2014-ieji – Kristijono Donelaičio metai. Trys šimtmečiai mus skiria nuo lietuvių grožinės literatūros pradininko gimimo. Per tiek laiko žmonių gyvenimas, regis, pasikeitė neatpažįstamai. Tad kokią gi prasmę šiandien įžvelgiame skaitydami jo kūrybą? Ar tik atiduodame duoklę garbingai praeičiai, ar bandome įžvelgti amžinąsias, niekuomet neprarandančias aktualumo vertybes? Ar, įstrigę ties sunkesniu žodžiu, nepasivarginame pasigilinti, paieškoti jo prasmės, nes tiesiog kažko pritrūkstam – laiko, noro, kantrybės… Koks apskritai turėtų būti mūsų santykis su senąja literatūra?

Jau tapo gražia tradicija, kad rajono savivaldybė kas dveji metai išleidžia vis naują leidinį, reprezentuojantį rajoną. Ankstesni pažintiniai spaudos darbai daugiau buvo skirti keliautojams po mūsų kraštą, šįkart dviejų naujų knygelių prasmė ir vertė gilesnė. Leidinyje „Ignalinos krašto paveldo objektai“ pristatoma apie 100 kultūros objektų, antrame – „Ignalinos krašto tautodailė ir amatai“ – 74 rajono kūrėjai ir amatininkai.

Sausio pradžioje Kultūros paveldo departamentas apibendrino 2013 m. Kultūros vertybių registro duomenų tikslinimo rezultatus. Iš jų matyti, kiek ir kokiems kultūros paveldo objektams per praeitus metus buvo suteikta ar panaikinta teisinė apsauga, kokios vertingosios objektų savybės buvo patikslintos, nustatytos. Pastarųjų kelerių metų prioritetu išlieka Kultūros vertybių registre esančių objektų duomenų tikslinimas.

Praėjusį trečiadienį Muzikos mokyklos koncertų salėje skambėjo jubiliejinės, 40-osios, „Dainų dainelės“ rajoninio etapo dalyvių dainos. Šiemet konkurse pasirodė 12 dalyvių (solistų, ansamblių) iš viso rajono. Žinoma, tai – didžiulis džiaugsmas ir garbė kiekvienam iš konkurso dalyvių, bet ne mažiau svarbu patekti ir į tolimesnius – zoninį, respublikinį etapus.

Miko ir Kipro Petrauskų premija gali būti skiriama meno saviveiklos kolektyvams, kultūros, švietimo įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms bei fiziniams asmenims už ypatingus nuopelnus krašto kultūrai, reikšmingiausius, būdingus mūsų kraštui muzikos, dailės, choreografijos ir kitų  meno sričių kūrybos darbus, etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, už Ignalinos krašto kultūros reprezentavimą respublikoje ir užsienyje.

Metų pabaiga – toks laikas, kai džiaugiamasi nuveiktais darbais, sveikinama bei dėkojama gerus darbus dariusiems, kuo nors nusipelniusiems. Jau ne pirmus metus Ignalinos viešoji biblioteka tokiu metu rengia padėkos vakarą. Šįkart bibliotekoje pasidžiaugta kūrybingomis žvaigždutėmis, skaitančiomis šeimomis, aktyviausiais skaitytojais, bibliotekos pagalbininkais ir bičiuliais. Pasak bibliotekos direktorės Loretos Aleknienės, šiemet bandyta ieškoti žvaigždučių, spindinčių, žavinčių, nušviečiančių mūsų gyvenimą, todėl ir renginys pavadintas „Ieškok žvaigždės“.

Kai metų virsmas gruodį pasiekia savo viršūnę, o šviesa ima trumpinti tamsos skraistę, ateina šv. Kalėdos, nešdamos ramybę, meilę ir viltį. Kasmet antrąją šv. Kalėdų dieną Ignalinoje laukiama šventinio koncerto. Ir šįkart, dar gerokai prieš jo pradžią, patekti į Kultūros ir sporto centro salę jau buvo gana sunku, viešpatavo visiškas anšlagas – nė obuoliui nebuvo kur nukristi.

Iškritęs sniegas neišsilaikė iki penktadienio, kai Laisvės a. buvo įžiebta svarbiausia rajono Kalėdų eglė ir atidaryti vartai į didžiųjų metų švenčių prieangį. Tačiau nuotaikos dėl to nenublanko. Kaip įprasta, susirinko gana daug publikos, ypač vaikų. Ne tik mieste gyvenančių, bet ir iš kitų rajonų mokyklų, nes eglės įžiebimas vyko iškart po jaunųjų talentų apdovanojimo ceremonijos savivaldybėje.

– Sako, gimsta žmogus – įsižiebia nauja žvaigždė… Pažvelgus į žvaigždėtą dangų iš tikro patiki – šitiek žvaigždžių žvaigždelių – mirga, raibuliuoja, mirksi… Ir visos skirtingos – mažesnės, didesnės, vos įžiūrimos ir labai ryškios – visai kaip ir žmonės. Bet, žinot ką pastebėjau, nuolat žvelgdamas į žvaigždes? Ogi tai, kad kartais visos mažos ir neryškios žvaigždelės, net pačios mažytėliausios, vieną dieną gali imti ir sužibti taip ryškiai, taip skaisčiai, kad nustelbs net pirmo ryškumo žvaigždes.

Žengiame snieguotais Advento takais. Vieni siaubia prekybos centrus, ieškodami dovanų ir dekoracijų šventėms, kiti, prislėgti rūpesčių, bando visai pabėgti nuo švenčių ir ruošimosi joms, treti – ieško būdų, kaip tiesiog dalintis džiaugsmu. Kai žinai, kad bent akimirką kažkas pasijuto laimingas išgirdęs tavo balsą, sutikęs tave gatvėje, perskaitęs tavo laišką ar gavęs tavo dovanėlę, supranti, kad jau vien dėlto verta stengtis, vien dėl to verta skiri laiko kitam vien iš meilės, o ne tikintis naudos ar kokio nors užmokesčio.

Gruodžio 5 d. Ignalinos viešojoje bibliotekoje vaikams buvo atvertos durys į nuostabų knygų pasaulį. Įdomūs susitikimai, pokalbiai bei veiklos sudomino netgi tuos, kurie nelabai ir mėgsta skaityti. Bibliotekoje kelioms valandoms įsikūrė kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“. Į svečius atvyko žinomų ir įdomių žmonių: tai viena žymiausių Lietuvos knygų iliustruotojų, dailininkė bei grafikė Sigutė Chlebinskaitė ir kiti.

Prieš metus pirmą kartą ignaliniečiai ir svečiai kalėdines dovanėles savo artimiems ir mylimiems žmonėms rinko Kalėdinėje mugėje, kurioje tarp gausybės rankų darbo gaminių galėjo surasti ką nors ypatingo net ir išrankiausiam žmogui. Gruodžio 14-15 dienomis, nuo 10 val., vėl visus kviečia Kalėdinių dirbinių mugė, vyksianti Ignalinos kultūros centre.

Šiuo metu rajone atstatyti Vidiškių ir Meikštų dvarai (pastarajame įsikūręs narkomanų reabilitacijos centras), restauruojamas (su pertraukomis) Senojo Dūkšto (Dūkštelių) dvaras. Kitų buvusių dvarų vietas mena tik vienas kitas išlikęs apgriuvęs statinys, išlikęs parkas ar tiesiog tik menama dvaro buvimo vieta. Nedaug kas buvo likę ir buvusiame Paliesiaus dvare (tarp Mielagėnų ir Gilūtų).

Po tragedijos Rygoje, Lietuvai ir Latvijai šeštadienį paskelbus trijų dienų gedulą, gedėjo dauguma žmonių, o tomis dienomis šalyje vykę renginiai buvo pakoreguoti ir kur kas santūresni nei planuota. Ir mados kūrėjo Juozo Statkevičiaus pavasario-vasaros aukštosios mados kolekcijos pristatymas, ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykęs Vilniaus fortepijono muzikos festivalis, ir penktoji Ceikiniuose organizuojama rajoninė šventė „Ant savo tarmės sparnų“ pradėti tylos minute.

Gal dabar ir neįprasta rašyti tarmiškai. Tarmės… Šiais – 2013 – metais dažnai apie tai girdžiu. Ir pati domiuosi, kalbu tverečėnų bei mielagėniškių tarmėmis. Man nesvetimas tarmiškas bendravimas. Kartą senelis papasakojo apie išgelbėtą žydo gyvybę mūsų kaime, Ryžiškėje (Ignalinos r.). Neabejodama užrašiau originalų pasakojimą. Žinoma, tarmiškai, būtent taip, kaip nuo vaikystės girdėjau ir girdžiu senelį kalbantį.

Prieš kurį laiką spausdinome informaciją iš Didžiasalio, kuriame lankėsi afrikiečiai iš Namibijos ir Nigerijos. Jie keliauja po Lietuvą su tolerancijos skatinimo projektu: „Interaktyvus kultūrų centras: pažinimo programa“, kurį inicijavo ir įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių lyga su partneriais. Šeštadienį ši projekto komanda lankėsi ir Ignalinoje, pritraukusi gana daug žiūrovų. Į renginį specialiai atvyko net grupė Vidiškių mokyklos moksleivių.

Praėjusį savaitgalį, kaip ir kasmet spalį, Ignalinoje vyko viena spalvingiausių ir nuotaikingiausių švenčių – 19-asis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bildučiai“. Šeštadienį, nuo ryto iki vėlyvo vakaro, įvairūs teatrai iš visos Lietuvos Ignalinos kultūros ir sporto centre susirinkusiems šventės žiūrovams pateikė ne tik linksmų, nuotaikingų, bet ir susimąstyti priverčiančių pasirodymų.

Niekada nesiliausiu kartojusi, kad didžiausias mūsų krašto turtas – išskirtiniai žmonės, kurių atsidavimo savam kraštui dėka mes kaskart turime progų susieiti, pasidžiaugti ir padėkoti vieni kitiems, tokiu būdu dėkingumą ir gerąją žinią visam pasauliui paskleisdami dešimteriopai stipresne jėga. Praėjusį savaitgalį linksma buvo Meikštuose, kur bibliotekininkės Jolantos Šalnienės dėka jau 60-ąjį spalį duris skaitytojams ir svečiams atvėrė šventiškai padabinta biblioteka.

Medinė Lukošiškės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė šį rugsėjį įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Šiam kultūros paveldo objektui patvirtintas vietinis reikšmingumo lygmuo. Cerkvę įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir taip jai suteikti teisinę apsaugą nutarė Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vadovaujama Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanės dr. Justinos Poškienės. 

Neseniai „Mūsų Ignalinoje“ buvo rašyta apie šimtamečių Sankt. Peterburgo armonikų išlikimą. Tai turtingas, „sidabrinio“ tembro tonų diatoninis muzikos instrumentas, Lietuvą išvydę apie 1920-uosius metus. Manoma, kad Rusijos caras mėgo muziką ir jo nurodymu Sankt Peterburge buvo įkurtas muzikos instrumentų fabrikas. Jame buvo gaminamos minėtos puošnios, matyt, karališkajam dvarui skirtos reprezentacinės, daugiausia trieilės, su 16 bosų in C derinimo armonikos.

Ruduo – mugių, rudeninių švenčių metas. Jos dabar vyksta ne tik rajonų centruose, bet ir miesteliuose. Vienur pirmąkart, kitur jau tapusios tradicija. Tradicine rudens mugė jau tapusi Didžiasalyje. Penktadienį čia ji vėl ūžavo. Šventė pavadinta „Derlių ir dainas į vieną krepšį“. Kaip kaskart, turėjusi vykti miestelio stadione, šįkart darganoto oro buvo įvyta po stogu, į „Ryto“ gimnazijos sporto salę.