Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Gyvenimas

Mažosios širdelės taip pat plaka meile Lietuvai

Gimtosios šalies gimtadienį šventė ir patys mažiausieji – rajono darželinukai. Kelias savaites vaikai mokėsi įvairių dainelių apie gimtąją šalį, piešė ir lipdė meilę, draugystę, Trispalves. O penktadienį, prieš pat šventinį savaitgalį, visi drauge šventė Meilės Gimtajai Šaliai dieną. Juk tikriausiai ne visi tėveliai Vasario 16-osios dienos popietę su vaikais buvo išėję pasivaikščioti ir pasakojo savo vaikučiams, kodėl visur kabo vėliavos?

Skaityti toliau »

„Dabar labiausiai Lietuvoje pasigendu lietuvių…“

Išaušo tokia diena, kai nebesupranti, žmogau, kas tu esi ir kur tu gyveni… Lietuva, lietuviai, tautiečiai, patriotai, meilė Tėvynei… Šie žodžiai įgavę jau visai kitokią reikšmę ir mūsų širdyse nebeskamba taip, kaip dar norėtume ir kaip kažkada, pirmą kartą su mokytoju Benediktu Jasiulioniu mokydamiesi Tautišką giesmę, tikėjome. Man regis, mes mylime tik įsivaizduojamą Lietuvą, kurios jau seniai nebėra.

Skaityti toliau »

Metų sūkuriuose pranešta ir nesulaužyta priesaika

Auksas – vienas brangiausių metalų. Jis visada simbolizuoja kažką reikšmingo, didingo, pasiekto sunkiu darbu. Taip ir auksinės vestuvės – ilgamečio, kartais nelengvo, buvimo kartu vaisius. 50-osios vestuvių metinės – tarsi didelės sutuoktinių meilės paminklas, pastatytas iš džiaugsmų, negandų ir rūpesčių. Tądien jauniesiems dovanojami auksiniai papuošalai, kaip meilės ir ištikimybės ženklas. Į svečius kviečiami artimi giminaičiai: vaikai, anūkai ir proanūkiai, geriausi draugai ir liudytojai.

Skaityti toliau »

Rimoriaus amatas tampa nepaklausus

„Baigiasi kaime arklių era, nereikalingu tampa ir mano amatas“, – sako Subiškio (Linkmenų sen.) rimorius Juozas Valaika. Kas toks rimorius? Žodis ne kasdien vartojamas, tai, ko gero, daugeliui ir nežinomas. Rimoriaus amatas – arklio pakinktų (pavalkų, balnų, kamanų, apynasrių ir kt.) gaminimas. Tai beveik išimtinai rankinis darbas. Kai kiekvienoje sodyboje buvo laikomi arkliai, pakinktus dažnas gaspadorius pats pasidarydavo. Dabar rimorių rajone – suskaičiuoti vienos rankos pirštų pakaks.

Skaityti toliau »

Nei padorumo, nei sąžinės

Pernai spalio 31 d. MI numeryje rašėme apie „šokį su kardais“ aplink dvejas patalpas Ignalinoje: Ligoninės g. 6, kur buvo parduotuvė, ir buvusios vaistinės patalpas poliklinikoje. Kai buvo paskelbti jų nuomos konkursai, specialiai įkurtos „uabo“ (Ignalinos sveikatos centro) šeimininkų iš Kauno vienadienės firmos iš karto pasiūlė nerealias, kelis kartus didesnes nuomos kainas, laimėjo nuomos konkursus, bet nė vienose patalpose vaistinių neatidarė. Jie nė negalvojo tai daryti.

Skaityti toliau »

Nusipelnė gyventi brangiau?

Neseniai į MI redakciją užėjęs ignalinietis Ričardas Nalivaika, gyvenantis Švenčionių gatvėje, supažindino su netikėtai gautu šokiruojančio turinio raštu iš AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurį pasirašęs šios bendrovės infastruktūros filialo Abonentinio centro viršininkas Šarūnas Turauskas informavo, kad bendrovės vadovybės sprendimu nuo vasario 1 d. įsigalios nauja elektros kaina – 0,4878 lito už kilovatvalandę su PVM ir ji bus pradėta taikyti jau kovo mėnesį. Kaip žinia, nuo sausio 1 d. elektros kaina rajono gyventojams yra 28,5 ct/kWh.

