Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Gyvenimas

Vargas kadaise išmokė dirbti visus darbus

Išeina kaimas, o su juo ir senieji amatai. Dar jaunystėje kaime, menu, neįmanoma buvo išsiversti be iš medienos skeltų atplaišų pintų įvairios paskirties krepšių: didelių – šienui nešti, mažesnių – bulvėms, grybams, obuoliams, kitoms daržovėms rinkti, laikyti. Krepšių pynėjų rajone dabar liko vienas kitas. Vienintelis šio amato atstovas, patekęs į naują knygelę „Ignalinos krašto tautodailė ir amatai“, yra Kazitiškyje gyvenantis 82-ejų Alfonsas Klimas.

Skaityti toliau »

Biatlonininko Tomo Kaukėno planuose – pedagoginis darbas

Iki žiemos olimpinių žaidynių Sočyje (Rusijos Federacija) liko pora savaičių. 2014 m. XXII žiemos olimpiada vyks vasario mėn. 7–23 d. Lietuvos biatlono rinktinės lyderis ir geriausią reitingą šalyje turintis biatlonininkas ignalinietis Tomas Kaukėnas sako, jog tai jam kelia didžiausią jaudulį, nes ši olimpiada jam pirmoji. Tomas garbingai įrodė, kad yra stipriausias Lietuvos biatlonininkas, ir jis į Lietuvos olimpinę rinktinę pateko neatsitiktinai.

Skaityti toliau »

Savo buvimu tuomet apgynėme laisvę

Jau 23-ius metus skaičiuojame nuo to krauju pažymėto 1991 metų sausio. Tiek laiko esame laisvi. Lietuva atvira pasauliui ir pasaulis atviras Lietuvai. Atrodo, jau pasimiršo, ir šiandien anie įvykiai atrodo ne tokie svarbūs, tačiau kaskart minint Sausio 13-ąją ir vėl stipriau suplaka širdys, o ypač tų, kurie atsimena, kaip tuomet vienybe, daina ir meile buvo iškovota pergalė.

Skaityti toliau »

Kaip Ceikiniai bažnyčią pirko

Šios istorijos peripetijos buvo užprogramuotos dar XVI a. Pirmoji evangelikų reformatų Ceikinių parapijos bažnytėlė, dar iki 1675 m. Ceikinių dvaro savininkams Belikovičiams perėjus į katalikybę, tapo Daugėliškio parapijos koplyčia. Apie 1690 m. pastatoma antroji bažnyčia (bent taip sako šaltiniai, bet didžiausia tikimybė, kad buvo pastatyta tik Belikovičių koplyčia), o 1773 m. Mykolas Šmigelskis pastatė naują bažnyčią.

Skaityti toliau »

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau 95 metus vykdo humanitarinę veiklą

Sausio 12 d. sukako lygiai 95 metai, kai Kaune, gydytojų Roko Šliūpo, Jurgio Aleknos, provizoriaus Jono Makausko ir kitų medikų iniciatyva, buvo sukviestas steigiamasis susirinkimas. Draugijos pirmininku išrinktas R. Šliūpas. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje vyko nuožmūs karai, sužeistieji gaudavo menką medicininę pagalbą, likimo verpetuose išsiblaškydavo šeimos. Pasaulio humanistų rūpesčiu steigėsi gailestingųjų seserų, karių globos bendrijos.

Skaityti toliau »

Amatų centras: susikurk naują „veidą“ savo namams

Galbūt ir ne visiems smagu savo rankomis kurti kokį nors grožį, bet tikiu, kad yra žmonių, labiau vertinančių pačių rankomis gamintas ne tik dovanas, bet ir namų interjero detales, dekoracijas, skleidžiančias atitinkamą energetiką, nei į savo namus tempti kiniškus niekučius. Žinoma, visada yra ir trečias variantas – galima gražų, kokybišką ir originalų daiktą, už atitinkamus pinigus, įsigyti iš auksarankių, menininkų, tik, deja, ne visada norai sutampa su piniginės storiu.

Skaityti toliau »

Vilkų apskaitos limitas

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, atsižvelgdamas į patikslintus vilkų apskaitos rezultatus, mokslininkų rekomendacijas ir vilkų žalos pasiskirstymą, padidino jų medžioklės limitą 2013–2014 m. iki 33 (buvo 21) individų. Padidinti Marijampolės – nuo 1 iki 3 vilkų, Panevėžio – nuo 3 iki 7, Tauragės – nuo 2 iki 3, Utenos – nuo 2 iki 4, Vilniaus – nuo 3 iki 6 vilkų medžioklės limitai, kitose apskrityse jie nepakito.

