Jau visi žino, kad kasmet pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Palūšė sušlama burių plazdesiu – vyksta Palūšės regata. Šiemet ji plazdėjo aštuntąjį kartą. Apie šią regatą jau žino visoje šalyje, tad kasmet į ją atvyksta vis daugiau svečių iš visos Lietuvos. Šiemet, atrodo, pasiektas publikos gausos rekordas. Dainuojant Edmundui Kučinskui, šiaip jau erdviame paplūdimyje, tiesiogine prasme, nebuvo vietos kur obuoliui nukristi, jos neliko net šokėjams.Keičiasi ir patiPalūšė. Šią vasarą poilsiautojai jau kviečiami ilsėtis naujuose moderniuose nameliuose, veikia centras „Campus viridis“ su restoranu ir konferencijų sale, užeiga, dirba dvi valtinės, buvusiame pašto pastate kuriasi Aukštaitijos verslo centras.  

Ignalinos krašto žmonių sąmonėje Žolinė tolygu Ceikinių „Kaimynų pasiutvakariui“ ir Stripeikių „Medkopiui“. Metams bėgant, tokios skirtingos, bet savo prasme panašios šventės taip stipriai susitapatino, jog vienos neįsivaizduojame be kitos. Jei kalbame apie vieną, net ir neįspėti iškart galvojame ir apie kitas dvi. Bendras jų vardiklis – žmogus ir gamta. Tik šiais metais „kalendorius“ sužaidė savaip.

Vasaros karščiai – tikras iššūkis ne tik gyventojams, bet ir jų šaldytuvams. Norint, kad maistas išliktų šviežias bei gardus, reikia būti itin atidiems – netinkamai laikomi produktai karštyje gali sugesti vos per kelias minutes. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pateikia keletą naudingų rekomendacijų, kaip maistą laikyti per karščius, kartu išvengiant galimų virškinimo sutrikimų.

„Žiūrėti ir pamatyti, klausyti ir išgirsti… Tai skirtingi dalykai. Tačiau būtent gebėjimą pamatyti ir išgirsti, atrasti, nustebti ir žavėtis turime tik dėka mumyse gyvenančio vaiko. Tas vaikas padeda mums tobulėti, keistis, augti ir išgyventi didžiuosius gyvenimo stebuklus, tas vaikas mums padeda išgyventi laimės pojūtį“, – sakė Meikštų dvare viešėjęs aktorius Gediminas Storpirštis, Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainuojamosios poezijos festivalių meno vadovas, koncertų organizatorius, dainų autorius ir atlikėjas. 

Žmonijos bėda ta, kad ji per visą gyvavimo laiką taip ir neįsisąmonino, kad visi žmonės mąsto skirtingai. Nežinia, kodėl mums visiems paprasta apie tai kalbėti, bet praktiškai pritaikyti negalime. Gal per daug žiūrime filmų, kuriuose režisierius laviruoja taip, kaip jam norisi ir kaip jis tikisi išgauti reikiamą emociją? Realybėje šimtu procentų prognozuoti kito žmogaus veiksmų negalime niekada… 

Pirkimas internetu leidžia sutaupyti laiko, tačiau kartais gautos prekės gali visiškai neatitikti lūkesčių. Tokiu atveju, kaip ir perkant fizinėse parduotuvėse, jas galima grąžinti. Tik kaip tai padaryti? „Kiekvienas Europos Sąjungos (ES) pilietis turi teisę grąžinti pirktas prekes per 14 dienų laikotarpį dėl bet kokios priežasties ir be jokio paaiškinimo. Pasidomėti elektroninės parduotuvės numatytomis grąžinimo sąlygomis bei būdais rekomenduotina dar prieš perkant. Vienas iš patogiausių būdų grąžinti prekes yra per kurjerių bendrovę“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Niekaip neapleidžia mintis, kad Mielagėnai – miniatiūrinė mūsų rajono kultūros sala. Ji lyg savitas, unikalus, bet labai gyvybingas organizmas, kurio balsas, padedant kunigui Marijonui Savickui, neabejotinai šauna tiesiai į Dangų. Nebuvo metų, kad čia kas nors nevyktų ir, kaip sakė Valentina Sinkevič, kaip bėda po vieną nevaikšto, taip Mielagėnuose proga švęsti po vieną nesiblaško… Štai šiais metais jų susikaupė net trys. Praėjusį savaitgalį didingai nugriaudėjo trys tarpusavyje itin glaudžiai persipynę jubiliejai – Mielagėnų miesteliui stuktelėjo 250 m., Mielagėnų vidurinei mokyklai – 70 m., o kun. M. Savicko tarnystei Mielagėnuose – 35-eri. 

Liepos 28 d. ryčiausiame Lietuvos krašte, Vosiūnų kaime, šv. Mišiomis Švenčiausios Mergelės bažnyčioje prasidėjo kraštiečių šventė „Šimtas gražiausių žodžių Vosiūnų kaimui“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Mišias aukojo kun. Antanas Domeikis, vargonavo Valentina Sinkevič. Pasimeldę, šventės dalyviai įsiamžino bendroje nuotraukoje. Po to Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas visus pakvietė aplankyti prie pat Baltarusijos sienos LKA keliautojų klubo pastatytą kryžių.

Visai neseniai Boreo saloje (Pietryčių Azija) mokslininkai atrado naują „sprogstančių“ skruzdėlių rūšį. Užpulta priešo ši skruzdėlė sprogsta, taip sunaikindama užpuoliką (-us) ir apsaugodama savo koloniją. Laimei, Lietuvoje ši rūšis neaptinkama, tačiau juodosios, faraoninės bei geliančios skruzdėlės, stiprios ir sumanios, šiltuoju metų laiku neretai tampa tikru iššūkiu.

Vidiškiečio Vaidoto Židanavičiaus sodyboje, kaip ir kitur, šiemet itin gausiai užderėjo obuolių. Vasarinės jų veislės gana greitai genda, jų suvalgyti nespėji, todėl sodybos šeimininkui kilo idėja. Jis dėžę obuolių išnešė į gatvę ir parašė „Prašom vaišintis“. 

Preliminariais duomenimis, vien pernai metais gyvūnų prieglaudose buvo daugiau kaip 15 tūkst. beglobių augintinių. Nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos rūpinasi ne tik šių gyvūnų sveikata, sterilizacija, bet ir ženklinimu bei registravimu. LR Seimo parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ iniciatyva buvo identifikuotos augintinių ženklinimo ir registravimo problemos bei pasiūlytos priemonės, galinčios įvardintas problemas spręsti iš esmės.

Liepos 22 d. N. Daugėliškyje  vyko smagi šventė „Šv. Ona – duonos ir vasaros gėrybių ponia“. Jau ne pirmus metus N. Daugėliškio kaimo seklyčia, kartu su Daugėliškio krašto bendruomene, organizuoja šventę, kurioje pagerbiamos Onos bei šviežio derliaus duona.

„Regitra“ pastebi, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai įsigiję automobilį naujieji jų savininkai neskuba įregistruoti jo savo vardu, o kartais net ir visai pradingsta. Tai neretai sukelia rūpesčių buvusiam transporto priemonės savininkui, sulaukusiam pranešimų apie paskirtą baudą už nusižengimus, kuriuos iš tiesų padarė ne jis. Taigi, kaip apsisaugoti nuo tokių situacijų?

Įpratę prie tradicijų, žmonės labai sunkiai išgyvena net ir mažiausias permainas. Deja, kartais sudrumsti įsivyravusį ritmą tiesiog būtina, idant pabustume iš saugaus ir ramaus Letargo miego. Kone keturis dešimtmečius mūsų rajone vykdavo Medžiotojų ir žvejų šventė, kuri net per tokį ilgą laiką (šiemet būtų 38-oji, nuo 1980 m.) sugebėjo ne tik išlaikyti savo gerbėjus, bet nuolat atnaujinti ir padidinti jų būrį. Po ilgo laiko šiemet pirmą kartą ši šventė, tradiciškai organizuojama paskutinįjį liepos arba pirmąjį rugpjūčio savaitgalį, nebus rengiama.  

Kasmetė Kaniūkų vasaros šventė šiemet vadinosi „Nuspalvink vasarą“. Ji prasidėjo oficialia gaida – skverelyje netoli prieš kelerius metus pastatyto kryžiaus atidengtas stogastulpis, skirtas Lietuvos 100-mečiui. Kaip sakė renginio vedėjas Gintautas Velička, šis meno kūrinys liudija, kad kaimas gyvas. „Dar pernai susirinkusi bendruomenės valdyba sprendė, kaip geriau paminėti iškilią Lietuvos šimtmečio datą.