Skaityti toliau »

Vargas kadaise išmokė dirbti visus darbus

Išeina kaimas, o su juo ir senieji amatai. Dar jaunystėje kaime, menu, neįmanoma buvo išsiversti be iš medienos skeltų atplaišų pintų įvairios paskirties krepšių: didelių – šienui nešti, mažesnių – bulvėms, grybams, obuoliams, kitoms daržovėms rinkti, laikyti. Krepšių pynėjų rajone dabar liko vienas kitas. Vienintelis šio amato atstovas, patekęs į naują knygelę „Ignalinos krašto tautodailė ir amatai“, yra Kazitiškyje gyvenantis 82-ejų Alfonsas Klimas.

Skaityti toliau »

Biatlonininko Tomo Kaukėno planuose – pedagoginis darbas

Iki žiemos olimpinių žaidynių Sočyje (Rusijos Federacija) liko pora savaičių. 2014 m. XXII žiemos olimpiada vyks vasario mėn. 7–23 d. Lietuvos biatlono rinktinės lyderis ir geriausią reitingą šalyje turintis biatlonininkas ignalinietis Tomas Kaukėnas sako, jog tai jam kelia didžiausią jaudulį, nes ši olimpiada jam pirmoji. Tomas garbingai įrodė, kad yra stipriausias Lietuvos biatlonininkas, ir jis į Lietuvos olimpinę rinktinę pateko neatsitiktinai.

Skaityti toliau »

Savo buvimu tuomet apgynėme laisvę

Jau 23-ius metus skaičiuojame nuo to krauju pažymėto 1991 metų sausio. Tiek laiko esame laisvi. Lietuva atvira pasauliui ir pasaulis atviras Lietuvai. Atrodo, jau pasimiršo, ir šiandien anie įvykiai atrodo ne tokie svarbūs, tačiau kaskart minint Sausio 13-ąją ir vėl stipriau suplaka širdys, o ypač tų, kurie atsimena, kaip tuomet vienybe, daina ir meile buvo iškovota pergalė.

Skaityti toliau »

Kaip Ceikiniai bažnyčią pirko

Šios istorijos peripetijos buvo užprogramuotos dar XVI a. Pirmoji evangelikų reformatų Ceikinių parapijos bažnytėlė, dar iki 1675 m. Ceikinių dvaro savininkams Belikovičiams perėjus į katalikybę, tapo Daugėliškio parapijos koplyčia. Apie 1690 m. pastatoma antroji bažnyčia (bent taip sako šaltiniai, bet didžiausia tikimybė, kad buvo pastatyta tik Belikovičių koplyčia), o 1773 m. Mykolas Šmigelskis pastatė naują bažnyčią.

Skaityti toliau »

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau 95 metus vykdo humanitarinę veiklą

Sausio 12 d. sukako lygiai 95 metai, kai Kaune, gydytojų Roko Šliūpo, Jurgio Aleknos, provizoriaus Jono Makausko ir kitų medikų iniciatyva, buvo sukviestas steigiamasis susirinkimas. Draugijos pirmininku išrinktas R. Šliūpas. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje vyko nuožmūs karai, sužeistieji gaudavo menką medicininę pagalbą, likimo verpetuose išsiblaškydavo šeimos. Pasaulio humanistų rūpesčiu steigėsi gailestingųjų seserų, karių globos bendrijos.

Skaityti toliau »

Amatų centras: susikurk naują „veidą“ savo namams

Galbūt ir ne visiems smagu savo rankomis kurti kokį nors grožį, bet tikiu, kad yra žmonių, labiau vertinančių pačių rankomis gamintas ne tik dovanas, bet ir namų interjero detales, dekoracijas, skleidžiančias atitinkamą energetiką, nei į savo namus tempti kiniškus niekučius. Žinoma, visada yra ir trečias variantas – galima gražų, kokybišką ir originalų daiktą, už atitinkamus pinigus, įsigyti iš auksarankių, menininkų, tik, deja, ne visada norai sutampa su piniginės storiu.

Skaityti toliau »

Vilkų apskaitos limitas

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, atsižvelgdamas į patikslintus vilkų apskaitos rezultatus, mokslininkų rekomendacijas ir vilkų žalos pasiskirstymą, padidino jų medžioklės limitą 2013–2014 m. iki 33 (buvo 21) individų. Padidinti Marijampolės – nuo 1 iki 3 vilkų, Panevėžio – nuo 3 iki 7, Tauragės – nuo 2 iki 3, Utenos – nuo 2 iki 4, Vilniaus – nuo 3 iki 6 vilkų medžioklės limitai, kitose apskrityse jie nepakito.

