Prieš keletą metų pasaulio ūkininkus ir vartotojus sužavėjęs A2A2 pienas skinasi kelią ir į lietuvių širdis. Sveikesnis bei ligas gydantis produktas gaunamas tik iš specialiu genų derinio paženklintų karvių, tačiau  Lietuvos ūkininkai pasiruošę išbandyti naujovę, norėdami tautiečiams suteikti kokybiškesnį lietuvišką skonį.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, suprasdami ūkininkų situaciją, Žemės ūkio ministerijos prašymu force majeure pažymas stengsis išduoti kuo greičiau. Ūkininkai, patyrę nuostolių dėl didelio kritulių kiekio ir negalintys vykdyti įsipareigojimų partneriams, gali kreiptis į teritorinius prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie išduoda  nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure) liudijančias pažymas. 

Uogos auga ore, be žemės ir chemikalų, vien kokoso atliekose – taip braškės auginamos Izraelyje. Šios šalies dykumose yra pačios nepaprasčiausios braškių plantacijos pasaulyje. Sakoma, be galo ilgai galima žiūrėti į ugnį, tekantį vandenį ir dirbančius žmones. Ir dar – kaip Izraelyje augina braškes. Sako, žiūrėti į tai niekada neatsibostų. Aukštai virš žemės, beveik be dirvožemio, ore kabo prisirpusių uogų kekės. Dirvožemį šiose plantacijose atstoja kokoso pluoštas, vežamas iš Azijos.

Jeigu reikėtų rinkti pačius labiausiai nepageidautinus augalijos ir gyvūnijos atstovus, labiausiai kenkiančius mūsų krašto biologinei įvairovei, būtų šios rūšys. Iš augalijos – Sosnovskio barštis, o iš faunos didžiausia grėsmę kelia sparčiai plintantis luzitaninis arionas. Šis šliužas, kilęs iš Ispanijos Luzitanijos regiono, prieš 30 metų pradėjo pergalingą žygį po visą Europą. Pavyzdžiui, Anglijoje jie skaičiuojami milijardais.

Artėjant pasėlių deklaravimui Žemės ūkio ministerijoje susirinkusiems rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių bei žemdirbių atstovams  buvo pristatytos tiesioginių išmokų deklaravimo naujovės, Kaimo plėtros programos (KPP) su plotais susijusių priemonių ir žemėtvarkos aktualijos bei bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos (BŽŪP) po 2020 m.

Žemės ūkio ministerija, įsiklausiusi į ūkininkų siūlymus bei pastebėjimus, įveda žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo naujoves, kuriomis ne tik bus suvaržomi „sofos“ ūkininkai, bet ir palengvinamas reikalavimas šienauti pievas.

Praėjęs septynerių metų finansinis laikotarpis buvo dosnus ekologiškai ūkininkaujantiesiems – jų banko sąskaitas papildė beveik 166 mln. eurų ES paramos. Ekologinio ūkininkavimo plėtra yra vienas iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veiklos prioritetų, tačiau, įvertinus finansines galimybes, 2017 m. naujos paraiškos išmokoms gauti nebebus priimamos. Ūkininkai kviečiami dalyvauti įgyvendinant kitas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones arba pasinaudoti valstybės biudžeto pagalba.

Lietuvos aukščiausiasis teismas išnagrinėjo bylą, kurioje ieškovas prašė priteisti iš ESO kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus už tai, kad ieškovo žemės sklype yra pastatyta 19 ESO priklausančių elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė.

Sprendimai, kuriuos žemės ūkiu besiverčiantys asmenys ar įmonės turi priimti, nuolat keičiasi. Planuojant verslą, būtina galvoti apie ilgalaikę perspektyvą. Visko aprėpti pačiam – neįmanoma, todėl kreiptis į specialistų komandą – geras sprendimas. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Ignalinos r. biuro konsultantai kviečia drauge planuoti verslo sėkmę.

2017 m. kovo 15 d. įsigalios Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo pakeitimai. Įsigaliojus Aprašo pakeitimams, nustatyta tvarka bus suteikiami laikinai naudotis neperduoti naudotis ir neišnuomoti valstybinės žemės plotai, nesuformuoti atskirais žemės sklypais, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijas) bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kurie bus tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti.

Spanguolės pradėtos kultivuoti Š.Amerikoje jau nuo 1843m. Nieko nuostabaus, kad visame pasaulyje dominuoja amerikietiškos stambiauogės kultūrinių spanguolių veislės. Jų yra šimtai, įvairaus ankstyvumo,  sveria uogos nuo 0,5 iki 1,7 g, viename kv. m galima užauginti 0,5–2,5 kg, rekordas – 4,5 kg uogų.

Kokia bebūtų žiema, pavasaris neišvengiamai ateis. Dar turime gražaus laiko gilinti žinias, mąstyti, kokius darbus planuojame  savo sklypuose, kokias naujas kultūras norėtume išbandyti. Šįkart skaitytojams norėčiau rekomenduoti auginti Kero vyšnią.

Šiūlėnų kultūros namuose surengtas šventinis ataskaitinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos skyriaus renginys. Tai tradicinė šventė, kurioje apžvelgiama  ūkininkų sąjungos veikla, džiaugiamasi metų darbais, laimėjimais, dėkojama rėmėjams ir aktyviems LŪS nariams. Renginyje dalyvavo Seimo narys Gintautas Kindurys, savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Konsultavimo tarnybos, įvairių žemės ūkio įmonių atstovai, kiti svečiai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad š. m. gruodžio 18 d. pasibaigė terminas, iki kurio kiaulių laikytojai, gyvenantys afrikinio kiaulių maro (AKM) buferinėje zonoje, privalėjo prevenciniais tikslais paskersti kiaules savo reikmėms bei gauti numatyto dydžio kompensacijas.

Kai nakties temperatūra jau nebepakyla aukščiau +10 laipsnių, iš laukų žiurkės, pelės ir pelėnai intensyviai traukia į sodybas. Pats laikas, kol jų neprisidaugino daug, pradėti naikinimą. Tad, nelaukiant graužikų atakos, pats laikas apsirūpinti rodenticidais (nuodais žiurkėms ir kitiems graužikams). BRODITOP – vienas naujausių ir efektyviausių antikooguliacinių rodenticidų, naikinantis visas graužikų rūšis, tarp jų ir atsparias kitokiems nuodams. BRODITOP dabar gaminamas ir parduodamas tikželė paketėliuose. Jam nereikia jokių maisto priedų ir papildų.

Kiaulių laikytojams, patekusiems į afrikinio kiaulių maro (AKM) teritorijas, kuriose taikomi sugriežtinti reikalavimai tiek kiaulių laikymui, tiek jų realizavimui, papildomai skirta apie 1,6 mln. Eur parama. Pusė šios paramos lėšų, apie 800 tūkst. Eur, yra Europos Komisijos skirtos lėšos, dar apie 800 tūkst. Eur buvo pridėta iš nacionalinio biudžeto. Iš šių 1,6 mln. Eur beveik 330 tūkst. Eur numatyta skirti vienkartinėms išmokoms smulkiesiems ūkininkams už operatyviai išskerstas kiaules per laikotarpį nuo š. m. liepos 1 d. ir lapkričio 1 d.

Aktyvūs smulkieji ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkius bei tapti konkurencingesniais rinkoje, šiemet paraiškas ES paramai gauti galės teikti antrą kartą. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ spalio mėnesį bus skelbiamas papildomas paraiškų priėmimas, kuriam numatyta skirti 6 mln. eurų.

Ignalinos VMVT informuoja, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪVKC) prašo ūkinių gyvūnų laikytojus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR), patikslinti mobiliųjų telefonų numerius ir suvesti į Ūkinių gyvūnų registrą aktualius mobiliųjų telefonų numerių duomenis, kad ŽŪIKVC galėtų laiku informuoti laikytojus apie pavėluotus, nepraneštus ūkinių gyvūnų perkėlimo ar kaitos įvykius SMS žinute. Ūkinių gyvūnų laikytojai, kurie neturi prisijungimo prie ŽŪVKC sistemos, prašomi atvykti į Ignalinos VMVT patikslinti mobiliųjų telefonų numerius.

Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Utenos AVMI) informuoja, kad siekiant palengvinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams, VMI supaprastino leidimų įsigyti lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamų dyzelinių degalų, skirtų žemės ūkiui, išdavimo (toliau – leidimai) tvarką – nuo rugpjūčio 1-os dienos leidimai bus generuojami automatizuotai Akcizų informacinėje sistemoje (toliau – AIS), be atskiro žemės ūkio veiklos subjekto prašymo.

Aplinkos ministerija primena, kad privačių miškų savininkai ir kiti valdytojai iki liepos 15 d. privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Jei per kalendorinį pusmetį privataus miško savininkas negavo tokių pajamų, deklaracijos teikti nereikia.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė įsakymą „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Šios veiklos srities įgyvendinimui numatyta 17,5 mln. Eur lėšų. Planuojama paraiškų priėmimo pradžia – 2016 m. rugsėjo 1 d.