Seime priimtos miškininkams ir miško savininkams svarbios Miškų įstatymo pataisos, kurios palengvins miškų tvarkymą, leis taikyti įvairesnes ūkines priemones. Bene svarbiausia naujiena miško šeimininkams – tam tikrų draustinių, rekreaciniuose ir kituose antros miškų grupės miškuose bus leidžiami pagrindiniai atrankiniai kirtimai nelaukiant medyno gamtinės brandos. Tai leis šiuose miškuose išlaikyti nuolatinę medžių dangą, išvengti plynų sanitarinių kirtimų, formuoti klimato kaitai atsparius įvairaus amžiaus, įvairiarūšius medynus, geriau atkurti mišką.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sričiai „Miško veisimas“  2015 m.  skirta 18,4 mln. eurų, visam programiniam laikotarpiui – 88,6 mln. eurų. Paraiškos priimamos nuo liepos 1 iki rugpjūčio 31 d.

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas (LVAT) 2015 m. gegužės 25 d. paskelbė nutartį, pagal kurią žemės ir miškų savininkų teisių pažeidimai gali būti pripažinti teisiniu pagrindu naikinti medžiotojų būreliui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad vasarą, ypač per karščius, būtina pasirūpinti gyvūnais, laikomais pastatuose (paukštidėse, kiaulidėse), kur oro apykaita priklauso nuo ventiliacijos. Per keletą pastarųjų metų mūsų šalies paukštynuose pasitaikė atvejų, kai sutrikus elektros energijos tiekimui, išsijungė ventiliacija ir dėl to nugaišo tūkstančiai auginamų paukščių.

Žemės ūkio ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl lengvatinio tarifo gazolių įsigijimo. Jo tikslas – suvienodinti konkurencines sąlygas visiems žemės ūkio veiklos subjektams ir paskatinti aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą žemės ūkyje. Iki šiol beakciziai gazoliai buvo skiriami atsižvelgiant tik į deklaruotą žemės ūkio augalų plotą ir augalų rūšį.

Šiuo metu Lietuvoje itin dažnai yra aptarinėjamas naujasis socialinis modelis, nauji pakeitimai bus aktualūs ir ūkininkams. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad ūkininkai bus privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei tai nebus pensinio amžiaus asmenys arba asmenys, teikiantys paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), kilus įtarimams dėl prieš trejus metus sudarytų žemės reformos darbų paslaugų užsakymų teisėtumo, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT).

Lietuvoje triušienos paklausa vis didėja, daugėja ir triušių augintojų. Triušių mėsa naudinga visiems, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms, taip pat tiems, kurie nori išvengti antsvorio. Joje gausu baltymų, mažai riebalų, beveik nėra cholesterolio. Tačiau triušių augintojai patiria didelių nuostolių dėl dažniausiai pasitaikančių triušių susirgimų t. y.  hemoraginės triušių ligos (kitaip vadinamo triušių maro) ir miksomatozės.

Tradicinių amatų centrų įkūrimui iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos bus skirta 3,765 mln. eurų. Paraiškas galima teikti nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. Per pirmąjį šaukimą ketinama išdalyti 1,255 mln. eurų. „Tradiciniai amatai turi gyvuoti, privalome puoselėti tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą. Būtent šiuose centruose renkasi amatininkai, vietos bendruomenių nariai ir mokosi tradicinių amatų.”

Jaunimo noras ūkininkauti pranoko visus lūkesčius – per šių metų balandį vykusį paraiškų priėmimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ sulaukta 1 354 paraiškų beveik 74 mln. Eur sumai. Šiai priemonei vykusiam paraiškų priėmimui skirta 20 mln. Eur.

Žemės ūkio ministerija primena, kad nuo balandžio 1 iki birželio 30 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Priemonei 2015 m. skiriama 4 mln. eurų parama.

