Įkvėpti adventiniu laukimu daugelis menininkų dovanoja pasauliui naujus kūrinius. Labiau jaučiamas nei matomas šviesos takas veda visus tikinčiuosius į Kalėdų stebuklo sutikimą. Jau uždegta antroji

Rytų Lietuvos kaimų visuma – neatsiejama valstybės dalis nuo čia gimusių sąmonės, darbų ir kūrybos bei prasmingo palikimo ateities kartoms. Ne visi vėlyvą rudenį išsižada

Šviesios ir stiprios mūsų ilgaamžių širdys, nors ir sunkumų išvargintos, jos nepaliauja džiaugtis kiekviena Dievo dovanota diena. Lapkričio 15-ąją 90-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Ignalinoje gyvenanti

Lapkričio 10-ąją aplankyta Vidiškių seniūnijos, Vinciškės kaimo gyventoja Ona Gaidamavičienė. 90-ojo jubiliejaus proga stiprios sveikatos ir ramių dienų jai linkėjo savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas

Ruduo nuima savo derlių, taip ir mūsų gyvenimo branda dovanoja kitokius būties suvokimus, kuriuose regime darbų prasmę ar kantriai einame link jos. Didėja patirčių skaičius,

O lemtie, Sudrumstus tyrą vandenį,Užgesinus liepsną židiny.Sugrąžink tikėjimą į širdįIr mažą kibirkštį,Įžiebtą aukuro ugny.Tenuaidi tavoSunkūs žingsniaiIr išaušta dar viena diena.Būk šviesi lemtis svajonių vingiuos.Būk negęstanti liepsna! 

Kapų lankymas tęsiasi visus metus, bet gyvenimo ir mirties filosofija daug aštriau prabyla į mus per aštuondienį, kada visuotinai meldžiamasi už mirusiuosius, ir mes kiekvienas

Jie abu kažkuo panašūs ir savaip ypatingi. Spalio 24 d. Rimšės seniūnijos Vėlūnų kaime ir Ignalinos seniūnijoje, Žydeliuose, pasveikinti garbūs jubiliatai Vaclovas ir Albertas, savaitgalį

Pasaulio suvokimo pradžia glaudžiasi mūsų gimtinėje. Laikmečio kitimai dažnai nutraukia ryšį su protėvių tradicijomis ir duotybė išsaugoti nematomą jungties giją paliekama ne kiekvienam. Kuo stipresnis

Nežinia, kas mus kviečia namo?.. Gal protėvių medžiai ar žydras dangaus lopinėlis, po kuriuo užsimezgė mūsų gyvastis, kuris vėliau tapo vaikystės langu į neaprėpiamus žvaigždynų

Tuomet, kai skardžiabalsiai paukščiai palieka gimtinę, kai vaikai ir anūkai sugrįžta į didmiesčius, rajonuose gyvenimo kurti, jų vertybių saugoti lieka senjorai. Už kiekvieno iš jų

Kai tau siūloma rinktis tarp Gėrio ir Blogio – rinkis teisingumą. Kiekvienas sutiktas mūsų gyvenimo kelyje žmogus neša kokią nors žinią ir pamoką. Kitaip nebūna.

Kai akys žvelgia į dangų, jose atspindi dangus, todėl žmogaus valioje ir pasirinkime, kur nukreipti savo žvilgsnį – mokė Konfucijus. Deja, ne visiems lemta gyvenime

Taip save apibūdina 90-ąjį jubiliejų džiaugsmingai pasitikusi Pranė Bilkienė. Savo mamos vardą nešiojanti ir Dievo malonės ženklu paženklinta moteris didžiuojasi, kad nėra palikusi gimtųjų namų: čia

Kai užsimoji nuo kokio bokšto apžvelgti pasaulį vienu kartu, ateina suvokimas: jis galėtų būti toks nuostabus, jei nereikėtų rūšiuoti… Gyveno sau nalšėnai keliaudami po platųjį

Papuošalai… Viena gausiausių archeologinių radinių grupių įvairiose pasaulio vietose yra papuošalai. Tai liudija, kad nuo neatmenamų laikų žmogui būdingas noras puoštis. Ir šiandien dažnas žmogus,

Fotografės Vitos ČEPULYTĖS vasaros bėga gimtame Pivorų kaime, šalia Birvėtos. Kažkada, net neplanavusi palikti miesto erdvių, dabar Vita jau nesupranta, kaip išgyveno tuos metus –

Žmogus, ilgesnį laiką pragyvenęs žemėje, įgyja patirties, gal net ir išminties, kuria galėtų, jei norėtų, dalytis su kitais. Mums įprasčiau, kai vyresnis amžiumi mokina jaunesnį,