Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Gyvenimas

Socialinio būsto įkaitai

Kartais taip jau nutinka, kad įsivaizduojamas gėris yra visai ne gėris, o pelkė, klampinanti žmogų vis gilyn ir gilyn. Visuomenė šiuo klausimu pasidalinusi į dvi dalis. Vieni – kažkuriuo gyvenimo etapu kartą paragavę ir nebegali sustoti, o kiti iš tolo kratosi ir net su siaubu žiūri į tą gėrį. Kas tas gėris? Ogi visi tie socialine parama vadinami dalykai: pašalpėlės, butukai, kruopytės.

Skaityti toliau »

Kai trūksta galvos ir noro…

Galiu tik pasidžiaugti visa serija straipsnių apie Ignalinos autobusų parką. Matyti, žmonėms jau trūko kantrybė. Kovo 5 d. ji trūko ir man. Tądien mano vaikai važiavo į mokyklą, o grįžę stebėjosi:

– Mama, mums reikia bilietėlių, pensininkams – reikia, tu bedarbė – ir tau reikia, o va Vaišniūnuose įlipo du pijokai, vėliau – dar du tokie pat ir važiavo už dyką. Vairuotojui į saują įbėrė kažkiek centų, o litas kitas dar liko pachmielui. Tai pastebėjo ne tik vaikas…

Skaityti toliau »

Lobiai: legendos ir tikrovė (Kur, kada ir kokie lobiai rasti mūsų rajone)

Maloniai nustebau „Mūsų Ignalinos“ laikraštyje suradęs rašinį apie Rimšės krašto lobius. Surinkęs nemažą šūsnį istorijų, parašiau jį prieš gerą dešimtmetį, vildamasis, kad prisiminimais pasidalins daugiau skaitytojų. Praėję metai padarė tam tikras korekcijas, kurių paprastu post scriptum nepaaiškinsi. Atsirado daugybė naujos informacijos, radikaliai pasikeitė pats požiūris į lobius ir jų ieškotojus.

Skaityti toliau »

Aistros dėl autobusų parko nerimsta

Kai praėjusį šeštadienį iš Ignalinos autobusų stoties į reisą Ignalina–Rimšė 11.20 val. neišvyko autobusas, jau tą pačią, nors ir poilsio, dieną į mūsų laikraščio žurnalistą kreipėsi net keli keleiviai, eilinį kartą išlieję pasipiktinimą autobusų parko vadovybe. Nes keleiviai nesulaukė autobuso ir numatytu laiku negalėjo patekti ne tik į Rimšę, bet ir artimiausius kaimus.

Skaityti toliau »

Tarp praeities ir dabarties

Sako, kad jau nebemadinga dairytis į praeitį. Bet praėjusio sekmadienio įvykiai, o tiksliau, mėginimas susigaudyti realybėje, būtent ten, į praeitį, maždaug ketvirtį amžiaus atgal, mane ir nuviliojo.

Skaityti toliau »

Teismai bauduoja „uabą“, bet bjauri politika tebevykdoma

Kai 2009 m. balandį kaunietis Dalius Galminas privatizavo senosios Ignalinos ligoninės pastatą, Pirkimo–pardavimo sutartyje (5.8.1–5.8.5 punktai) buvo įdėta būtina sąlyga – per trejus metus čia pradėti teikti kurortines gydymo paslaugas. Jei ši sąlyga nebus įvykdyta, pirkėjas įsipareigojo rajono savivaldybei sumokėti 4 proc. pastato ir priskirto jam žemės sklypo pirkimo kainos dydžio baudą. Pinigine išraiška tai būtų 60 800 Lt.

Skaityti toliau »

Cunamiui praūžus, aistroms nurimus

Išspausdinus straipsnių ciklą apie UAB „Ignalinos autobusų parkas“ veiklą, redakciją pasiekė nuomonės apie šią konkrečią įmonę bei įdomūs pasiūlymai. Džiugu, kad žmonės nėra abejingi nei savo kraštui, nei žmonėms bei visų mūsų ateičiai. O ir mes, MI kolektyvas, sulaukę jūsų atsako, jaučiamės dirbantys ne veltui. Be to, ir Autobusų parke reikalai judėt pradėjo.