Skaityti toliau »

Mužikiško suktumo istorija su gražia pabaiga

Teigdama, kad žmogus, kaip toks, yra paslaptingiausia, bet kartu ir pavojingiausia būtybė žemėje, nieko naujo nepasakysiu, tačiau teigdama, kad būtent šalia mūsų esantys žmonės yra tokie, supykdysiu ne vieną. Bet pasakykite tada, ką galvoti apie žmogų, kuris ne dėl nežinojimo ar dėl aplinkybių pasikeitimo, o tiesiog šiaip, profilaktiškai, laikas nuo laiko leidžia „nuodus“.

Skaityti toliau »

Kiek dar truks rudeniška žiema?

Greitai bėga pirmosios 2014-ųjų metų dienos, užmarštin palydėjusios šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir pagaliau (vakar) atsisveikinusios su Trimis karaliais. Baigėsi šventinis periodas. Tuojau turėsime kalendorinį viduržiemį, bet kažkaip apie žiemą kalbėti reikėtų su didžiule išlyga. Už lango greičiau vėlyvas ruduo arba labai ankstyvas pavasaris. Kad vėluos žiema, galima buvo nuspėti iš neskubančių pasitraukti rudenį į žiemavietes sparnuočių.

Skaityti toliau »

Mamertui – 75-eri

Mamertui Krapauskui pirmadienį sueis 75-eri. Brandūs metai, leidžiantys jį vadinti rajono žurnalistikos patriarchu. Beveik keturiasdešimt metų atiduota vien rajono žiniasklaidos plėšiniams, o prieš tai dar buvo kiti kraštai, kiti leidiniai… Žurnalisto talentą Mamertui turbūt padovanojo į Jeruzalę keliavę Trys karaliai, nes būtent jie dar prieš aną karą jį atnešė į šią ašarų pakalnę…

Skaityti toliau »

Naujuosius Arklio metus paskelbė… žirgas

Nelabai nustebtume ir net neįsižeistume, jei kas nors pasakytų, kad kai kas dar neatsigavo po švenčių. Taip mąstyti tradiciška, žinant, kad dauguma žmonių per šventes skęsta alkoholio jūroje. Sąžiningai prisiekiame, kad alkoholis čia niekuo dėtas – Naujieji pasitikti labai mieloje draugijoje, šviesiai ir blaiviai, o šis pasakojimas tikrai neišgalvotas ir nesusapnuotas delyro metu.

Skaityti toliau »

Naujametė pasaka: kaip „Maxima“ išgelbėjo eglutę

Tikite pasakomis? Gerai, bet šita pasaka – ne pasaka, o visas pasakojimas iš pirmų lūpų. Paprastai mes perpasakojame kieno nors išgyventas istorijas, o šįkart pereisiu į kitą barikadų pusę ir papasakosiu savo istoriją, nes jaučiu pilietinę pareigą tai padaryti. Kaip ir visi žmonės kartais lankausi ir parduotuvėse. Šiaip jau nesu akcijų maniakė ir neslampinėju po parduotuves nuo ryto iki vakaro jų laukdama.

Skaityti toliau »

Ignalinos istorija dokumentuose

Laikraščio bendradarbis dr. Petras Rutkauskas archyvuose surado dokumentą, susijusį su Ignalinos vardu, jo pradžių pradžia. Tai įrašai mirčių registracijos knygoje, kurioje nurodoma, kad 1869 m. sausio 1 d. mirė Vidiškių dvarininkė, po dienos – ir jos vyras. Tai įvyko Ignalinos dvare, kuris paprastai vadintas palivarku (dabar jo vietoje – „Lukoil“ benzino kolonėlė).

Skaityti toliau »

Naujųjų metų naktį stebinkite, džiuginkite ir… šokiruokite

Išlydėjom Kalėdas ir, nors tai buvo religinė šventė, kažkaip visi sugebėjom ją interpretuoti savaip, be jokio sąžinės graužimo daryti tai, kas mums atrodo smagu, o ne kokia tos šventės reikšmė ir prasmė, bet… Už lango jau sukiojasi Naujieji. Čia kažkaip viskas paprasčiau ir aiškiau: daug linksmybių, šėlionių, o svarbiausia – išradingumu priblokšti tuos, su kuriais tą naktį būsi kartu. Jei jau labai atvirai, tai moterys ne tik Naujųjų metų naktį stengiasi išsiskirti.

