Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas apdovanojo Ignalinos krašto šviesuolę, nusipelniusią mokytoją bei didelę Lietuvos patriotę Birutę ŽEMAITIENĘ, už paminklo, skirto Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui, pernai pastatymą savo lėšomis Naujajame Daugėliškyje – Lietuvos kariuomenės medaliu kariams ir civiliams ,,100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“. Medalis Birutei Žemaitienei įteiktas kovo 12 d. Krašto apsaugos ministerijoje, Baltojoje salėje, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Trylika metų nestandartinius baldus gaminantis Egidijus Gruodis sako, kad jo sėkmės paslaptis – kartais net ir su kaupu išpildomi klientų pageidavimai. Gaveikėnų kaime, nuomojame baldų gamybos ceche verslą įkūręs vyras pasirengęs padėti kiekvienam, ketinančiam savo namuose suderinti jaukumo, praktiškumo, estetikos, kokybės ir kainos santykį.

Neseniai ignalinietį Mečislovą Petkevičių aplankė svečiai iš Lietuvos kariuomenės. Jam įteikė puokštę gėlių ir medalį „100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“, kuriuo apdovanojami kariai ir civiliai. Liudijimas Nr. 0621 pasirašytas Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko. Mečislovas kariuomenėje netarnavo, jis – buvęs pokario partizanų ryšininkas Vytenis.

Eugenijus Rakitinas yra tikra įžymybė Ignalinoje. Jis čia gyvena 12 metų, per kuriuos išugdė ne vieną solidžiais pasiekimais galintį pasigirti jaunąjį plaukiką. Iš Šiaulių kilęs, mokslus Vilniuje baigęs vyras sako Ignalinoje atradęs tai, kas iki tol jo itin nedomino. Tarkim, čia pamėgo grybauti, žvejoti ar tiesiog pabūti prie ežero. Kai praėjus kelioms dienoms po viešnagės Ignalinoje iš to miesto kilusi kolegė paklausė, ką ten mačiau, prisimenu plaukimo trenerį, ten gyvenantį 12 metų.

Vokiečių poetas J. V. Gėtė yra pasakęs – kai neturime savęs, tada mums visko trūksta. Savo 90-metį sutikusiai Onai Dūdėnienei, sako, nieko netrūksta. Moteris žvali, mokanti džiaugtis ir kiekviena diena, ir nedidele malonia staigmena (tarkime, gimtadieniui padovanota gėle ir suvenyru), nestokojanti pamokančio gyvenimiškos išminties žodžio, o ir nežinodamas jos metų, 90-ties tikrai neduotum. Ponia Ona gyvena tai pas dukrą Visagine, tai pas anūkę Kazokinėje, visur jai tas buvimas – ne našta, o džiaugsmas.

Julija ir Balys Mudėnai – šeima, kurią pažįsta kone visa Ignalina, o gal tik galvoja pažįstantys? Kad ir kaip norėtųsi šios šeimos istorijoje užčiuopti liūdesio, nepasitenkinimo ar nusivylimo… nepavyksta. Abu sutuoktiniai, energingai žingsniuodami devintąja dešimtimi, sako, gyvenantys gerai ir neturintys dėl ko kvaršinti galvą nei sau, nei kitiems. Įdomu, ką žino Mudėnai ir ko nežinome mes?

Tai, kad esi iš mažo miestelio, neturėtų būti kliūtis siekti savo svajonių. Geras to pavyzdys – kasdien po 20 km treniruotėse pračiuožianti ir pirmyn atgal iš Ignalinos važinėjanti biatlono talentė Deimantė Šerėnaitė (gyvena Ginučiuose). 14-metė atiduoda sportui visą save ir svajoja apie didžiąsias tarptautines varžybas.

Ignalinos istorija betarpiškai susijusi su joje gyvenusiais, ją kūrusiais ir mylėjusiais žmonėmis. Kiekvienas iš jų palieka savo pėdsaką. O kas ir kaip dėlioja Ignalinos ir jos žmonių likimus – nežinom nieks. Mūsų pašnekovė Stanislava Valentina Misiūnienė, arba tiesiog Valė, sukrečiančio likimo moteris. O jos skausmas, jos pasiekimai ir laimėjimai – dalis pačios Ignalinos istorijos.

Kai tau aštuoniolika, į keturiasdešimtmečius žiūri kaip į paskutines dienas skaičiuojančius dinozaurus, kai perkopi 40-ies ribą, labai neblogai atrodo ir šeštą dešimtį baigiantieji, įžengus į septyniasdešimtuosius, visai neblogai atrodo ir devyniasdešimtmečiai… Kai dūšioj suskamba 90, laikas pradeda judėti neapsakomai lėtai: jau nebelauki 100, bet pradedi gręžiotis, ilgėtis, nerimauti. Didžiasalio kaime, Ignalinos seniūnijoje, gyvenantis Jonas BALTAKIS ką tik pasitiko 90-ąjį gimtadienį ir apsisprendė: „Dieną naktį dirbau, pavargau nuo visko“. 

Sausį rajono policijos komisariate darbą pradėjo naujasis komisaras Algis Masevičius. Naujojo vadovo pristatyme dalyvavo rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Utenos aps. VPK viršininkas Vytautas Vaiškūnas, kurie pasveikino paskirtąjį vadovą ir palinkėjo jam sėkmingos tarnybos. Meras naujajam vadovui padovanojo Ignalinos rajono žemėlapį. 

Sporto šakų skirstymas į vyriškas ar moteriškas – tik pasenę stereotipai. Geras to pavyzdys – šešiolikmetė Adrija Skudutytė, kuri gerai žaidžia futbolą ir sėkmingai važiuoja motokroso varžybose. „Nesportuojančios merginos daug praranda“, – TV laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ kalbėjo Ignalinos gimnazijos dešimtokė. 

Gera įkvėpti gaivaus oro, pajusti medžių, vandens ir žemės jėgą bei kvapą. Miestas šito tau niekada nepadovanos. Ir tik tu vienas gali priimti sprendimą – gyventi ar tik praleisti tau žemėje skirtą laiką. Etnokultūriniame Didžiasalio kaime, ties Ignalinos ir Švenčionių riba, gyvena nuostabi šeima, kurios namų durys atviros viskam kas gyva: ištroškusiam praeiviui, pasiklydusiam šuneliui, išalkusiai sniegenai ar piktų žmonių pamestam katinukui. Pirmą kartą Baravykų sodyboje viešėjome beveik prieš trejus metus. Per tą laiką daug kas pasikeitė. O svarbiausia – ūkyje papūtė permainų vėjai. 

Sausio 8 d. Ignalinos policijos komisariate pradėjo darbą naujas komisaras Algis Masevičius. Naujojo vadovo pristatyme dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Utenos aps. VPK viršininkas Vytautas Vaiškūnas, kurie pasveikino paskirtąjį vadovą ir palinkėjo jam sėkmingos tarnybos. 

Kūčių ir šv. Kalėdų laukimas kažkuria prasme yra daug labiau jaudinantis, nei galime įsivaizduoti. Pačios šventės praskrieja akimirksniu, o tada pasilieka labai nyki tuštuma. Kad ir kiek rieškučių tos laimės beprisisemtume per šventes, paties laukimo jos greičiausiai neatstos. Kaip išgyventi tą pošventinę tuštumą, o tiksliau, kaip jos išvengti, pasakoja Dūkšto klebonas kun. Vytautas PŪKAS.

Baigiasi itin reikšmingi Lietuvai metai: Lietuvos valstybės atkūrimo 100-etis, Lietuvos kariuomenės įkūrimo 100-etis, 160 metų Vincui Kudirkai, 130 metų, kaip pirmą kartą publikuota V. Kudirkos „Tautiška giesmė“, 99 metai, kaip ji patvirtinta Lietuvos himnu, Sąjūdžio, sudariusio sąlygas atkurti šalies Nepriklausomybę, gimimo 30-etis ir po to vykę pokyčiai šalyje gyvenusių tautinių mažumų bendruomenių gyvenime, Krašto apsaugos sistemos kūrime.

Kai mūsų seniūnai pakviečia vykti drauge su jais sveikinti vieno ar kito jubiliato, švenčiančio išties garbingą sukaktį, užplūsta jauduliukas: o kas ir kaip bus šįkart? Lapkričio 2-ąją išriedėjome su Ignalinos seniūnu Jonu Polito ir personalo specialiste Birute Lukošiūniene į Strigailiškį pas 90-ies metų sukaktį šventusią Mariją KRINICKIENĘ. Radome gana žvalią, gal kiek įtariai į visus žvelgiančią senolę – juk gyvenimo patirtis byloja nepulti džiaugtis kiekvienu, nežinia kokią žinią atnešusiu. 

Dr. Bronius Šablevičius ketvirtadienio pavakarę suteikė progą mums pirmiems pamatyti jo šedevrus – buvome pakviesti į fotografijų parodos atidarymą Ignalinos krašto muziejuje, kur dovanų gavome ir naująją jo knygą „Pakalbėkime naktimis“. Sklindanti natūrali šiluma iš juodai baltų fotografijų kėlė jaukią nostalgiją, kirbino paširdžius, galvoje vėlė minčių sūkurius. Žiupsnelis humoro, žiupsnelis sarkazmo ir atviras kelias pažinčiai… Eik, atrask, ko dar neradai ir net nežinojai esant…

Ar jums patinka knygos ir filmai apie protingas ir paslaptingas, bet ne kiekvienam matomas būtybes, gelbstinčias pasaulį nuo blogio ir sunaikinimo, apie trogus ir gnomus, borgus ir girinius bei jų kovas vainikuojančią išmintį, draugystę, ištikimybę ir meilę? Jei taip, tada jums patiks ir šis pasakojimas. Ilgai svarsčiau, kaip pristatyti vieną pasaulio donorų, vieną iš tų žmonių, kurio tyko mumyse tūnantis blogis, pasivertęs pavydu, neapykanta, panieka. Dabar žinau, kad pavyks. 

Kažin ar rajone rasim kitą žmogų, vienoje darbovietėje dirbantį jau 51-uosius metus. Jei dar būtų sena darbo knygelė, joje matytume vieną vienintelį įrašą. O to žmogaus po visą rajoną ieškoti nereikia, jį gali rasti pačiame Ignalinos centre, senoje geroje vyrų kirpykloje Laisvės aikštėje. Tai Marytė Čebatoriūnienė. Ji dirbti į šią kirpyklą atėjo 1968-ųjų kovą, baigusi tuometę Vilniaus plataus profilio kirpėjų mokyklą.

Ignalinietis Valdas Martinkus mieste žinomas kaip įvairių motorizuotų automobilių ir skraidymo aparatų modelių mėgėjas ir propaguotojas, taip pat filmuojantis ir fotografuojantis skraidinamu dronu, geras kompiuterių meistras. Šią vasarą atsiskleidė dar vienas jo talentas – jis pats vienas nuo pirmo varžtelio iki paskutinės kniedės pasidarė elektromotorinį katerį, kurį jau su draugais išbandė Kančiogino ežere, regatos dienomis plaukiojo Lūšiuose. Pas Valdą lankiausi, kai kateris dar buvo elinge ir vyko paskutiniai darbai prieš bandymus.

Policijos departamento gen. komisaras ignalinietis Linas Pernavas dar gegužę debiutavo kultūrizmo varžybose, o vasaros pabaigoje nusprendė priimti dar vieną trenerio, taip pat ignaliniečio, Andriaus Pauliukevičiaus mestą iššūkį. L. Pernavą treniruojantis kultūristas A. Pauliukevičius pasakojo, kad visai neseniai jiedu išbandė galiūnų sportą.