Skaityti toliau »

Be savivaldybės dotacijų niekada neišsiversime

Kai žmogus, gavęs pastabą, apsimeta, kad nieko negirdėjo, aišku viena: arba yra kelis kart blogiau ir jis tyli, kad negautų antrosios, arba jo sąžinė ir moralė seniai nebetekusios jokios galios. Jei žmogus į pastabą sureagavo, vadinasi jis: arba jaučiasi neteisėtai ją gavęs, arba jis nuoširdžiai tiki, kad galima viską pakeisti, kitaip tariant – vilties yra.

Skaityti toliau »

Marytė Melnikaitė: mitai ir tikrovė

Vargu ar rasi žmogų, vienaip ar kitaip negirdėjusį apie Marytę Melnikaitę. Gal tik jaunoji karta apie ją ne ką žino, todėl jai ir sakau – karo metais tai buvo raudonoji partizanė, kuriai už neva atliktus didžius žygdarbius suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrės vardas. 1943 m. ji sugauta prie Apvardų ežero, kankinta Dūkšte, nušauta ir palaidota Kaniūkų kapinėse, po karo dukart perlaidota Zarasuose.

Skaityti toliau »

Nuo kalno slydo autobusas su keleiviais

Vieną dieną linksniuojam, kitą – jau dėkojam ir giriam, o po savaitės ir vėl linksniuojam. Taip jau buvo, yra ir bus. Padarei gerą darbą – pagirsim, padėkosim, nuskriaudei ką nors –  pirštu pabaksnosim. Pasaulyje turbūt nėra tobulų, neklystančių žmonių, kiekvienas tik siekia tos tobulybės. Nebūna ir absoliučiai gerų, ar absoliučiai blogų. Praėjusią savaitę tik spėjome pasidžiaugti geru Ignalinos kelių tarnybos darbu, o jau penktadienio (vasario 15 d.) popietę užvirto pasipiktinusių skambučių lavina, kaltinančių šios tarnybos valdžią.

Skaityti toliau »

Daugėliškėnai nori nedaug: tik gyventi ramiai, gražiai ir oriai

Kai supranta žmogelis, kad jį kvailina, jaučiasi šimtąkart blogiau. Nežino – ar pykti, ar atsakyti tuo pačiu, o gal surasti teisybę ir… pateikti ją kvailinančiam ant lėkštutės su visais pagardais? N. Daugėliškis jau senokai pateko tarsi į „Bermudų trikampio zoną“ ir niekaip negali iš jos išsivaduoti. Čia vyksta tokie mistiniai reiškiniai, kad gyvenančiam šiame miestelyje pradeda atrodyti, jog pasaulio pabaiga visai čia pat. Gal ir neatrodytų, jei neturėtų TV, neskaitytų laikraščių, kuriuose rašoma apie Ignalinos kraštą, neišvažiuotų svetur. Nemanykite, kad čia gyvenantys žmonės laukia keptų karvelių ar gulbės pieno. Jie tikisi elementarių paslaugų, kurias turėtų atlikti jų pinigais išlaikoma vietos valdžia.

Skaityti toliau »

Valstybės vėliavos iškėlimas

Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – rajono policijos komisariato pareigūnai tikrins, ar ant įstaigų, įmonių pastatų, gyvenamųjų namų yra iškeltos valstybės vėliavos, todėl primena rajono gyventojams valstybės vėliavos iškėlimo ir naudojimo tvarką, kurią reglamentuoja Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas bei Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1649 „Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“.

Skaityti toliau »

Dvasios šviesos riteriai Senajame Dūkšte?

Artėjant Vasario 16-ajai, atbunda ir patriotiniai jausmai. Ir nebijai tądien kalbėti apie meilę Tėvynei, būni toks atviras su tais savo jausmais, gal ir kažkiek juokingas… Bet išdidus, kad Lietuva, tokia didinga… Kad gimtosios, senosios mūsų šalies istorijos knyga tokia didelė, kad visos jos perskaityti, tikriausiai, niekada nesugebėsi…

Skaityti toliau »

Užkliuvom už varčios ir vėl iš pradžios…

Maždaug taip, kaip šioje patarlėje, atrodo situacija dėl atliekų tvarkymo. Akivaizdu, kad palietėme labai aktualią ir skausmingą atliekų tvarkymo temą. Po rašinių mūsų laikraštyje („Apsišiukšlinę iki ausų…“, MI, Nr. 8 ir („Apie šiukšles ir jų tvarkymą – kitu kampu“, MI, Nr. 9) į redakciją pasipylė skambučiai.  Pateikiame du iš jų.

Skaityti toliau »

Apie šiukšles ir jų tvarkymą – kitu kampu

Antradienio MI numeryje perskaičiau straipsnį „Apsišiukšlinę iki ausų…“ („Mūsų Ignalina“, Nr. 8 (800). Sutinku su viskuo, kas ten rašoma ir labai džiaugiuosi, kad ši tema „užkabinta“. Tik norėčiau temą apie šiukšles ir rūšiavimą pasukti ir kita linkme.

Skaityti toliau »

Atkopėm į viduržiemį

Banguojanti, kaip tas Nemunėlis, žiema ritasi į antrą pusę. Po šalto gruodžio žadėto šilto sausio nebesulaukėme. Reikia tikėti, kad nesulauksime ir speigų. Dabar mums svarbiau be tikrosios  žiemos yra grįžtanti šviesa. Diena jau pailgėjo visa valanda. Belieka pergyventi vasarį – pūgų mėnesį – ir laukti pavasario. Tačiau pakol nušvis pavasario saulė, dar turėsime džiaugtis (arba ne)  žiemos „pramonės vaisiais“.

Skaityti toliau »

Senoje sodyboje – senosios lietuvių kartos žmogus

Riedant vingiuotu keliuku nuo Rimšės link Ignalinos, pro šalį pralekia dešimtys sodybų. Vasarą jos – pasipuošę gėlių žiedais, rudenį – margaspalvių klevų lapais, pavasarį – vyšnių žiedais, o žiemą, apsigaubę sniego patalu, paslaptingai pučia iš kamino dūmą ir kvieste kviečia pakeleivį užsukti. Vienoje iš tokių sodybų Taujūnuose gyvena ir mūsų pašnekovas Petras KAMARAUSKAS.

Skaityti toliau »

Artimieji, likę čia, atlieka didesnę misiją nei mes

Praėjusių metų pabaigoje ignalinietė Rūta Gaižutytė grįžo iš antrosios ir paskutinės savo misijos Afganistano Goro provincijoje. Kapitonės laipsnį turinti, tačiau, kaip pati juokauja, generole tapti nesvajojanti, šviesiaplaukė mergina neslepia, kad jaučiasi lyg neseniai pradėjusi tarnauti, tačiau  pirmojoje misijoje per ataką žuvęs jos komandos narys, darbas su Goro provincijos gyventojais apvertė Rūtos gyvenimą aukštyn kojom.

Skaityti toliau »

Šiųmetė Laisvės premija – mūsų kraštiečiui

Sekmadienį, minint Laisvės gynėjų dieną, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises kraštiečiui (gimė ir augo Krivasalio k., Linkmenų sen.) Antanui Terleckui įteikta 2012 metų Laisvės premija. A. Terleckas sovietmečiu daugiau nei dešimt metų praleido konclageriuose Sibire, įkūrė ir vadovavo Lietuvos laisvės lygai, kuri šalies nepriklausomybės siekė anksčiau, nei 1988 m. birželį gimęs Sąjūdis.

Skaityti toliau »

Kaip Juozas partsekretoriaus mitingą „išvaikė“…

Pernai spausdinome kai kuriuos buvusio KGB Ignalinos skyriaus dokumentus – raštus, ataskaitas. 1983 m. veiklos ataskaitoje yra sakinys: „Pagal penktą liniją, be minėtų objektų K. Žemėno ir R. Žvirblytės, profilaktinės poveikio priemonės taikytos RSO vairuotojui Juozui Zenkui, sutrukdžiusiam mitingui, skirtam aptarti TSKP CK gen. sekretoriaus pareiškimui…“.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje