Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Gyvenimas

Nuo pašalpų gavėjų „įkalinimo“ iki seniūnų rotacijos

Sunku, kada užklumpa ligos, bet ne ką lengvesnės kančios ir esant finansinėms bėdoms: nuolatinis nerimas, įtampa, bemiegės naktys, depresija ir galiausiai – fizinis kūno negalavimas – liga. Šalyje klestinti bedarbystė ir net juokingai maži darbo užmokesčiai žmones pavertė piktais paniurėliais, net ir šviesioje drobėje matančius tik tamsius ratilus. Užvaldžiusi neviltis toliau sėja nepasitenkinimą, pavydą, apmaudą ir nenorą nieko suprasti.

Skaityti toliau »

Įstatymai ir požiūris į neįgaliuosius pradėti keisti po prancūzės straipsnio

Prieš keturis dešimtmečius Prancūzijos spaudoje pasirodęs vienos mamos, auginusios neįgalų sūnų ir ketinusios su juo patekti į baseiną, straipsnis pralaužė sistemos sienas ir pasiekė net valdžios atstovų sąmonę. Pradėta stipriai koreguoti ir net keisti įstatymus. Žinoma, straipsnyje buvo išdėstyta ne tik tos dienos rūpesčiai, bet visa virtinė problemų, sunkumų ir išgyvenimų, su kuriais kasdien gyvena neįgalus žmogus ir jo artimieji.

Skaityti toliau »

Klastos pėdsakais nuo Lietuvos iki Norvegijos

MI pradėjo narplioti sudėtingą ir painią istoriją, nutikusią vienam lietuvaičiui, mūsų kraštiečiui, sumaniusiam padirbėti Norvegijoje, o vietoj uždarbio gavusiam skolą. Mūsų herojų jau ankstesniame straipsnyje pavadinome Tadu.Ignalinietis Tadas interneto tinklalapyje rado skelbimą apie žmonių įdarbinimą Norvegijoje. Pagal skelbimą susisiekęs su įmonės „NS NUF“ vadovu Narimantu Savicku sutarė, kad jį kartu su draugu įdarbins Norvegijoje.

Skaityti toliau »

Be trijų šūvių olimpiados medalininkas

Sočio Olimpinėse žaidynėse biatlonininkui Tomui Kaukėnui jo startai buvo patys karščiausi ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis: temperatūra per varžybas visuomet pliusinė, įtampa ir atsakomybė – milžiniška. Ypač – dvidešimties kilometrų asmeninėse lenktynėse, kur trys netaiklūs šūviai jam kainavo sidabro medalį. Regis, trūko ne tiek daug, kad vasario 13-ąją Tomas būtų perrašęs Lietuvos žiemos sporto istoriją ir iškovojęs šaliai pirmąjį po nepriklausomybės atkūrimo olimpinį medalį.

Skaityti toliau »

Netekęs kojos pirštų, bet laimingas

Turbūt niekada nepatikėtumėte, kad žmogus, tapęs neįgaliu, gali jaustis laimingas. O štai mūsų pašnekovas Juozas Ketvirtis neseniai, miegodamas lovoje, nušalo kojų pirštus, bet jis vis tiek šypsosi ir dėkingas gyvenimui už patį gyvenimą, nekreipdamas dėmesio į vienokius ar kitokius smūgius. Juozo namus – vagonėlį Ažušilės miškuose – jūs jau matėte MI laikraščio puslapiuose, bet štai jo gyvenimo istorijos iš pirmų lūpų tikrai neskaitėte.

Skaityti toliau »

Meistras Rimantas pataria: ką reikia žinoti perkant šaldytuvą

Buitinės technikos meistras ignalinietis Rimantas ČIRIKAS, prieš perkant šaldytuvą ar šaldiklį, pataria atkreipti dėmesį, kokiose patalpose šis įrenginys stovės visus metus, nes tik nedaugelis modelių tinkami eksploatuoti nešildomose patalpose ir minusinėje temperatūroje. Vėliau dėl minėtų priežasčių sugedusio priesaiso remontas gali kainuoti gana brangiai – kartais net pusę sumokėtos prietaiso kainos.

Skaityti toliau »

Ūkininkų bylinėjimasis dėl bitučių ir chemikalų – tęsiasi

Kaip ten bebūtų, bet džiugu žinoti, kad žmonės vis tik nėra abejingi gamtai, kad negaili laiko, jėgų, sveikatos ir, aišku, lėšų, bandydami ieškoti teisingumo. O tą teisingumą surasti padeda teismai. Mes, eiliniai žmonės, dažniausiai vadovaujamės emocijomis ir, atrodytų, savaime suprantama logika, o teismai privalo atsiriboti nuo viso to ir dirbti bei priimti sprendimus vadovaudamiesi tik atitinkamų institucijų patvirtintais dokumentais.