Skaityti toliau »

Mužikiško suktumo istorija su gražia pabaiga

Teigdama, kad žmogus, kaip toks, yra paslaptingiausia, bet kartu ir pavojingiausia būtybė žemėje, nieko naujo nepasakysiu, tačiau teigdama, kad būtent šalia mūsų esantys žmonės yra tokie, supykdysiu ne vieną. Bet pasakykite tada, ką galvoti apie žmogų, kuris ne dėl nežinojimo ar dėl aplinkybių pasikeitimo, o tiesiog šiaip, profilaktiškai, laikas nuo laiko leidžia „nuodus“.

Skaityti toliau »

Kiek dar truks rudeniška žiema?

Greitai bėga pirmosios 2014-ųjų metų dienos, užmarštin palydėjusios šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir pagaliau (vakar) atsisveikinusios su Trimis karaliais. Baigėsi šventinis periodas. Tuojau turėsime kalendorinį viduržiemį, bet kažkaip apie žiemą kalbėti reikėtų su didžiule išlyga. Už lango greičiau vėlyvas ruduo arba labai ankstyvas pavasaris. Kad vėluos žiema, galima buvo nuspėti iš neskubančių pasitraukti rudenį į žiemavietes sparnuočių.

Skaityti toliau »

Mamertui – 75-eri

Mamertui Krapauskui pirmadienį sueis 75-eri. Brandūs metai, leidžiantys jį vadinti rajono žurnalistikos patriarchu. Beveik keturiasdešimt metų atiduota vien rajono žiniasklaidos plėšiniams, o prieš tai dar buvo kiti kraštai, kiti leidiniai… Žurnalisto talentą Mamertui turbūt padovanojo į Jeruzalę keliavę Trys karaliai, nes būtent jie dar prieš aną karą jį atnešė į šią ašarų pakalnę…

Skaityti toliau »

Naujuosius Arklio metus paskelbė… žirgas

Nelabai nustebtume ir net neįsižeistume, jei kas nors pasakytų, kad kai kas dar neatsigavo po švenčių. Taip mąstyti tradiciška, žinant, kad dauguma žmonių per šventes skęsta alkoholio jūroje. Sąžiningai prisiekiame, kad alkoholis čia niekuo dėtas – Naujieji pasitikti labai mieloje draugijoje, šviesiai ir blaiviai, o šis pasakojimas tikrai neišgalvotas ir nesusapnuotas delyro metu.

Skaityti toliau »

Naujametė pasaka: kaip „Maxima“ išgelbėjo eglutę

Tikite pasakomis? Gerai, bet šita pasaka – ne pasaka, o visas pasakojimas iš pirmų lūpų. Paprastai mes perpasakojame kieno nors išgyventas istorijas, o šįkart pereisiu į kitą barikadų pusę ir papasakosiu savo istoriją, nes jaučiu pilietinę pareigą tai padaryti. Kaip ir visi žmonės kartais lankausi ir parduotuvėse. Šiaip jau nesu akcijų maniakė ir neslampinėju po parduotuves nuo ryto iki vakaro jų laukdama.

Skaityti toliau »

Ignalinos istorija dokumentuose

Laikraščio bendradarbis dr. Petras Rutkauskas archyvuose surado dokumentą, susijusį su Ignalinos vardu, jo pradžių pradžia. Tai įrašai mirčių registracijos knygoje, kurioje nurodoma, kad 1869 m. sausio 1 d. mirė Vidiškių dvarininkė, po dienos – ir jos vyras. Tai įvyko Ignalinos dvare, kuris paprastai vadintas palivarku (dabar jo vietoje – „Lukoil“ benzino kolonėlė).

Skaityti toliau »

Naujųjų metų naktį stebinkite, džiuginkite ir… šokiruokite

Išlydėjom Kalėdas ir, nors tai buvo religinė šventė, kažkaip visi sugebėjom ją interpretuoti savaip, be jokio sąžinės graužimo daryti tai, kas mums atrodo smagu, o ne kokia tos šventės reikšmė ir prasmė, bet… Už lango jau sukiojasi Naujieji. Čia kažkaip viskas paprasčiau ir aiškiau: daug linksmybių, šėlionių, o svarbiausia – išradingumu priblokšti tuos, su kuriais tą naktį būsi kartu. Jei jau labai atvirai, tai moterys ne tik Naujųjų metų naktį stengiasi išsiskirti.

Skaityti toliau »

„Kalėdos – kai Dievas pas tave ateina…“

Šią savaitę Linkmenyse susitikome su šios parapijos klebonu Edmundu PAULIONIU. Su sovietmečio disidentu kalbėjomės apie daug ką: apie tikras ir netikras Kalėdas, tikrą Dievą ir stabų kultą, apie dabarties ir praeities skaudulius. Kleboną radome lankantį parapijiečius, linkmeniškės Nijolės Lašinskienės namuose.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje