Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Ignalinoje ir Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Laukystoje ir Simne

Tam, kad žvejai mėgėjai lengviau ir greičiau rastų atsakymus į rūpimus klausimus, Aplinkos apsaugos departamentas parengė Žvejo mėgėjo atmintinę Žvejybos

Vakar buvo paskutinė diena, kai draudžiama žvejoti lydekas. Jas jau galima gaudyti nuo šiandienos, balandžio 21-osios, ir žvejoti masalui naudojant

Aplinkos ministras pakeitė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (nuo liepos 23 d.). Dauguma pakeitimų yra skirti siekiant pagausinti plėšriųjų ir

Šįmet Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimeliuose akcija „Darom“ skelbiama balandžio 27-ąją, 10 val. Dvyliktą kartą rengiamos nacionalinės talkos organizatoriai sykiu siūlo pagalvoti apie kiekvieno gyventojo asmeninę atsakomybę savo aplinkai. 

Minint Pasaulinę Žemės dieną bei Tarptautinę miškų dieną vis labiau atsigręžiama į gamtos išsaugojimą. Ypač ši tema aktuali miškininkystės srityje. Atsakinga miškininkystė – esminis dalykas, padedantis išsaugoti biologinę įvairovę, subalansuojant miško teikiamas ekonomines, socialines ir aplinkosaugines funkcijas. Pagalba miško gyventojams labai svarbi, todėl vykdomos įvairios gamtosauginės iniciatyvos.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos primena, kad valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.

Vasario 1 d. įsigalioja draudimas iki balandžio 20 d. žvejoti lydekas. Jo tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti jų išteklius.Šių žuvų negalima gaudyti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras. Iki balandžio 20-osios draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Žvejybai gali būti naudojamas žuvies gabalėlis, tačiau visos užkibusios lydekos turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. 

Lapkričio 13 d. rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama  gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos: elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos, vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekos. Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos: automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių), automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Spalio 20 d. įsigaliojus aplinkos ministro įsakymui dėl vilkų sumedžiojimo limito prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Įsakymas skelbia, kad tvirtinamas 110 vilkų sumedžiojimo limitas, tačiau kol kas leidžiama sumedžioti 60, o dėl likusių bus sprendžiama vėliau. Taigi, ministerija nusprendė medžioklės limitą tvirtinti dviem etapais: pradžiai leidžiama sumedžioti dalį limito, o vėliau sprendžiama, ar leisti sumedžioti kitą dalį.

Aplinkos apsaugos inspektoriai, vykdydami žvejybos kontrolę, dažnai susilaukia žvejų mėgėjų priekaištų dėl žuvų mažėjimo rajono ežeruose, motyvuojant, kad verslinės žvejybos metu išgaudomi didžiuliai žuvų kiekiai. Pažymėtina, kad verslinė žvejyba jau kelerius metus yra uždrausta, o pamatyti   tinklais žvejojančius verslininkus galima tik ežeruose, kuriuose vykdoma specializuota seliavų žvejyba, be to, verslininkai turi teisę žvejoti pavasarį migruojančius ungurius. Šių žvejybų kontrolė vykdoma nuolat, tai patvirtina atvejis, kai Šakarvų ežere neseniai buvo nustatyti verslinės seliavų žvejybos pažeidimai. Taigi, žuvų skaičius ežeruose turėtų didėti…

Rugsėjo 29 d. Utenos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Šakarvų ežere patikrino, kaip vykdoma specializuota seliavų žvejyba. Žvejybos procesas aplinkosaugininkams iš karto sukėlė įtarimų. Žvejai, ištraukę tinklą ir išrinkę iš jo žuvį, priplaukė prie kranto. Žuvų iškrovimo vietoje žvejybos žurnalo nepildė, kaip to reikalauja taisyklės, o ištrauktą tinklą nunešė ir padėjo į miške stovėjusį automobilį. Grįžę sulipo į valtį ir vėl išplaukė traukti tinklų. Baigę darbą grįžo į krantą ir vėl, nepildydami žvejybos žurnalo žuvų iškrovimo vietoje, tinklus ir laimikį nunešė į automobilį. 

Rudenį vilkai moko savo paūgėjusius jauniklius medžioti, todėl ūkininkai patiria vis daugiau jų išpuolių ir skaičiuoja didžiulius nuostolius. Žemės ūkio ministerija siekia, kad vilkų būtų sumedžiojama du kartus daugiau, o ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimo tvarka – tobulinama. 

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai rugsėjo 20 d. gavo informaciją apie Aseko ežere pastatytus tris tinklus. Toks pranešimas buvo gautas ne pirmą kartą, iš šio ežero jau ne kartą buvo ištraukti bešeimininkiai tinklai, o pažeidėjui vis pavykdavo išvengti atsakomybės. 

Šiltėjant klimatui, vis daugiau gyvūnų ir augalų iš pietinių ir rytinių kraštų natūraliai plinta ir mūsų krašte.  Jau nebesistebime, kad nuolat gyvena ir peri kormoranai, atklydę iš Pietų Europos. Galima pagalvoti, kad jie nuo seno pas mus gyvena. O jie pirmąkart užregistruoti perintys tik prieš 19 metų. 

Vidiškių kaime tyvuliuoja gražus, nedidelis Varnio ežerėlis, bet atsigaivinti ir nusiprausti norintiems nė motais jo švara ir ekosistema. Kiekvieną diena daugelis gyventoju prausiasi su muilais, šampūnais… Atrodo, suaugę žmonės, turėtų būti sąmoningi, tačiau net mestelėjus pastabą – nesusigėsta… Kasdien šampūnus ir prausiklius drąsiai traukia Varnio paežerėje. Juk kuo mažesnis vandens telkinys, tuo kenksmingesni jam gali buti šampūnai, muilai – visi jie sukelia cheminę taršą! Gamta yra viena ir mes patys visi kartu turim ja rūpintis!

Ar jaučiate, kad mes visi gyvename ypatingu laiku – Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo Šimtmečio metus. Ir tai puiki proga (ne dėl gražių fotografijų ir skambių frazių) nuveikti kažką reikšmingo, įsimintino ir ilgaamžiško. Vienus dalykus darome kiekvienas asmeniškai, kitus – su draugais, kolegomis. Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos jaunimas subrandino idėją, kurią įkūnijo visų rajono mokymo įstaigų ugdytiniai – pasodinti Šimtmečio ąžuolų giraitę. 

Saulėtais ir pavasariškais orais mėgaujamės vis labiau: iškylaujame, vaikštinėjame gryname ore iki pat vėlyvo vakaro. Deja, su mumis kartu džiaugiasi ir uodai. Įkyrusis kenkėjas dabar itin aktyvus, todėl pats metas pagalvoti apie kovą su juo.

Atėjus laikui keisti žiemines padangas į vasarines, Utenos RAAD Ignalinos agentūros pareigūnai gauna nemažai nusiskundimų iš Kelių priežiūros tarnybos, seniūnijų, miškų ūkio darbuotojų apie netinkamoje vietoje išmestas panaudotas padangas. Jei nustatyti pažeidėjo nepavyksta, tai tampa savivaldybės ar įmonės darbuotojų, kai kada ir privačių miškų savininkų „galvos skausmu“. Nors teršimo panaudotomis padangomis mastas sumažėjo, bet išlieka aktuali problema aplinkosaugininkams. Aptiktų panaudotų padangų sutvarkymui naudojamos savivaldybės ar įmonės lėšos, nors visiems geriau būtų, jei jos būtų skirtos  infrastruktūros ar kelių gerinimui. 

Stumbrų – Lietuvos laukinių „šventųjų karvių“ banda gausėja. 200 raguočių populiacija per visą Lietuvą būtų labai mažai, tarkim, prie Kelmės 100 ha aptvare dar nesenai ganėsi ir puikiai išsiteko 60 bizonų, artimiausių stumbrų pusbrolių, tačiau Lietuvos stumbrai – laisvi, eina kur nori, daro ką nori ir keliasdešimties tūkstančių hektarų plotuose jų buvimas jau tapo įkyriu galvos skausmu ir vietos ūkininkas, ir gamtosaugininkams.