Rugsėjo mėnesį savivaldybių administracijos galės teikti paraiškas paramai vietiniams keliams remontuoti. Penktadienį patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės
Nėra tokio žmogaus, kuriam nebūtų pažįstamas ūksmingose miškuose, gojeliuose augantis paprastasis kiškiakopūstis. Žinoma, esame visi ragavę jį. Kai kam jis
Kaip jau rašiau balandyje, šie metai bus palankūs plisti augalų ligoms bei kenkėjams. Praeita labai šilta vasara ir švelni žiema
Meldinės nendrinukės apsauga besirūpinantis Baltijos aplinkos forumas šią rūšį globojantiems ūkininkams šiemet padės nušienauti laukus, kuriuose peri šis retas paukštis,
Nežinau, ar pamenate, bet rašiau net keletą pasakojimų apie ypatingoje, kalvotoje vietovėje, apsuptoje miškų ir ežerėlių, įsikūrusį Nalivaikų kaimą (Ceikinių
Kokių reikalavimų šioje situacijoje turi laikytis žemdirbiai? Kokie yra reikalavimai ūkininkams, purškiantiems savo pasėlius, jei greta yra bitynas? Ūkininkai apie
Beveik kasmet į mūsų kraštą atkeliauja nauja kultūra kuri bando įsitvirtinti sodybų sklypuose. Skaitytojus noriu supažindinti su labai įdomia, paslaptinga,
Kasmet, atėjus pavasariui, daugumai egzotikos modernių augalų kolekcionieriams norisi išbandyti naują augalą, kuris būtų dekoratyvus, ištvermingas žemai temperatūrai, vartojamas maistui arba bent turėtų vaistinių-gydomųjų savybių. Dar neseniai rašiau, kad mūsų klimato sąlygomis galima užauginti plunksnalapį lekėčių su valgomais riešutėliais. Maniau, kad praktiškai ieškant naujos genties floros atstovų su valgomais vaisiais ir pakeliantį didelius šalčius – rezervai išsemti.
Šį šeštadienį Ignalinoje šurmuliuos kasmetinė tradicinė pavasario mugė. Dauguma jau iš anksto suplanavę, kokių tautodailės dirbinių, maisto gaminių ieškosime, kokių sodmenų reikės mūsų sklypuose. Trumpai priminsiu, į kokias vaismedžių ir vaiskrūmių veisles reikėtų atkreipti dėmesį, kurios labiausiai tinka mūsų regiono sąlygoms, kad nepasiklystume sodmenų jūroje.
Miestų gyventojai įprastai nesuka galvos, kur patenka iš mūsų praustuvių ištekantis vanduo. Miestiečių nuotekos tiesiog patenka į centrinę kanalizaciją – tai itin patogus ir rūpesčių nekeliantis būdas atsikratyti purvino vandens iš vonių, tualetų, skalbimo mašinų ar indaplovių. Deja, jei gyvenate užmiestyje, ypač, jei esate įsikūrę atokesnėje kaimo vietovėje, tikėtina, kad jūsų namai nėra prijungti prie centrinės nuotekų sistemos, todėl nuotekų valymas ir šalinimas yra atskiras kiekvieno namų ūkio reikalas.
Globaliai šiltėjant klimatui ir mūsų geografinėje juostoje atsiranda vis daugiau entuziastų, savų sklypų valdose norinčių auginti egzotinių (pagal S. Obelevičių – modernių) augalų. Praėjusio mėnesio sodybos skyrelyje rekomendavau susidomėti šeferdijos kultūra. Šį kartą norėčiau retųjų augalų entuziastus paraginti paeksperimentuoti, bandant užsiauginti batatų.
Prasidėjus kalendoriniam pavasariui, lietuviai tradiciškai ima galvoti apie ankstyvųjų, ilgos vegetacijos daržovių sodinimą. Prekybininkų duomenimis, šių metų sėjai žmonės pradėjo ruoštis dar nesulaukę pavasario, o sėklų ir sodinukų pardavimai į viršų šoktelėjo jau įpusėjus vasariui.
Kai žiema sparčiai artėja prie pabaigos, daugumos gamtos gėrybių mylėtojų mintys sukasi apie darbus, kuriuos jau turime atlikti, kokias naujas kultūras norėtus turėti savo sklypuose. Norėčiau sodininkus supažindinti su dar menkai mums žinomu augalu – šeferdija. Ji turi daug sinonimų: buivolo (bizono) uogos, kiškio (zuikio) uogos, „muilinės uogos“, ,,amerikietiškieji šaltalankiai“, „Nebraskos serbentai“.
Kadaise mūsų šalis garsėjo pluoštiniais linais, bet jų šiandien praktiškai neliko. Pradėjo ūkininkai auginti linų veisles, iš kurių spaudžiamas sėmenų aliejus. Vertingam aliejui žemės ūkio konsultantai siūlo auginti netradicinę kultūrą – sėjamąją judrą. Bet tradiciškai dažniau auginami rapsai, o eksperimentuoti su netradicinėmis kultūromis, kur didesnė rizika, ūkininkai nelinkę. Buvo vienu metu aktyviai siūloma auginti pluoštines dilgėles, bet jokio proveržio nesulaukta.
Šiūlėnų kultūros namuose surengtas šventinis ataskaitinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos skyriaus renginys. Tai tradicinė šventė, kurioje apžvelgiama ūkininkų sąjungos veikla, džiaugiamasi metų darbais, laimėjimais, dėkojama rėmėjams ir aktyviems LŪS nariams. Renginyje dalyvavo Europos parlamento narys Bronis Ropė, Seimo narys Gintautas Kindurys, savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Konsultavimo tarnybos, Vietos veiklos grupės, įvairių žemės ūkio įmonių, draudimo įstaigų atstovai, kiti svečiai.
Praėjusio mėnesio ,,Sodyboje“ skaitytojai buvo plačiai supažindinti su labai visiems mėgstama kultūra – šilauogėmis. Jų auginimu ir uogų vertingumu niekam nekyla abejonių. Bet pastaruoju metu retų kultūrų mėgėjų ir sodo ekspertų dėmesys krypsta į naują, dar retai kultivuojamą vaiskrūmį – alksnialapę medlievą.
Kasmet rajone organizuojamame konkurse „Metų ūkis“, šiemet antrąją vietą pelnė Valerija Aleknienė iš Kazitiškio. Tai ne tradicinis grūdų auginimas ar pieno ūkis, ponia Valerija specializuojasi šilauogių auginime. Ateinantį pavasarį šiam šilauogių ūkiui sueis 10 metų. Pradžia buvo tarsi atsitiktinė. „Vyro brolis gyvena prie Trakų ir jau senokai augino šilauoges. Pasiūlė mums, uogos patiko. Davė sodinukų. Taip ir prasidėjo. Dar iki šios pradžios buvau užregistravusi pusiau natūrinį ūkį, kasmet gaudavau 5000 litų paramą, iš kurios pirkdavau įvairios žemės ūkio technikos.
Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, kad šilti orai itin palankūs medienos kenkėjams. Jau įpusėjus vasarai buvo gauta kelios dešimtys nusiskundimų: ūsuočių, skaptukų ir kitų kenkėjų lervos negailestingai graužia tiek senos, tiek naujos statybos namus, balkius, sienas. Į namus šie kenkėjai papuola su namams statyti skirtais rąstais, malkomis, netgi mediniais baldais ar mediniais meno gaminiais. Šie padarai – paslaptingi, o jų padaryta žala gali būti itin didelė. Pavasaris ir vasara šiems gyviams – pats darbymetis, o jei orai šilti ir sausi, būriai jų ima vos pastebimai naikinti baldus, sienas, grindis, sijas, kitas medines konstrukcijas ir net muziejų vertybes.
Europos Komisijos Lietuvai nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems ūkininkams skirta 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensacija bus išmokėta iki rugsėjo mėn. pabaigos. Šiuo metu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras apibendrina žemdirbių pateiktus duomenis apie žuvusius pasėlius. Rezultatai pateikti iki liepos 18 d., lėšos jau yra numatytos, tad žemdirbiams žadėta parama bus suteikta. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, dėl EK skirtos paramos paraiškas pateikė apie 2500 žemdirbių, prašančių kompensuoti nuostolius 107 tūkst. hektarų plotuose.
Mūsų krašte turime daug vertingų augalų rūšių natūralioje gamtoje, kurie tarsi prašosi, kad būtų perkeliami į sodybų sklypus. Vienas tokių floros atstovų – juodauogis šeivamedis. Pasaulyje šeivamedžių gentyje priskaičiuojama apie 25 rūšis. Lietuvoje be juodauogio, dar sutinkami raudonuogis ir žolinis šeivamedžiai.
Šiltuoju metų laiku naminius gyvulius intensyviai puola įvairūs vabzdžiai. Uodų, musių, sparvų, gylių, mašalų ar kitų vabzdžių antplūdis gyvūnams gali sukelti nerimą, baimę, sutrikdyti įprastinius virškinimo procesus, pasitaiko atvejų, kai gyvuliai dėl to nugaišta. Ypač pavojingi ūkiniams gyvūnams kai kurie parazituojantys vabzdžiai, nuo kurių būtina saugoti gyvulius:
