Šiemet konkurso „MAXIMA Jaunieji talentai“ mokslo srityje paskatinamąją 250 Lt stipendiją laimėjo Ignalinos gimnazistas Giedrius Pakalka. Šią stipendiją jis gaus visus mokslo metus.  Vaikinas mokosi Ignalinos gimnazijos dešimtoje klasėje. Pažįstami apibūdina Giedrių kaip asmenybę, mėgstančią iššūkius ir atkakliai siekiančią tikslo. Smalsumo nestokojantis vaikinas nuolat dalyvauja įvairiuose projektuose, konkursuose, olimpiadose.

Vakar pirmasis rugsėjo skambutis moksleiviją vėl pakvietė į klases. Vienus pirmąkart jų gyvenime, kitiems pirmasis skambutis nuskambėjo paskutinįkart. Dabartiniams dvyliktokams vienas skambutis dar skambės, pavasarį, bet jau paskutinis. Šis rugsėjis į rajono mokyklų kasdienybę atnešė ir naujovių. Štai Didžiasalio „Ryto“ vidurinė mokykla tapo gimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė – progimnazija. Vakar MI žurnalistai mokslo metų pradžios šventėje apsilankė Didžiasalyje, Vidiškėse ir Ignalinos progimnazijoje.

Vasaros atostogos – kelionei dviračiu. Taip nusprendė aktyvaus laisvalaikio entuziastas, VSAT Ignalinos rinktinės Logistikos skyriaus viršininkas Petras Čeponis. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 11 dienų dviračiu planuoja apkeliauti visas Lietuvos pasienyje esančias užkardas.

Ceikinių miestelyje gyvenantys Janina ir Jonas Tuskeniai, sako, po vienu stogu prieš keturis dešimtmečius suėję visai be monų, ir net ne todėl, kad judviejų abiejų nepaprasti vardai draugėn sudėti spinduliuoja dvigubai stipresnę energiją. O kad yra „Dievo išklausyti, palaiminti“ – neabejotina.

Ignalinos seniūnijos šeimininkas Jonas Polito sako, kad vardą jam išrinko šviesios atminties jo mama, kurios anksti neteko. Tuomet šis vardas buvo populiarus. Mokyklos klasėje keli Jonai buvo, studijų metu grupėje penki Jonai studijavo. Jau vien dėl mamos atminimo Jonas, sako, vardo niekada nekeistų. O apie kitas su vardu susijusias problemas jis taip sako:

Jau keletą metų Kamuntavo kaimo (Dūkšto sen.) buvusioje senojo dvarelio sodyboje, apsuptoje miškeliais, nesigirdėjo nei gausesnio šurmulio, nei armonikos garsų. O štai praėjusios savaitės ketvirtadienį ji tarsi atgijo, kaip anais laikais, kai čia šeimininkavo gana turtingas žemvaldys Kazėnas ir jo nemaža samdinių šeimyna. Tą dieną čia į svečius atvyko gausybė svečių.

Su muzikos mokyklos akordeono mokytoja Milda Raslaniene susipažinau prieš 24-erius metus. Besibaigiant pavasariui, o gal vasaros pradžioje. Gausiai žydėjo kaštonai ir aš, lydimas tėvo, pravėriau muzikos mokyklos duris į paslaptingą ir viliojantį muzikos pasaulį, kuriame pirmoji vedlė, atskleidusi pagrindinius muzikos dalyk– Milda Raslanienė. Kas jos nepažįsta, noriu su ja supažindinti, o kas pažįsta – galbūt naujai pažvelgs į šią mokytoją.

Kiekvienas iš mūsų, sulaukęs garbaus amžiaus ir užkopęs į aukščiausią gyvenimo viršūnę, neretai susimąstome, ar pavyko įgyvendinti nuo jaunų dienų puoselėtas svajones, ar dorai gyvenome ir dirbome pagal pasirinktą profesiją, kad artimieji ir pažįstami galėtų tave prisiminti geru žodžiu. Be abejo, ne kiekvienam tai pavyksta. Tuo, tikriausiai, negali suabejoti buvusi ilgametė Ignalinos ligoninės medicinos sesuo Leokadija Puodžiukienė.

Saulėtą sekmadienio popietę, vedamos pačių tauriausių minčių, N. Daugėliškio kaimo seklyčios moterų ansambliuko „Gija“ narės, vadovaujamos Aldonos Jankauskienės, niekada nepristingančios originalių idėjų, lankėsi pas garbingo amžiaus sulaukusias motinas. Išsiruošusios į tokį kilnų žygį, moterys net ir pačios nesitikėjo, kad aplankytoms moterims suteiks tiek džiaugsmo.

Kas Ignalinoje (ir ne tik) nežino keturkojų augintinių daktaro Aiskaudos – Arvydo Kuliuko? Jo vet. vaistinė ir gydykla beveik visada pilna amsinčių ir miaukiančių pacientų, kurie čia palieka savo ligas ir negalavimus. A. Kuliukas – kaunietis. Jis, kaip ir įprasta sovietmečiu, į Ignaliną 1983 m. atvyko pagal paskyrimą, baigęs tuometinę Žemės ūkio akademiją. Kas miesto žmogų, tuomet jauną vaikiną, paviliojo rinktis atrodytų ne itin prestižinę veterinaro specialybę?

Jaunieji menininkai ir toliau puošia Ignalinos krašto muziejų savo meno darbais. Neseniai džiaugėmės aštuoniolikmetės vidiškietės Živilės Urbonaitės dailės darbų parodos atidarymu. Apie tai MI rašė („Živilė savo talentus, tarsi perlus, žarsto rieškučiomis“, 2013-04-16 d., Nr. 28). Šiandien apie šią parodą ir kūrybą – iš pačios darbų autorės lūpų.

Urbonų pavardė mūsų krašte yra paplitusi, nemažai žmonių šia pavarde pažįstu, todėl kai penktadienį nuėjau į Živilės Urbonaitės tapybos parodos atidarymą krašto muziejuje, pirmiausia pasiteiravau, kurių Urbonų šeimoje sutvisko šis perliukas. Kad būtent perliukas, iškart aišku, vos akį užmetus į Živilės darbus. Nors autorė dar moksleivė, mokosi Vidiškių gimnazijoje, tačiau jos tapyba visai nevaikiška, o gana solidi, ne pagal amžių – brandi, mieliau žiūrisi, nei kokio pripažinto menininko peckionės.

Daugiau nei 60 tūkst. peržiūrų interneto portale „YouTube“. Tuo gali pasigirti pirmąjį vaizdo klipą sukūręs ignalinietis moksleivis Justas Blaževičius. Ne tik daina „Noriu matyti tave“, bet ir šokio judesiais interneto naršytojų nuotaiką pakėlė vaikinas, pasivadinęs Džei Džei slapyvardžiu.

Užsivertę kasdieniais, kartais ir visai nereikšmingais ar net beprasmiais, darbais, visai pamiršome tikrąją savo prigimtį ir vietą šioje žemėje. Mes esame šios planetos gamtos dalis. Kad galėtume jaustis pilnaverčiais, turime darniai gyventi su visa mus supančia gamta. Prieš kurį laiką žiniasklaida paskelbė, kad mūsų valdžia susirūpino vilkais. Gamtos žinovų ir globėjų komanda šiuos žvėris skaičiavo ir Ignalinos miškų urėdijos Daugėliškio girininkijos valdose.

Riedant vingiuotu keliuku nuo Rimšės link Ignalinos, pro šalį pralekia dešimtys sodybų. Vasarą jos – pasipuošę gėlių žiedais, rudenį – margaspalvių klevų lapais, pavasarį – vyšnių žiedais, o žiemą, apsigaubę sniego patalu, paslaptingai pučia iš kamino dūmą ir kvieste kviečia pakeleivį užsukti. Vienoje iš tokių sodybų Taujūnuose gyvena ir mūsų pašnekovas Petras KAMARAUSKAS.

Praėjusį savaitgalį Vidiškių bibliotekininkės Dalios Švilpienės iniciatyva į nuotaikingą Advento vakaronę pakviesti įvairaus amžiaus knygų gerbėjai ir įvairių pramogų mėgėjai. Vakaronės viešnia – rajone gerai žinoma muzikantė, dainininkė ir populiari Zosės vaidmens atlikėja iš Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos – Valentina Sinkevič. 

Tai, kad UNICEF Lietuva vadovė Jovita MAJAUSKAITĖ yra mano kraštietė iš Ignalinos, sužinojau visai atsitiktinai. Jauna moteris, su misija padėti vaikams apkeliavusi ne vieną žemyną, mane sužavėjo – iš kur tiek drąsos, užuojautos ir rūpesčio? Juk daug lengviau perjungti kanalą, kai kalbama apie Afriką užsmaugusį badą, ar pakreipti pokalbį kita linkme, kai prabylama apie kasdien nuo ligų mirštančius vaikus.

Tikriausiai daug kas Giedrių Pakalką prisimena kaip 2008 m. „Lietuvos tūkstantmečio“ penktoką. Lapkričio 28 d. Giedrius, drauge su jį palaikiusia komanda ir vadove, trečią kartą išsiruošė į „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ devintokų finalą. Iš viso devintokų finale dalyvavo 6 mokiniai: keturi vaikinai (tarp jų ir Giedrius) ir dvi merginos.

Ignalinos gimnazijos mokiniai visuomet aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose ir olimpiadose. Ne išimtis ir 1b klasės mokinys Giedrius Pakalka, kuris Ignalinos gimnazijos vardą garsina ne tik laimėjimais konkursuose. Lapkričio 6-ąją vaikinas dalyvavo projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ pusfinalyje ir pateko į finalą. Apie Giedrių ir jo nuopelnus – kalbamės su juo pačiu.

Gražią lapkričio 16-osios popietę visi, besidomintys menu, galėjo apžiūrėti ką tik atidarytą Singridos Steponianaitės keramikos ir tapybos darbų parodą ir pasidžiaugti ja kartu su pačia jaunąja menininke. Tai pirmoji merginos paroda, kuri vyks iki gruodžio 14 d. Apie šią parodą ir apie kūrybą kalbėjomės su pačia Singrida.

Retai taip pasitaiko, kad šimtametis svečius pats prie durų sutiktų, o paskui net laukan išlydėtų. Rimšės seniūnijos Girdžiūnų kaime gyvenantis Antanas Taločka savo energija ir begaliniu linksmumu nustebino jį pasveikinti atvykusius rajono merą Bronį Ropę, Rimšės seniūnę Tatjaną Jarutienę, Sodros Ignalinos skyriaus vadovą Joną Urbanavičių ir kitus svečius. Senoliui linkėta sveikatos, tvirtybės, malonių akimirkų.