Skaityti toliau »

„Kalėdos – kai Dievas pas tave ateina…“

Šią savaitę Linkmenyse susitikome su šios parapijos klebonu Edmundu PAULIONIU. Su sovietmečio disidentu kalbėjomės apie daug ką: apie tikras ir netikras Kalėdas, tikrą Dievą ir stabų kultą, apie dabarties ir praeities skaudulius. Kleboną radome lankantį parapijiečius, linkmeniškės Nijolės Lašinskienės namuose.

Skaityti toliau »

Tradicinės Kalėdos be dovanų, bet jaukiame šeimos rate

Pasirodysiu labai juokingai, bet prisipažinsiu, jog man Kalėdos asocijuojasi su mandarinais. Mandarinų spalvą, kvapą ir skonį pažinau vaikystėje, kai jau Kūčių vakarą į pintinėlę močiutė padėdavo kelis oranžinius vaisius. Paskui netikėtai mandarinus kažkodėl visi pradėjo valgyti kone kasdien. O man jie ir dabar telikę kalėdiniai vaisiai ir vasarą jų niekad neperku. Bet rinkodaros specialistų ir prekybininkų dėka jau baigiam pamiršti visas tradicijas.

Skaityti toliau »

Atsargiai, siautėja mankurtai!

Kartais būna tokių situacijų, kad jau žmogus pritrūksti žodžių. Kaniūkų kaimo gyventojo Jono Karpicko papasakotas paskutinis įvykis ir vėl suglumino mus, daug ką mačiusius ir daug ką girdėjusius, bei prie daug ko jau pripratusius. Kas mums darosi? Ar jau visam laikui virtome, pasak pono Jono, bambukais?

Skaityti toliau »

Ką daryti, kad kalėdinė eglutė ilgiau puoštų namus?

Artėjant Šv. Kalėdoms kiekvienas susiduriame su tokiais maloniais rūpesčiais, kaip kalėdinių dovanų pirkimas artimiesiems ir svarbiausio kalėdinio akcento – kalėdinės eglutės – paieška, kuri reikalauja nemažai laiko. Egzistuoja daug mitų, ką daryti, kad kalėdinė eglutė kuo ilgiau išlaikytų spyglius ir džiugintų namiškius.

Skaityti toliau »

Parsinešk Kalėdas į savo namus

Metai baigiasi viena gražiausių tradicinių švenčių – Šventomis Kalėdomis. Įprasta tradicija lietuvio šeimoje – puošti Kalėdų eglutę. Gerbti medį – senas žmonijos paprotys. Protėviai gerbė medžius dėl jų grožio ir didybės, dėl jų teikiamo pavėsio ir užuovėjos. Medis lietuvių mitologijoje simbolizuoja gyvybės pradžią, augimą ir dažnai tampa svarbiu akcentu, švenčiant įvairias šventes.

Skaityti toliau »

Dėl poilsio dienų perkėlimo

Artėjant Kūčių ir Kalėdų švenčių dienoms (gruodžio 24, 25, 26 d.) iš įmonių vis dažniau teiraujamasi, ar darbuotojams galima pasiilginti poilsį šventinę savaitę ir už gruodžio 27 d. (penktadienį) atidirbti gruodžio 21 d. (šeštadienį).Lietuvos Respublikos darbo kodekse (Darbo kodeksas) numatyta, jog derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis, poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos Vyriausybės nutarimu.

Skaityti toliau »

Neimti monetų – nusikaltimas

„Pradavėjai, atsisakę iš klientų priimti monetas, pažeidžia vartotojų teises, nes tiek monetos, tiek kupiūros – lygiaverčiai pinigai, tinkami atsiskaityti“, – teigia Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Greta Lukoševičiūtė. Tęsiame monetų temą, kad gyventojai žinotų, kur ir kada jie teisūs, kur kreiptis ir ką daryti, jei prekybininkai, tarpusavyje suraizgę melo ir intrigų kamuolį ir susipainioję jame patys, atpirkimo ožiais nori padaryti klientus ir net žiniasklaidą.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje