Kazimieras VAIČIONIS gimė 1921-ais metais Šiaurės Lietuvoje, gražiame Vieversynės kaime, Panemunėlio valsčiuje, Rokiškio apskrityje, gausioje Jono ir Anelės Levanaitės Vaičionių šeimoje. Baigęs Vilniaus kunigų seminariją,
Sostinėje vykstančios studijų mugės viltingai kviečia į savo šurmulį moksleivius iš visos Lietuvos. Būsimos profesijos pasirinkimas abiturientui – nelengva gyvenimo kelio atkarpa, kurioje tenka pasverti
Visais laikais namų sąvoka žmogaus sąmonėje formuoja stabilumo, ramybės ir saugumo pajautimus. Namai – sakrali kiekvieno erdvė, kurioje turime individualų visuotinio grožio lopinėlį ir regime
Žmogaus požiūris į duoną atskleidžia begalę įdomių dalykų. Beveik visose tautose duona įprasminama, gerbiama, per ją pasauliui kalba mūsų genetinė atmintis. Duona nepaklūsta greitaeigio laiko
Sausio 16 d. aplankytas ir 90-ojo jubiliejaus proga pasveikintas Didžiasalio seniūnijos, Navikų kaimo gyventojas Povilas Kazura. Povilas pasakojo puikiai atsimenantis, kaip apie 1977 m. pelkėtų
Kiek žmonių, tiek įdomių istorijų. Prieš penketą metų į Daugėliškio krašto bendruomenę įsiliejo naujas žmogus. Sostinę palikęs Rimantas Medeišis su žmona atvyko į Ignalinos kraštą
Kiekvienas turime savo kelią. Kažkas sėsliai nugyvena visą gyvenimą kelių giminės kartų kurtuose namuose, o kai kam lemta būti tam pirmam, kuris padeda pamatą ateities
Būna metuose laikas, kai net ir suaugusiam norisi stebuklų ir pasakų. Ažušilėje gyvenantys Indrė ir Linas Gražuliai savo sodyboje šią žiemą sukūrė tikrų tikriausią „miško
Jau daugeliui iš mūsų prieš didžiąsias metų šventes grįžta vaikystės prisiminimai, kuriuose dar gyvi abu tėvai, o visoje aplinkoje sklinda stebuklingas miško eglutės kvapas ir
Skaitytojai vis prašo dar ir dar kartą pasakoti apie keistai prognozuojamą ateitį, apie galimybę jaustis saugiau savo namuose. Naujo nepasakysi čia nieko, bet visi ženklai,
Įkvėpti adventiniu laukimu daugelis menininkų dovanoja pasauliui naujus kūrinius. Labiau jaučiamas nei matomas šviesos takas veda visus tikinčiuosius į Kalėdų stebuklo sutikimą. Jau uždegta antroji
Rytų Lietuvos kaimų visuma – neatsiejama valstybės dalis nuo čia gimusių sąmonės, darbų ir kūrybos bei prasmingo palikimo ateities kartoms. Ne visi vėlyvą rudenį išsižada
Šviesios ir stiprios mūsų ilgaamžių širdys, nors ir sunkumų išvargintos, jos nepaliauja džiaugtis kiekviena Dievo dovanota diena. Lapkričio 15-ąją 90-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Ignalinoje gyvenanti
Lapkričio 10-ąją aplankyta Vidiškių seniūnijos, Vinciškės kaimo gyventoja Ona Gaidamavičienė. 90-ojo jubiliejaus proga stiprios sveikatos ir ramių dienų jai linkėjo savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas
Ruduo nuima savo derlių, taip ir mūsų gyvenimo branda dovanoja kitokius būties suvokimus, kuriuose regime darbų prasmę ar kantriai einame link jos. Didėja patirčių skaičius,
O lemtie, Sudrumstus tyrą vandenį,Užgesinus liepsną židiny.Sugrąžink tikėjimą į širdįIr mažą kibirkštį,Įžiebtą aukuro ugny.Tenuaidi tavoSunkūs žingsniaiIr išaušta dar viena diena.Būk šviesi lemtis svajonių vingiuos.Būk negęstanti liepsna!
Kapų lankymas tęsiasi visus metus, bet gyvenimo ir mirties filosofija daug aštriau prabyla į mus per aštuondienį, kada visuotinai meldžiamasi už mirusiuosius, ir mes kiekvienas
Jie abu kažkuo panašūs ir savaip ypatingi. Spalio 24 d. Rimšės seniūnijos Vėlūnų kaime ir Ignalinos seniūnijoje, Žydeliuose, pasveikinti garbūs jubiliatai Vaclovas ir Albertas, savaitgalį
Pasaulio suvokimo pradžia glaudžiasi mūsų gimtinėje. Laikmečio kitimai dažnai nutraukia ryšį su protėvių tradicijomis ir duotybė išsaugoti nematomą jungties giją paliekama ne kiekvienam. Kuo stipresnis
Nežinia, kas mus kviečia namo?.. Gal protėvių medžiai ar žydras dangaus lopinėlis, po kuriuo užsimezgė mūsų gyvastis, kuris vėliau tapo vaikystės langu į neaprėpiamus žvaigždynų
Tuomet, kai skardžiabalsiai paukščiai palieka gimtinę, kai vaikai ir anūkai sugrįžta į didmiesčius, rajonuose gyvenimo kurti, jų vertybių saugoti lieka senjorai. Už kiekvieno iš jų