Augindami gyvūnus ūkininkai neretai patiria žalų dėl gyvūnų ligų, o patirti nuostoliai gali siekti ir kelis šimtus tūkstančių eurų. Neretam ūkiui tokia nelaimė – verslo pabaiga. Skatinant ūkininkus dalyvauti savo rizikos valdyme, iš naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) lėšų numatoma skirti lėšų gyvūnų draudimui, kompensuojant dalį sumokėtos draudimo įmokos.

Žemės ūkio ministerija siekia, kad gyvulininkystės plėtra vyktų sėkmingai. Primename, kad priimamos paraiškos grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti nuo š. m. gegužės 4 iki 25 d. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Tarnyba) pagal žemės ūkio ir kaimo valdos registracijos vietą.

Gyvulių augintojų darbas yra vienas sunkiausių, todėl Žemės ūkio ministerija siekia sudaryti kuo palankesnę aplinką plėsti ūkius, realizuoti produkciją, suformuoti patrauklų gyvulininkystės produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje. Šiandien tradicinio konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2015“ apdovanojimų ceremonijoje buvo iškilmingai pagerbti pačių geriausių galvijininkystės, žirgų, ožkų, avių, paukštininkystės, bičių ir mišrių ūkių savininkai.

Daugėja žmonių, nutarusių užsiauginti viščiukų broilerių. Kokius viščiukus pirkti, kaip tinkamai juos lesinti ir prižiūrėti, kokioje temperatūroje laikyti? Net ir turintiems patirties kartais nutinka, kad viščiukai blogai auga arba suserga. Ką apie viščiukų broilerių auginimą sako paukščių auginimo ekspertai ir ilgametę patirtį turintys Lietuvos ūkininkai?

Šalies ūkio plėtros strategijose ir programose numatyta nemažai konkrečių priemonių regioniniams netolygumams švelninti. Viena tokių – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – 2014–2020 m. KPP) priemonė „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, siekianti paremti ir išsaugoti mažiau palankias ūkininkauti vietoves.

Gyvulininkystė yra prioritetinė žemės ūkio sritis, todėl valstybė teikia pagalbą mėsinių galvijų, avių, ožkų laikytojams, siekiantiems pagerinti ūkinių gyvūnų bandą aukštos genetinės vertės grynaveisliais ūkiniais gyvūnais. 2015 m.  biudžetas – 2,17 mln. eurų. Paraiškos Valstybinėje gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos priimamos nuo gegužės 4 d. iki 25 d.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasideda jau kitą savaitę – balandžio 13 d. Deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus žemės plotus bus galima iki šių metų birželio 15 d. „Bemaž pustrečio mėnesio trunkantis deklaravimas suteikia galimybę ūkininkams pasirinkti patogiausią metą pateikti paraiškas“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, atkreipdama dėmesį į tai, kad šiemet  deklaravimo principai liko tie patys, tačiau turinys gausus naujovių.

Patvirtintos „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklės. Šia priemone siekiama atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas, skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose. Šiai priemonei skirta 6,5 mln. Eur, paraiškos priimamos nuo balandžio 13 d. 

Žemės ūkio ministerija, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas gyvulininkystės ūkiams, kuriantiems didelę pridėtinę vertę žemės ūkyje, mato galimybes peržiūrėti lengvatinių degalų normas. Atsižvelgusi į socialinių partnerių pastabas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslinius vertinimus, ministerija Vyriausybei siūlys nutarimu patvirtinti naujas lengvatiniu akcizo mokesčiu apmokestinamo dyzelinio kuro skyrimo normas.

Pagaliau atėjo ne tik kalendorinis, bet ir tikras, realus pavasaris. Gražūs orai jau džiugino per kovo pirmosios pusės šventes (Kovo 11-ąją, kovo 8-ąją). Beveik visą šią savaitę taip pat numatomi gana šilti, saulėti orai, tik savaitgalį gali trumpai grįžti žiemiški orai. Kol kas pildosi sinoptikų prognozės dėl ankstyvo pavasario, skelbtos dar žiemai neįpusėjus.