Jau ne kartą esame rašę apie vis dažniau Lietuvoje pasirodančias meškas (ruduosius lokius), kurios, kaip teigia gamtininkai, galimai mūsų miškuose jau ir žiemoja. Anykščių rajone

Pasaulyje iš visų gyvūnų bene daugiausia domimasi paukščiais. Be profesionalų yra daug paukščių stebėtojų ir entuziastų, kurie augina, veisia daug įvairių rūšių sparnuočių. Vien D.

Šiaurėje Dūkšto seniūnija atsiremia į didelį Švento ežerą. Pagal administracinį paskirstymą jis priklauso jau Zarasų rajonui, tačiau pietrytinis krantas – mūsų rajono žemės. Čia išlikę

Džiaugėmės švente „Šokanti Ignalina“, kuri linksmino visus ignaliniečius ir svečius. Rūpinosi organizatoriai, rūpinosi kolektyvų vadovai, o jau kaip šokėjai rūpinosi… Miesto apylinkėse yra ir tokių

Miškuose jau visu smarkumu dygsta bobausiai – pirmieji pavasario grybai. Jie dygsta ne visur, bet miško kirtavietėse tarp kelmų jų tikrai rasite. Nuo vaikystės valgau

Greitai bėgant pavasario dienom, jau atšvęstos bene labiausiai laukiamos pavasario šventės – Šv. Velykas ir Atvelykis. Nugrimzdus į vaikystės laikus iki mokyklinio amžiaus, tuomet švenčiant

Pasidžiaugėme savaitėlę gražiais pavasariškais orais ir vėl kuriam laikui gamta velkasi žiemišką rūbą. Visi gerai prisimename, kaip sinoptikai iškilmingai raportavo, kad žiema baigėsi. „Sodyboje“ kovo

Daug metų Ignalinoje, tarp Paplovinio ir Palaukinio ežerų, kasmet žiemoja didžiosios antys. Jau senokai stebiu, kad nemažai mūsų sparnuočių rūšių nebeskrenda žiemoti į savo įprastinius

Kad miestuose žmonėms yra patogiau gyventi ir daugiau galimybių rasti darbo ir įvairiausių pramogų – visi žinome. Tiesa, dėl tobulėjančių informacinių technologijų ir nuotolinio darbo,

Patį stambiausią, patį sunkiausią drugį Lietuvoje galima surasti… bulvių lauke, ant lapų. Drugio patelė sveria 5 g, kiek ir mūsų miškų paukštis nykštukas. Patelių sparnų ilgis

Po vėsokos gegužės ir netikėtai šilto birželio, gamta pasiekė savo klestėjimo apogėjų ir po Joninių (Rasos) šventės nenumaldomai pajudėsime link rudenėlio. Bet pirma reikia atšvęsti

Gamtoje antroji birželio pusė iki 25 mėnesio dienos, kai paros šviesusis periodas yra pasiekęs maksimumą, yra gyvybės klestėjimo apogėjus. Artėja Joninių (Rasos) šventė, kuri asocijuojasi

„Pagaliau išmušė Stripeikių valanda – vieni net iš Utenos dviračiais atvažiuoja pažiūrėt, paieškot meškos, kiti žada su dronais naktį budėt, laukiant įkvepiančių vaizdų su rudąja,

Su įdomumu perskaičiau kolegos Broniaus Šablevičiaus straipsnį apie gulbes („Mūsų Ignalina“, 2021-04-16, „Neapsigaukime dėl gulbių grožio“), kur plačiai apibūdinti tarprūšiniai santykiai tarp gulbės nebylės ir

Žinia apie išperėtus gulbės giesmininkės jauniklius Lietuvoje (Nemuno deltoje) pirmą kartą paskelbta dar 1965 m. Bet nuo to laiko jos mūsų šalyje gyvavo menkai žinomos,

Pavasarį į miškus suskumba ir sulos mėgėjai, tačiau prieš leidžiant šį sveikatai nepaprastai naudingą gėrimą, būtina žinoti kelis svarbiausius dalykus. Valstybinių miškų urėdija dalijasi taisyklėmis,

Artėja pavasario pabaiga, visi gyviai gamtoje jau atkutę, atbudę, suskridę, nežiūrint, kad gegužės orai šiluma nelepina. Nesnaudžia uodai, mašalai, erkės, musės, vapsvos, širšės… Apie pastarąsias

Kol dar nesibaigia „karas“ prieš nematomą COVID-19  ir gamtoje po truputį atgimsta dauguma gyvių, tačiau yra ir dar giliai miegančių žiemos įmygiu. Tai mažai kam pažįstamos