Atšilus orams, dažnas miško savininkas ar lankytojas susiduria su sunkiai pravažiuojamų miško kelių problema. Tuomet piktuoju minimi mišką kertantys ir medieną gabenantys sunkiasvorėmis medienvežėmis, kurios sugadina ir palieka nepravažiuojamus miško kelius. Miškų įstatyme nustatyta, kad miško kelių, einančių per miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka.

Praėjusiais metais buvo pradėta nauja valstybės pagalbos schema, kurios tikslas paskatinti augintojus rinktis veislinius gyvulius ir padėti jų įsigyti. Šiai pagalbos schemai buvo skirta 2 172 150 eurų. Šiemet iki kovo 1-osios vėl laukiamų paraiškų tų, kurie ketina įsigyti grynaveislių gyvulių.

Parama asbestinių stogų dangos keitimui teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Paraiškos priimamos nuo 2016 m. vasario 1 d. iki kovo 31 d.

Nuo 2016 m. vasario 1 d. keičiasi galvijų ir arklių pasų įkainiai. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2016 m. sausio 12 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl galvijo paso ir arklinių šeimos gyvūno tapatybės nustatymo dokumento įkainių tvirtinimo“ nustatytas galvijo paso ir pakartotinio galvijo paso (dublikato) išdavimo įkainis 3,2 euro, o arklio paso, pakartotinio arklio paso (dublikato) – 18,3 euro.

Prieš keletą metų kaime turbūt niekas net nebūtų patikėjęs, kad karves melš robotai. Šiandien tai – realybė. Linos ir Jono Čeikauskų, gyvenančių Vasiulių kaime, N. Daugėliškio seniūnijoje, ūkyje jau beveik tris mėnesius karvutės gyvena modernioje, robotizuotoje fermoje, kurioje sumontuoti „DeLaval VMS“ melžimo ir šėrimo robotai. Gruodžio 18 d. Daugėliškio miestelio kultūros centre vyko oficialus ūkio pristatymas visuomenei, vėliau aplankytas, pašventintas ir apžiūrėtas pats ūkis.

Atvejų, kai vilkai papjauna naminius gyvūnus daugėjant, pasigirsta reikalavimų, kad ūkininkai privalo apsauga nuo plėšrūnų patys pasirūpinti, jei to nedarys, ketinama netgi nemokėti išmokų už vilkų padarytą žalą. Kad savo turtą reikia saugoti – niekas neprieštarauja, tačiau būdai, kaip tai padaryti – diskutuotini. Ypač nevienareikšmiškai vertintinos rekomendacijos avių apsaugą nuo vilkų patikėti šunims.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė laikinosios išskirtinės paramos, siekiant kompensuoti afrikinio kiaulių maro III zonos kiaulių laikytojams dėl kainų skirtumo patirtus nuostolius, mokėjimo taisykles. Jose nustatyta paramos administravimo ir mokėjimo tvarka tiems afrikinio kiaulių maro (AKM) III zonos kiaulių laikytojams, kurie pardavė kiaules skerdykloms ir patyrė nuostolių dėl susidariusio kainų skirtumo, palyginti su šalyje mokama vidutine kiaulių supirkimo kaina.

Žemdirbiai, pasinaudoję parama, veislinius gyvulius privalo įsigyti iki lapkričio 25 d. „Atsižvelgėme į tai, kad pareiškėjai gali nespėti įsigyti gyvulių per 3 mėnesius nuo paraiškos patvirtinimo, todėl pratęsėme terminą iki lapkričio 25 d. Nesvarbu, ar paraiška buvo teikta gegužės mėnesį, ar liepos mėnesį galutinio atsiskaitymo terminas visiems yra vienas. Per du paraiškų priėmimo etapus Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gavo daugiau nei 240 paraiškų“, – sako tarnybos vadovas Vilius Rekštys.

Įmokos surenkamos į rajono savivaldybės administracijos sąskaitą (įmonės kodas 288768350) Sąskaita LT 334010043700022302, AB DNB, banko kodas 40100. Tarybos sprendimai: T-389, T-69, T-106. Juridiniai asmenys valstybinės žemės nuomos mokestį turėjo apskaičiuoti patys ir mokesčio deklaracijas (2 egz.) pateikti iki spalio 15 d. savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriui adresu Ateities g. 23, LT-30124, Ignalina.

Įsiplieskus afrikiniam kiaulių marui daugelis ūkininkų buvo priversti paskersti kiaules, todėl  Žemės ūkio ministerija, siekdama skatinti gyvulininkystės veiklą, skelbia papildomą paraiškų priėmimą gauti valstybės pagalbą už įsigytus ūkinius gyvūnus (išskyrus kiaules) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) nustatytoje buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje. Paraiškos  priimamos nuo rugsėjo 29 iki spalio 30 d. savivaldybėse pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą.

Šalyje įsibėgėjus javapjūtei, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vis dažniau sulaukia pranešimų apie laukuose užsiliepsnojusius kombainus bei kitą žemės ūkio techniką. Šie gaisrai padaro didelių nuostolių tiek ūkininkams, tiek ir žemės ūkio bendrovėms, nes ugnis nuniokoja brangią techniką, pasėlius. Daugelio tokių nelaimių galima išvengti, jeigu prieš išvykdami į laukus kombainai bei kita žemės ūkio technika būtų tinkamai paruošta.

Žemės ūkio ministerija turi informuoti Europos Komisiją iki š. m. rugpjūčio 1 d. dėl tiesioginių išmokų (TI) schemų pasirinkimo nuo 2016 m. Sprendimus ministerija priėmė kartu su socialiniais partneriais. Žalinimo (ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių – EASV) reikalavimai nuo 2016 m. tampa lengvesni, nes EASV sąrašas papildomas naujais elementais. 

Seime priimtos miškininkams ir miško savininkams svarbios Miškų įstatymo pataisos, kurios palengvins miškų tvarkymą, leis taikyti įvairesnes ūkines priemones. Bene svarbiausia naujiena miško šeimininkams – tam tikrų draustinių, rekreaciniuose ir kituose antros miškų grupės miškuose bus leidžiami pagrindiniai atrankiniai kirtimai nelaukiant medyno gamtinės brandos. Tai leis šiuose miškuose išlaikyti nuolatinę medžių dangą, išvengti plynų sanitarinių kirtimų, formuoti klimato kaitai atsparius įvairaus amžiaus, įvairiarūšius medynus, geriau atkurti mišką.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sričiai „Miško veisimas“  2015 m.  skirta 18,4 mln. eurų, visam programiniam laikotarpiui – 88,6 mln. eurų. Paraiškos priimamos nuo liepos 1 iki rugpjūčio 31 d.

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas (LVAT) 2015 m. gegužės 25 d. paskelbė nutartį, pagal kurią žemės ir miškų savininkų teisių pažeidimai gali būti pripažinti teisiniu pagrindu naikinti medžiotojų būreliui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad vasarą, ypač per karščius, būtina pasirūpinti gyvūnais, laikomais pastatuose (paukštidėse, kiaulidėse), kur oro apykaita priklauso nuo ventiliacijos. Per keletą pastarųjų metų mūsų šalies paukštynuose pasitaikė atvejų, kai sutrikus elektros energijos tiekimui, išsijungė ventiliacija ir dėl to nugaišo tūkstančiai auginamų paukščių.

Žemės ūkio ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl lengvatinio tarifo gazolių įsigijimo. Jo tikslas – suvienodinti konkurencines sąlygas visiems žemės ūkio veiklos subjektams ir paskatinti aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą žemės ūkyje. Iki šiol beakciziai gazoliai buvo skiriami atsižvelgiant tik į deklaruotą žemės ūkio augalų plotą ir augalų rūšį.

Šiuo metu Lietuvoje itin dažnai yra aptarinėjamas naujasis socialinis modelis, nauji pakeitimai bus aktualūs ir ūkininkams. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad ūkininkai bus privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei tai nebus pensinio amžiaus asmenys arba asmenys, teikiantys paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), kilus įtarimams dėl prieš trejus metus sudarytų žemės reformos darbų paslaugų užsakymų teisėtumo, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT).

Lietuvoje triušienos paklausa vis didėja, daugėja ir triušių augintojų. Triušių mėsa naudinga visiems, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms, taip pat tiems, kurie nori išvengti antsvorio. Joje gausu baltymų, mažai riebalų, beveik nėra cholesterolio. Tačiau triušių augintojai patiria didelių nuostolių dėl dažniausiai pasitaikančių triušių susirgimų t. y.  hemoraginės triušių ligos (kitaip vadinamo triušių maro) ir miksomatozės.

Tradicinių amatų centrų įkūrimui iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos bus skirta 3,765 mln. eurų. Paraiškas galima teikti nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. Per pirmąjį šaukimą ketinama išdalyti 1,255 mln. eurų. „Tradiciniai amatai turi gyvuoti, privalome puoselėti tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą. Būtent šiuose centruose renkasi amatininkai, vietos bendruomenių nariai ir mokosi tradicinių amatų.”