria skaitmenine televizija pasirūpinti jau šiandien.
Paskutinė diena naujoje šeimynoje. Taip liūdna atsisveikinti, gera buvo su jais. Paskutinė diena savanoriavimo projekte. Vakar buvo baigiamoji ceremonija, gavome diplomus ir „Oskarus“. Aš buvau išrinkta draugiškiausia dalyve, – kaip gera žinoti, kad galiu suteikti žmonėms teigiamų emocijų.Šiandien buvome mokykloje, atidarėme žaidimų aikštelę. Tiek laimingų vaikų veidų vienoje vietoje seniai nesu mačiusi.
„…Atvykę kiekvienas gavome po tradicinę skrybėlę dovanų, o šiandien lankėmės pas vieną garsiausių regiono amatininkių. Ji ir yra tų sombrerų – iš palmės lapų gaminamų skrybėlių – pynėja. Pasirodo, palmės turi būti specifinės rūšies, lapai yra skinami dar neprasiskleidę ir specialiai džiovinami. Primena Lietuvą… Tik medžiagos skiriasi, bet idėjos tos pačios – koks mažas tas pasaulis. (…)“
Šie žodžiai priklauso ne tik rajone, bet ir tarptautiniame sporto sąjūdyje gerai pažįstamam rajono tarybos nariui, Žiemos sporto centro direktoriui Bronislavui Cicėnui. Praėjusią savaitę šis energingas sporto puoselėtojas, nuo jaunų dienų aktyviai dalyvavęs ir tebedalyvaujantis įvairaus rango Lietuvos bei tarptautinėse varžybose, atšventė garbingą 60-ties metų jubiliejų. Jo kuklaus darbo kabineto sienos išpuoštos aukščiausio lygio apdovanojimais, kurių kolekcija jubiliejaus proga pasipildė dar vienu garbingu ženklu.
Šių metų liepą centrinėje Pietų Amerikoje vyko kas trejus metus organizuojama pasaulinė katalikiškų jaunimo organizacijų, priklausančių federacijai FIMCAP, lyderių stovykla „World Camp 2012“. Ji yra šeštoji federacijos istorijoje. Stovyklos tema – Con amistad y esperanza la solidaridad se alcanza/Building solidarity through friendship and hope (Solidarumo kūrimas, remiantis draugyste ir viltimi.
Interneto tinklapyje www.kgbveikla.lt pradėti publikuoti KGB rajonų skyrių dokumentai. Patalpinta ir keletas KGB Ignalinos skyriaus ataskaitų, planų, kitų „popierių“. Visi jie siųsti Lietuvos TSR saugumo komitetui, visi su žyma „slaptai“. Metų ataskaitose – daug įdomių ir mums nežinomų skaičių, faktų, bet pažįstamų pavardžių. Skaitant šias ataskaitas susidaro visas vaizdas apie kagėbistų veiklą rajone, sekimų mastus, jų pobūdį.
Tai gana paplitusi sena patarlė, kuri neretai pritaikoma perkeltine prasme, kai kalba pakrypsta apie įvairius mūsų kasdienio gyvenimo rūpesčius, kurie atsiranda ne tik buityje, bet ir tarpusavio santykiuose. Ignaliniečiai gerai pamena, kiek tų dūmų buvo pertvarkant miesto centrinę aikštę, tiesiant spalvingus šaligatvius ir prie jų įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles. Pagaliau ir rekonstruojant visuomeninės paskirties pastatus.
Prieš trejetą metų rašėme apie Ignalinos aerodrome veikiančią Lietuvos Broniaus Ožkinio vaikų aviacijos mokyklos Ignalinos eskadrilę, kurioje vaikai mokosi skraidyti sklandytuvais. Nuo to laiko jau nubyrėjo maždaug tūkstantis dienų, prasidėjusi ir vis nesibaigianti krizė sustabdė laiką minėtame aerodrome. O kaip ant nestabilios sunkmečio bangos sekasi laikytis ir lygsvaros neprarasti jaunesniems sklandytojams?
Šią keistą baravykų porelę Palūšės turizmo centro teritorijoje surado Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotoja Stasė Urbonienė. Įdomu, ką čia veikia tie baravykėliai? Gal dėl vietos po eglaite galinėjasi, o gal tas viršutinis – aršus politikas ir per kolegos galvą į grybų parlamentą kandidatuoja? O gal (vaikai neskaitykit!) – atsiprašau, tiesiog mylisi? Geriausias būtų trečias variantas, tuomet bent vaikų (baravykų) visiems užtektų…
