Nepastebimai baigiasi pati gražiausia pavasario fazė. Visai neseniai dar bėgo sula iš beržų, žydėjo žibuoklės, plukės, o jau spėjo nužydėti ievos, slyvos, baigia žydėti obelys, kriaušės, žieduose skęsta alyvos, kaštonai. Laukai geltonuoja nuo kiaulpienių. Jei labiau neatvės orai, tuoj sužydės jazminai, erškėtrožės ir turėsime fenologinį vidurvasarį. Savaime suprantama, žiedų įvairovė didesnė darželiuose: dar džiugina įvairiaspalvės tulpės, narcizai, saulenės, raktažolės.

Viščiukus skaičiuojame rudenį, o bičių šeimas pavasarį. Su pirmuoju bičių apsiskraidimu prasidėjo naujas bitininkavimo sezonas. Šiais metais bičių šeimos apsiskraidė kovo 28 d., esant +12º C. Bitės peržiemojo neblogai. Jeigu šeimos buvo pagydytos ir iš rudens pamaitintos tinkamai, žuvusių vos 1–2 proc.

Rudeniui baigiant šiųmetę misiją, „Paskutiniais rudens žingsniais“ (taip vadinosi vakaronė) vieną penktadienio vakarą žvaliai žengė ir Linkmenų bendruomenės aktyvistai, sukvietę linkmeniškius į būrį svečių, kartu pasidžiaugti nuveiktais darbais. Ruduo gražiais darbais išlydėtas, o žiema, sako, taip pat nori būti naujais projektais pamaloninta. Tad kasykit pakaušius, kepkit ragaišius ir vėl kvieskit visus būrin.

Dabar kanapės daugeliui, net daugumai pirmiausia asocijuojasi su narkomanija ir narkotikais. Išties, tai narkotinių medžiagų turintis augalas, iš kurio gaminami tokie kvaišalai, kaip marihuana, anaša, hašišas. Tačiau tai pirmiausia gaminama iš kanapių rūšių, augančių Azijoje, kuriose psichotropinių medžiagų koncentracija yra didelė. Nuo seno Lietuvoje augintose kanapėse narkotinių medžiagų nedaug, anksčiau mūsų krašte apie jas niekas nė nežinojo, o šį augalą augino kaip kultūrinį ir maistinį. Dar prieš 50 metų kanapių ploteliai vešėjo prie kiekvienos sodybos. Atsimenu, kaip vaikystėje kanapėse žaidėme slėpynių, nes jos suželdavo tankiai ir buvo aukštos, du ar tris kartus pranokdavo vaikų ūgį. Mano kaime kanapių sėklos buvo vartojamos maistui, o iš perdirbtų stiebų pluošto – vejamos virvės.

Į metų virsmą skuba paskutinio metų mėnesio dienos o už lango – nesibaigiantis ruduo. Jei ir pasirodo sniegas, tai atskubėję Atlanto vėjai jį greitai ištirpdo. Iki šiol su tokia situacija galima buvo taikstytis, bet artėjant Naujiesiems metams ir Šv. Kalėdoms, jau norėtųsi sniego ir normalaus šaltuko. Žinoma, palankūs rudens mėnesiai ir šilta žiemos pradžia turi ir pliusų, ir minusų. Pliusai: sąskaitos už šilumą nedusina ir palankus metas visiems lauko darbams, ypač, kai vyksta tokie mūsų miesto tvarkymo darbai. Minusai: drėgni šilti orai palankūs plisti įvairioms virusinėms ligoms, neramu ir ūkininkams, kurių verslas augalininkystė ir žemė užsėta žieminėmis kultūromis. Labai nukentėję praėjusią žiemą, ūkininkai šiais metais buvo linkę mažiau sėti žieminių javų.

Bendruomenės Lietuvoje skaičiuojamos jau nebe šimtais, o tūkstančiais. Dauguma jų – kaimo bendruomenės, susibūrusios tam, kad pagerintų savo gyvenimą nelaukdamos kol tai padarys kažkas kitas. Juk patys kaimo žmonės visad geriausiai žino ko jiems labiausiai reikia. Mūsų rajone veikia ne tik atskiros bendruomenės, bet ir asociacija – Ignalinos rajono vietos veiklos grupė, vienijanti organizacijas, besirūpinančias kaimo vystymu (bendruomenes, kaimo verslo, vietos valdžios institucijas). Asociacija šiais metais įgyvendina projektą „Bendruomeniškumo skatinimas Ignalinos rajone viešinant gerosios patirties pavyzdžius“, finansuojamą iš Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo. Siūlome kartu pasidomėti kaip ignaliniečiams sekasi bendruomeninė veikla.