Apsisuko dar vienas gamtos virsmo ratas. Jautriau gamtos kaitą išgyvenantys, kaskart senąją lietuvių vasaros saulėgrįžos šventę – Rasas, vėliau sutapatintą su švento Jono diena ir pavadintą Joninėmis – švenčia uždarame rate ar net vienumoje, paslaptingą naktį laikydamiesi tam tikrų ritualų ir tradicijų, kiti atsiduoda linksmybėms ir šėlionėms, poilsiui gamtoje.

Ten, kur nėra Jėzaus, ten nėra ir ramybės.Naudodamiesi Atgailos ir Sutaikinimo sakramentu bei Antaninių Atlaidais, ceikiniškiai bei krašto tikintieji atgavo ne tik ramybę ir gyvenimo pilnatvę, gyvenimo džiaugsmą, bet kartu, skambant kraštiečių dainoms ir šposams, pradėjo ir šienapjūtę.

Šiemet birželio 14-ąją sukako jau 72-eji metai, kai mūsų tauta patyrė vieną skaudžiausių savo istorijoje žaizdų, kuri iki šiol neužgyja ir kasmet atsinaujina kiekvieno tautiečio, o ypač buvusio tremtinio širdyje, minint Gedulo ir vilties dieną. Gedulo, nes iš gimtosios žemės glėbio Sovietų Sąjunga grubia jėga atplėšė šviesiausius ir iškiliausius, labiausiai kraštui nusipelniusius ir niekuo nekaltus žmones.

Ankstų birželio 2-osios rytą rajono savivaldybės delegacija – vicemeras Henrikas Šiaudinis, Ceikinių seniūnas Juozas Velička, „Ežerų krašto“ direktorė Lina Staliauskienė ir Ceikinių kaimo kapela „Keiziai“ – išvyko į Breslaujoje (Baltarusijoje) vykstantį tarptautinį tradicinių kultūrų festivalį „Braslavskije zarnici 2013“.

Praėjusį saulėtą ir šiltą penktadienį ignaliniečiai ir jų svečiai, gausiai susirinkę į miesto aikštę, vėl turėjo puikią progą šventiškoje aplinkoje turiningai praleisti savaitgalį, nes jis buvo skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai pažymėti ir vasaros pradžios sutiktuvėms.

Ignalinos viešojoje bibliotekoje surengta Tarmių metams skirta konferencija „Tarp kalbos lobių – gimtoji tarmė“. Renginyje dalyvavo svečiai, kraštiečiai iš Kultūros ministerijos, Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos instituto, taip pat savivaldybės, Aukštaitijos nacionalinio parko atstovai, visas būrys mokytojų ir bibliotekininkų iš Ignalinos ir Švenčionių rajonų. Įdomūs pranešimai, mokinių skaitomi tarmiški tekstai, puikūs eilėraščiai  ir dainos – tiek daug ir tokio gražaus tarmiškos šnekos skambėjimo po erdviais bibliotekos skliautais dar nebuvo tekę girdėti.

Kaip jau buvo rašyta, sekmadienį Meironyse vyko tradicinė Sekminių šventė, kurią surengė Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcija kartu su kaimo bendruomene. Sekminės – Šventosios Dvasios atsiuntimo apaštalams šventimas. Tai viena iškiliausių pavasario švenčių, kuri nuo senų laikų buvo švenčiama daugelyje Lietuvos kaimų, kai džiaugtasi po žiemos atgimstančia gamta.

Žydinčių vyšnių metas – vienas gražiausių, talpinantis savyje taurius jausmus, atgimimą, laukimą, viltį ir, žinoma, meilę. Tai toks metas, kada viskas žmogų jaudina daug stipriau, kai kiekvienas kvapas, žodis, reginys ar garsas suvokiamas kur kas emocionaliau. Tokį jautrų metą pasirinkta švęsti ar minėti ir Šeimos dieną. Turbūt tai taip pat svarbu, nes ir pati šeima kupina paslapčių, nežinomybės, kaskart atsiskleidžiančių tūkstančiais įvairiausių naujų pojūčių.

Tikriausiai daugumai būtų sunku suvokti, kuo matematika yra susijusi su menu. Juk iš pirmo žvilgsnio tai du visiškai skirtingi dalykai, ar ne? Bet jei balandžio 25 – gegužės 8 d. būtumėt užsukę į Ignalinos krašto muziejų ir aplankę jau ketvirtąjį konkursą-parodą „Matematiniai kilimai“, būtumėte tikrai supratę, kokių puikių rezultatų galima gauti, sumaišius matematiką ir meną.

Prezidentės globojamame Nacionalinio diktanto konkurse dėl raštingiausio lietuvio vardo varžėsi daugiau kaip 3000 asmenų iš Lietuvos ir užsienio. Finale mokinių, suaugusiųjų ir užsienio lietuvių grupėse 15 dalyvių diktantą parašė be klaidų ar su viena klaida. Jie ir paskelbti nugalėtojais. Vienas iš nugalėtojų – Ignalinos gimnazijos 1b klasės mokinys Giedrius Pakalka. Diktante jis padarė vieną klaidą ir tarp mokinių užėmė antrąją vietą.

Kaip pavasarį ir dera pumpurams, visu grožiu išsiskleidė vokalinis ansamblis „Pumpurai“. Ignalinos kultūros ir sporto centre pačiomis ryškiausiomis spalvomis sušvito šventinis šio vokalinio ansamblio 10-mečio koncertas. Šaunius pasirodymus žiūrovams dovanojo ir pats ansamblis, ir jo bičiuliai. Daug koncertuojančiu ir Ignaliną puikiai reprezentuojančiu kolektyvu džiaugėsi rajono, švietimo bei kultūros įstaigų vadovai, dainininkų tėveliai.

Balandžio 28 d. Taujėnų dvare (Ukmergės raj.) įvyko respublikinė kamerinių ir vokalinių ansamblių šventė- konkursas „Šventosios gaida“, turinti savo gražias tradicijas, tarptautinį statusą ir gyvuojanti jau nuo 1999 m. Šventė rengiama norint suaktyvinti vokalinių ansamblių veiklą, propaguoti lietuvių bei užsienio kompozitorių vokalinę kūrybą, ugdyti kolektyvų meistriškumą, skatinti dainininkų mėgėjų aktyvumą. Todėl netrūko ir dalyvių.

Balandžio 16 d. Ignalinos krašto muziejuje vyko Ignalinos gimnazijos projekto „Kalbos gimtosios penketukas“ baigiamasis renginys, skirtas Tarmių metams. Gimnazijos mokiniai, mokytojai ir net tėveliai dalyvavo pasirinktoje mėnesį laiko vykusio projekto veikloje: rašė diktantą, dailyraštį, atliko kalbos kultūros, etninės kultūros užduotis, varžėsi, kas geriau kalba tarmiškai.

Dar atmintyje neišblėso per Šv. Velykų antrą dieną miesto kultūros centre vykusio Rytų Aukštaitijos liaudiškos muzikos ir šokių festivalio „Oi, padainuosim mes suėję“ malonių prisiminimų aidai, o šeštadienį vyko kitas tradicinis regioninis vokalinės muzikos festivalis „Dainuok širdie, dainuok“, kuriame skambiomis dinomis žiūrovus malonino vokaliniai ansambliai, atvykę iš Utenos, Pabradės ir Zarasų, taip pat Ignalinos populiarūs dainų kolektyvai.

Toks gan retas ir kažkokią užslėptą informaciją nešantis vardas. Toks dažnas šis vardas Ignalinos laikraščių puslapiuose. Po šiuo vardu nepamatysi publicistikos, kritinio ar ką nors liaupsinančio straipsnio. Po juo visad – eilės. Eilės ne apie Marytę ar Petriuką, ne apie kraštovaizdžio žavesį ar upių srovenimą gimtinės kloniais. Jos eilės visad apie nerealizuotą, skaudžią meilę… kažkam, ką žino tik ji.

Jau tapo tradicija antrąją šv. Kalėdų ir Velykų dieną Ignalinos kultūros ir sporto centre rengti gražius šventinius koncertus. Šiemet antrąją Velykų dieną čia ignaliniečiams surengtas net ne koncertas, o visas Rytų Aukštaitijos liaudiškos muzikos ir šokių festivalis „Oi, padainuosim ir pašoksim mes suėję!“, trukęs (bet nepabodęs) beveik keturias valandas. Pavasarį kvietė ateiti, linksmą muziką, dainas, šokius  bei pasakojimus dovanojo savi ir svečių kolektyvai.

„Ideali, nepriekaištinga švara, margučiai ir žibučių puokštė ant stalo – pagrindiniai artėjančių šv. Velykų akcentai“, – teigia mano pašnekovės Zofija Šaltienė ir Viktorija Bučelienė. Kartais, ieškodami kažko neįprasto ten, kur to neįprasto nėra, neriamės iš kailio, bet taip ir nerandame. Kažką naujo ir neįprasto tikėjomės sužinoti ir apie artėjančių švenčių tradicijas.

Ignalinos kultūros ir sporto centre įvyko „Rytietiškų šokių ir magijos koncertas“. Nemokamą koncertą ignaliniečiams padovanojo šokėja Renata Palionis, iliuzionistas Jonas Palionis, koncertinė grupė „Leila dance“, projekto „Pilvo šokis – jaunystei, grožiui ir sveikatai“ įgyvendinimui susibūrusios merginos, Ignalinos rytietiškų šokių klubas „Ya Nour“ ir Ignalinos kultūros ir sporto centras.

Dūkšte prie Kultūros centro įvyko žiemos sporto šventė, kuri organizuota, vykdant Dūkšto krašto bendruomenės projektą LEADER-10-IGNALINA-01-005 „Sveikame kūne – sveika siela“. Organizatoriai – Dūkšto seniūnija, Dūkšto krašto bendruomenė, Kaniūkų kaimo bendruomenė, seniūnijos laisvalaikio organizatoriai, Kaniūkų, Ažukarklinės ir Dūkšto seniūnaičiai.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena jau 23 kartą mums atneša šventę, budinančią atmintį ir keliančią dvasios sparnus į naują viltį. Kovo 11-ąją ignaliniečiai rinkosi į Kultūros ir sporto centrą. Čia jiems dovanotas nuotaikingas meno mėgėjų koncertas „Pavasarėjančiai Lietuvai“.

Šios savaitės pradžioje savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta Ignalinos kultūros ir sporto centro Keramikos studijos vadovės Aldonos Jakubovskienės fotografijos darbų paroda „Žiemos formos“, susilaukusi jos gerbėjų ir fotografijos mėgėjų dėmesio.