Sunku, kada užklumpa ligos, bet ne ką lengvesnės kančios ir esant finansinėms bėdoms: nuolatinis nerimas, įtampa, bemiegės naktys, depresija ir galiausiai – fizinis kūno negalavimas – liga. Šalyje klestinti bedarbystė ir net juokingai maži darbo užmokesčiai žmones pavertė piktais paniurėliais, net ir šviesioje drobėje matančius tik tamsius ratilus. Užvaldžiusi neviltis toliau sėja nepasitenkinimą, pavydą, apmaudą ir nenorą nieko suprasti.

MI pradėjo narplioti sudėtingą ir painią istoriją, nutikusią vienam lietuvaičiui, mūsų kraštiečiui, sumaniusiam padirbėti Norvegijoje, o vietoj uždarbio gavusiam skolą. Mūsų herojų jau ankstesniame straipsnyje pavadinome Tadu.Ignalinietis Tadas interneto tinklalapyje rado skelbimą apie žmonių įdarbinimą Norvegijoje. Pagal skelbimą susisiekęs su įmonės „NS NUF“ vadovu Narimantu Savicku sutarė, kad jį kartu su draugu įdarbins Norvegijoje.

Turbūt niekada nepatikėtumėte, kad žmogus, tapęs neįgaliu, gali jaustis laimingas. O štai mūsų pašnekovas Juozas Ketvirtis neseniai, miegodamas lovoje, nušalo kojų pirštus, bet jis vis tiek šypsosi ir dėkingas gyvenimui už patį gyvenimą, nekreipdamas dėmesio į vienokius ar kitokius smūgius. Juozo namus – vagonėlį Ažušilės miškuose – jūs jau matėte MI laikraščio puslapiuose, bet štai jo gyvenimo istorijos iš pirmų lūpų tikrai neskaitėte.

Kaip ten bebūtų, bet džiugu žinoti, kad žmonės vis tik nėra abejingi gamtai, kad negaili laiko, jėgų, sveikatos ir, aišku, lėšų, bandydami ieškoti teisingumo. O tą teisingumą surasti padeda teismai. Mes, eiliniai žmonės, dažniausiai vadovaujamės emocijomis ir, atrodytų, savaime suprantama logika, o teismai privalo atsiriboti nuo viso to ir dirbti bei priimti sprendimus vadovaudamiesi tik atitinkamų institucijų patvirtintais dokumentais.

Sunkiausia gyvenime atpažinti klastą ir sugebėti nuo jos apsisaugoti. Kai pats žmogus neturi baisių ketinimų ir sąmoningai neplanuoja kažkam pakenkti, net nenumano, kokios mintys ir planai kirba pasalūno, suplanuojančio dešimt žingsnių į priekį, galvoje. Vizualiai toks žmogus niekuo nesiskiria nuo kitų, bet, pakliuvęs į sumaniai paspęstas pinkles, ilgai žmogus negali atsigauti ir rasti išeities. Sudėtinga ir paini istorija, apie kurią norime papasakoti, nutiko vienam lietuvaičiui, mūsų kraštiečiui, sumaniusiam padirbėti Norvegijoje, o vietoj uždarbio gavusiam skolą. Mūsų herojų pavadinkime Tadu.

Pernai spalio 31 d. MI numeryje rašėme apie „šokį su kardais“ aplink dvejas patalpas Ignalinoje: Ligoninės g. 6, kur buvo parduotuvė, ir buvusios vaistinės patalpas poliklinikoje. Kai buvo paskelbti jų nuomos konkursai, specialiai įkurtos „uabo“ (Ignalinos sveikatos centro) šeimininkų iš Kauno vienadienės firmos iš karto pasiūlė nerealias, kelis kartus didesnes nuomos kainas, laimėjo nuomos konkursus, bet nė vienose patalpose vaistinių neatidarė. Jie nė negalvojo tai daryti.

Neseniai į MI redakciją užėjęs ignalinietis Ričardas Nalivaika, gyvenantis Švenčionių gatvėje, supažindino su netikėtai gautu šokiruojančio turinio raštu iš AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurį pasirašęs šios bendrovės infastruktūros filialo Abonentinio centro viršininkas Šarūnas Turauskas informavo, kad bendrovės vadovybės sprendimu nuo vasario 1 d. įsigalios nauja elektros kaina – 0,4878 lito už kilovatvalandę su PVM ir ji bus pradėta taikyti jau kovo mėnesį. Kaip žinia, nuo sausio 1 d. elektros kaina rajono gyventojams yra 28,5 ct/kWh.