Skaityti toliau »

Jis išgelbėjo daugelio žmonių gyvybes

Ignalinietis Juozas Sinkevičius savo brandžiausius gyvenimo ir darbo metus praleido buvusioje Ignalinos pieninėje (iki pat jos uždarymo), vykdydamas atsakingas inžinieriaus-mechaniko ir energetinio baro meistro pareigas. Buvusieji jo bendradarbiai iki šiol tik geru žodžiu atsiliepia apie Juozą, kaip apie nuoširdų kolegą ir nagingą įvairių sudėtingų mechanizmų sutrikimų remontininką, kuris ne kartą ištiesdavo pagalbos ranką ir kaimyninių pieninių vadovams.

Skaityti toliau »

Lietuvis lietuviui priešas ir Norvegijoje, ir Lietuvoje

Sunkiausia gyvenime atpažinti klastą ir sugebėti nuo jos apsisaugoti. Kai pats žmogus neturi baisių ketinimų ir sąmoningai neplanuoja kažkam pakenkti, net nenumano, kokios mintys ir planai kirba pasalūno, suplanuojančio dešimt žingsnių į priekį, galvoje. Vizualiai toks žmogus niekuo nesiskiria nuo kitų, bet, pakliuvęs į sumaniai paspęstas pinkles, ilgai žmogus negali atsigauti ir rasti išeities. Sudėtinga ir paini istorija, apie kurią norime papasakoti, nutiko vienam lietuvaičiui, mūsų kraštiečiui, sumaniusiam padirbėti Norvegijoje, o vietoj uždarbio gavusiam skolą. Mūsų herojų pavadinkime Tadu.

Skaityti toliau »

Afganistano karo košmaras neišblėso iš atminties

Praėjusį šeštadienį, vasario 15 d., sukako 25-eri metai, kai iš Afganistano buvo išvesti SSRS kariuomenės 10-osios armijos, vadovaujamos generolo B. Gromovo, paskutiniai daliniai. Šio jubiliejaus išvakarėse per Rusijos televiziją kalbėjęs generolas bei buvęs SSRS prezidentas M. Gorbačiovas pažymėjo, kad šis karas buvo betikslis, klaida. Jo metu žuvo 15 tūkst. karių. Dar 34 tūkst. patyrė sunkių sužalojimų.

Skaityti toliau »

Netikėtai puiki šventinė popietė

Beveik pusę amžiaus Vasario 16-oji buvo uždraustas vaisius. Vyresnės kartos žmonėms ta diena buvo tarsi šventas slėpinys, o jaunimas apie ją ir jos reikšmę ne ką buvo ir girdėjęs. Menu, kaip kasmet tą dieną senelis Jonas sukiodavo savo „Spidolą“ – „gaudė“ „Amerikos balso“ bangą. Šis tai pripildydavo kambarį lietuviška kalba su nežymiu anglišku akcentu, tai vėl kažkur į nežinią balsai nugirgždėdavo, nušnypšdavo.

Skaityti toliau »

Gimusi dar prie „batiuškos” caro…

Nors mokslas seniai tvirtina, kad pagal esančias sąlygas žmogus jau dabar galėtų vidutiniškai gyventi iki 120–130 metų, bet taip nėra, nes gyvename neteisingai: nesveikai maitinamės, esam nuolat streso graužiami ir pan. Gal todėl į kiekvieną šimto metų sulaukusį žiūrime kaip į kažką neįtikėtino, tarsi į mažą stebuklą. Ir bemaž kiekvieną tuomet aplanko mintis – aš tai tiek nesulauksiu…

Skaityti toliau »

Nauji Ignalinos istorijos štrichai

Prieš tris, o gal jau ir keturis mėnesius man paskambino vienas geras pažįstamas ir paporino štai tokią istoriją. Pasirodo, per vieną iš radijo stočių buvo visos valandos programa apie Ignaliną. Šioje programoje Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotoja pasakojo ir apie Ignalinos istoriją. Kaip ją žinantis šiek tiek, mano pažįstamas tiesiog piktinosi, kaip darbuotojai tokius dalykus kalba į mikrofoną, nepasidomėdami krašto archyvine-dokumentine medžiaga, o pasinaudodami įvairiais rašytiniais šaltiniais, kurie dažnai klaidina. Ir pridūrė, kad Ignalina vis tik ne koks vienkiemis, o rajono centras.

Skaityti toliau »

Mažosios širdelės taip pat plaka meile Lietuvai

Gimtosios šalies gimtadienį šventė ir patys mažiausieji – rajono darželinukai. Kelias savaites vaikai mokėsi įvairių dainelių apie gimtąją šalį, piešė ir lipdė meilę, draugystę, Trispalves. O penktadienį, prieš pat šventinį savaitgalį, visi drauge šventė Meilės Gimtajai Šaliai dieną. Juk tikriausiai ne visi tėveliai Vasario 16-osios dienos popietę su vaikais buvo išėję pasivaikščioti ir pasakojo savo vaikučiams, kodėl visur kabo vėliavos?

Skaityti toliau »

„Dabar labiausiai Lietuvoje pasigendu lietuvių…“

Išaušo tokia diena, kai nebesupranti, žmogau, kas tu esi ir kur tu gyveni… Lietuva, lietuviai, tautiečiai, patriotai, meilė Tėvynei… Šie žodžiai įgavę jau visai kitokią reikšmę ir mūsų širdyse nebeskamba taip, kaip dar norėtume ir kaip kažkada, pirmą kartą su mokytoju Benediktu Jasiulioniu mokydamiesi Tautišką giesmę, tikėjome. Man regis, mes mylime tik įsivaizduojamą Lietuvą, kurios jau seniai nebėra.

Skaityti toliau »

Metų sūkuriuose pranešta ir nesulaužyta priesaika

Auksas – vienas brangiausių metalų. Jis visada simbolizuoja kažką reikšmingo, didingo, pasiekto sunkiu darbu. Taip ir auksinės vestuvės – ilgamečio, kartais nelengvo, buvimo kartu vaisius. 50-osios vestuvių metinės – tarsi didelės sutuoktinių meilės paminklas, pastatytas iš džiaugsmų, negandų ir rūpesčių. Tądien jauniesiems dovanojami auksiniai papuošalai, kaip meilės ir ištikimybės ženklas. Į svečius kviečiami artimi giminaičiai: vaikai, anūkai ir proanūkiai, geriausi draugai ir liudytojai.

Skaityti toliau »

Rimoriaus amatas tampa nepaklausus

„Baigiasi kaime arklių era, nereikalingu tampa ir mano amatas“, – sako Subiškio (Linkmenų sen.) rimorius Juozas Valaika. Kas toks rimorius? Žodis ne kasdien vartojamas, tai, ko gero, daugeliui ir nežinomas. Rimoriaus amatas – arklio pakinktų (pavalkų, balnų, kamanų, apynasrių ir kt.) gaminimas. Tai beveik išimtinai rankinis darbas. Kai kiekvienoje sodyboje buvo laikomi arkliai, pakinktus dažnas gaspadorius pats pasidarydavo. Dabar rimorių rajone – suskaičiuoti vienos rankos pirštų pakaks.

Skaityti toliau »

Nei padorumo, nei sąžinės

Pernai spalio 31 d. MI numeryje rašėme apie „šokį su kardais“ aplink dvejas patalpas Ignalinoje: Ligoninės g. 6, kur buvo parduotuvė, ir buvusios vaistinės patalpas poliklinikoje. Kai buvo paskelbti jų nuomos konkursai, specialiai įkurtos „uabo“ (Ignalinos sveikatos centro) šeimininkų iš Kauno vienadienės firmos iš karto pasiūlė nerealias, kelis kartus didesnes nuomos kainas, laimėjo nuomos konkursus, bet nė vienose patalpose vaistinių neatidarė. Jie nė negalvojo tai daryti.

Skaityti toliau »

Nusipelnė gyventi brangiau?

Neseniai į MI redakciją užėjęs ignalinietis Ričardas Nalivaika, gyvenantis Švenčionių gatvėje, supažindino su netikėtai gautu šokiruojančio turinio raštu iš AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurį pasirašęs šios bendrovės infastruktūros filialo Abonentinio centro viršininkas Šarūnas Turauskas informavo, kad bendrovės vadovybės sprendimu nuo vasario 1 d. įsigalios nauja elektros kaina – 0,4878 lito už kilovatvalandę su PVM ir ji bus pradėta taikyti jau kovo mėnesį. Kaip žinia, nuo sausio 1 d. elektros kaina rajono gyventojams yra 28,5 ct/kWh.

Skaityti toliau »

Vargas kadaise išmokė dirbti visus darbus

Išeina kaimas, o su juo ir senieji amatai. Dar jaunystėje kaime, menu, neįmanoma buvo išsiversti be iš medienos skeltų atplaišų pintų įvairios paskirties krepšių: didelių – šienui nešti, mažesnių – bulvėms, grybams, obuoliams, kitoms daržovėms rinkti, laikyti. Krepšių pynėjų rajone dabar liko vienas kitas. Vienintelis šio amato atstovas, patekęs į naują knygelę „Ignalinos krašto tautodailė ir amatai“, yra Kazitiškyje gyvenantis 82-ejų Alfonsas Klimas.

Skaityti toliau »

Biatlonininko Tomo Kaukėno planuose – pedagoginis darbas

Iki žiemos olimpinių žaidynių Sočyje (Rusijos Federacija) liko pora savaičių. 2014 m. XXII žiemos olimpiada vyks vasario mėn. 7–23 d. Lietuvos biatlono rinktinės lyderis ir geriausią reitingą šalyje turintis biatlonininkas ignalinietis Tomas Kaukėnas sako, jog tai jam kelia didžiausią jaudulį, nes ši olimpiada jam pirmoji. Tomas garbingai įrodė, kad yra stipriausias Lietuvos biatlonininkas, ir jis į Lietuvos olimpinę rinktinę pateko neatsitiktinai.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje