Kai tau siūloma rinktis tarp Gėrio ir Blogio – rinkis teisingumą. Kiekvienas sutiktas mūsų gyvenimo kelyje žmogus neša kokią nors žinią ir pamoką. Kitaip nebūna.
Kai akys žvelgia į dangų, jose atspindi dangus, todėl žmogaus valioje ir pasirinkime, kur nukreipti savo žvilgsnį – mokė Konfucijus. Deja, ne visiems lemta gyvenime
Taip save apibūdina 90-ąjį jubiliejų džiaugsmingai pasitikusi Pranė Bilkienė. Savo mamos vardą nešiojanti ir Dievo malonės ženklu paženklinta moteris didžiuojasi, kad nėra palikusi gimtųjų namų: čia
Kai užsimoji nuo kokio bokšto apžvelgti pasaulį vienu kartu, ateina suvokimas: jis galėtų būti toks nuostabus, jei nereikėtų rūšiuoti… Gyveno sau nalšėnai keliaudami po platųjį
Gęsta senųjų darželių šviesa. Rudenio spalvos, apkabinusios nueinantį žydėjimą, vis dar ryžtasi ilgėliau sulaikyti jo grožį. Poetai, dailininkai ir fotografai viliasi sugauti pačius įspūdingiausius metų
Papuošalai… Viena gausiausių archeologinių radinių grupių įvairiose pasaulio vietose yra papuošalai. Tai liudija, kad nuo neatmenamų laikų žmogui būdingas noras puoštis. Ir šiandien dažnas žmogus,
Dažnam dailė prasideda ir baigiasi ties tapymu, nes kartais žmogui lengviau ir paprasčiau nežinoti. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Ignalinos viešosios bibliotekos susitikimų ciklas
Fotografės Vitos ČEPULYTĖS vasaros bėga gimtame Pivorų kaime, šalia Birvėtos. Kažkada, net neplanavusi palikti miesto erdvių, dabar Vita jau nesupranta, kaip išgyveno tuos metus –
Žmogus, ilgesnį laiką pragyvenęs žemėje, įgyja patirties, gal net ir išminties, kuria galėtų, jei norėtų, dalytis su kitais. Mums įprasčiau, kai vyresnis amžiumi mokina jaunesnį,
Visa, ką nešame širdyje iš vaikystės dienų, lieka tyra, skaidru, nepakartojama. Mindaugo MILINAVIČIAUS vaikystės kaimas kvepėjo lubinais, melsvi ir geltoni jų žiedai svaigino nenusakomu aromatu,
Visa, ką nešame širdyje iš vaikystės dienų, lieka tyra, skaidru, nepakartojama. Grožio ir jautrumo apraiškos, palytėjusios mūsų sielą regėtais vaizdiniais, gyvena giliai mumyse ir sugrįžta
Ignalinos skaitančiųjų bendruomenė gavo galimybę pasisvečiuoti nuostabioje kūrėjų Ingos ir Aleksandro Ponomarenkų šeimoje, įsikūrusioje mažutėlio Skudučio ežerėlio pakrantėje, Antagavės kalvų apsuptyje. Ši viešnagė – Ignalinos
Maksimonys – kaimas tarp Vidiškių ir N. Daugėliškio. Kadaise, prieš keturis penkis dešimtmečius, čia buvo 32 gyvos sodybos, dabar nuolatinių gyventojų ištisus metus galima rasti
Mes galime pasimokyti iš bičių vienybės, bendruomeniškumo ginant šeimą, tautą ar valstybę. Ir – tvarkos, nes bitė švaros etalonas – pasakoja rajono bitininkų draugijos „Austėja“
Net ir tie, kurie visai nežiūri televizijos, bent retkarčiais užmeta akį vakarais paklausyti Naglio Šulijos orų prognozės ir pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais, kuriuos fiksuoja šalies
Kiekvienais metais vasaros pradžią vainikuoja medkopis. Iš vaikystės prisiminimų atplaukia birželio medaus aromatas, senųjų bitininkų ramybė ir buitis, kurioje vis gyvena senos liepos kiemuose ir
Kasmet vis kalbama apie Ignalinos krašto garsinimą, viešinimą, sklaidą, patrauklumą ir išskirtinumą. Kartais ne tik kalbama, bet ir daroma. Kai imamas atskiras objektas – tarsi
Vaikystės sodas niekada nevysta dienų ėjime. O jeigu kartais, kažkieno rankos – laiko ar žmogaus – iškerta obelį, ji toliau tęsia gyvenimą mūsų širdyje. Ir
Kasmet, pirmą birželio sekmadienį, minėdami Tėvo dieną, daugelis permąstome savo senelių ir tėvų likimus, gyvųjų ir į Anapilį jau pašauktų takais dabar keliaujame patys, už
Kažkada buvo sukurtas pasaulis. Jame buvo visko, tačiau procesas nesustojo nė akimirkai, nes visa, kas gyva, net ir maža bitelė, judėjo į priekį, kurdami ateitį.
Gegužės 23-ąją 90-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Didžiasalyje gyvenanti Regina Lukšėnas. Stiprios sveikatos, šviesių dienų, žmonių gerumo ir Dievo palaimos jai linkėjo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
