Kaip ir kiekvieną pavasarį, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai stoja į kovą su pernykštės žolės degintojais. Tikslas pateisina priemones. Vieni į pagalbą kviečiasi policijos pareigūnus, kiti kreipiasi į dvasininkus. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai pasitelkę į pagalbą rajono aplinkosaugininkus, vykdė reidą rajono atvirose teritorijose, kurio metu buvo siekiama užkirsti kelią padegėjams.

Kol kas liepsnoja pievos ir laukai, tačiau tokioje situacijoje tik vienas žingsnis ir iki miškų gaisrų. Kadaise už miško padegimą galėjai atsisveikinti ir su gyvybe. 1423 m. Jogailos išleistame Statute už miško padegimą buvo numatyta net mirties bausmė! Pakankamai drastišku atrodė ir sausringą 1992 m. vasarą miškininkų paskelbtas draudimas lankytis miške. Tačiau gyvenimas kartais pareikalauja ir tokių – viena neatsargiai įskelta kibirkštėlė gali sunaikinti milijoninį turtą… 

Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pradeda vykdyti akciją, kurios metu pramoninėse ir gamybinėse teritorijose vykdys reidus. Akcijos tikslas – fiksuoti galimus nelegalius atliekų kaupimo atvejus ir skatinti ūkio subjektus ir fizinius asmenis tvarkyti aplinką, kad gyventume švarioje aplinkoje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas apleistoms teritorijoms, tokioms, kaip buvę žemės ūkio bendrovių gamybiniai kompleksai, transporto remonto dirbtuvės ir kitos panašios vietos. Šios teritorijos neretai tampa nelegaliais atliekų sąvartynais.

Artėjant velykinėms šventėms, turguose jau ne vienas prekeivis siūlo pataisų stalui papuošti. Šie jautrūs, nykstantys augalai nuolat nukenčia nuo žmogaus rankos, o naujas pataisas išauga tik per 20–30 metų. Aplinkos ministerija primena, kad šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai.

Nuo seniausių laikų žmonės kraustydamiesi (arba užkariaudami) į kitus kraštus, dažnai pasiimdavo su savimi kai kuriuos gyvūnus ar augalus, kad primintų gimtinę. Todėl dabar turime sujauktą aplinką ir dažnai nežinai, tas gyvūnas ar augalas yra vietinės kilmės ar kokiu kitu būdu pakliuvęs, nes jų anksčiau nebuvo.

Ką žinote apie vieną paslaptingesnių mūsų faunos atstovų – barsuką? Be to, kad jis viduržiemį „įvertina“ meteorologines sąlygas, verčiasi ant kito šono ir toliau sau miega… Atsakymus – kuo ypatingas šis dryžuotasis požemių gyventojas, rasite žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ naujausiame numeryje.

Trečiadienį minėjome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines, tačiau ši diena istorijoje pažymėta ir katastrofų. Prieš ketverius metus Fukušimoje įvyko tai, ko pasaulis nesitikėjo. Tai, kad šių dviejų įvykių dienos sutampa, yra labai simboliška. Pasidžiaukime, kad per 25-erius metus Lietuva nuėjo teisingu keliu – įsitvirtino kaip lygiavertė ES narė, atsikratė sovietmečiu primestos atominės energetikos ir sėkmingai pradėjo vystyti žaliąsias technologijas.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama negamybinėms investicijoms, susijusioms su agrarinės aplinkosaugos ir klimato tikslais“ veiklos „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisykles. 2014–2020 m. laikotarpiu šiais veiklai įgyvendinti yra numatyta 3.48 mln. Eur. 

Kasmet kovą Lietuvos miškų urėdijos organizuoja akciją „Paukščiai grįžta namo“, siekdamos paminėti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2013 m. kovo 21 d. paskelbtą Pasaulinę miškų dieną, ugdyti jaunosios kartos atsakingą požiūrį į supančią aplinką bei skatinti akademiko prof. Tado Ivanausko pradėtos gamtosauginės veiklos tęstinumą.

Atliekų deginimas yra pavojingas sveikatai, aplinkai, ypatingai nuo to kenčia vaikai, vyresnio amžiaus ar didesnio jautrumo žmonės. Deginant atliekas lauke, joms visiškai sudegti trukdo per žema temperatūra. Tokiu būdu į aplinką išsiskiria teršalai, kuriais pirmiausia kvėpuoja atliekas deginantys gyventojai, jų kaimynai.

Rajono aplinkos apsaugos pareigūnai, siekdami užtikrinti žuvų išteklių naudojimo kontrolę, vasario 9 d. vykdė reidą rajono ežeruose. Reido metu patikrinti 5 ežerai. Nors oras pirmadienį pasitaikė gražus, tačiau žvejų patikrinta nedaug – tik 9.

Suaktyvinus gyvosios gamtos išteklių naudojimo kontrolę, sugriežtinus taisyklių reikalavimus bei sankcijas už pažeidimus, pažeidėjams atėjo sunkūs laikai. Taip pat reikia pripažinti, kad ženkliai išaugo ir piliečių sąmoningumas, kurie nelieka abejingi daromiems pažeidimams ir nedelsdami praneša atitinkamoms tarnyboms. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūros pareigūnai, į pagalbą pasikvietę neetatinį inspektorių, vasario 4 d. vykdė žuvų išteklių naudojimo kontrolės reidą rajono ežeruose.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūrų pareigūnai, kartu su neetatiniu inspektoriumi, organizavo gyvosios gamtos apsaugos reidą, kurio metu buvo tikrinami žvejai mėgėjai ir medžiotojai. Iš viso buvo patikrinta 11 vandens telkinių kuriuose žvejojo 27 žvejai mėgėjai. Taip pat patikrinta 10 medžiotojų.

Norime atkreipti žvejų dėmesį ir papildomai informuojame, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1077 pakeitė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles ir nustatė naują leidžiamų paimti sužvejotų lydekų limitą, taip pat panaikino stintų žvejybos apribojimus. Nauja nuostata leidžia paimti nebe penkias, kaip ligi šiol, bet tris sužvejotas lydekas. Lydekoms ir kitoms žuvims, kurių leidžiamas pagauti skaičius ribojamas vienetais, nebebus taikomas 5 kg svorio limitas.

2014 metams besibaigiant, t. y. gruodžio 29 d., aplinkos ministras pasirašė įsakymą „Dėl  mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo“. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse mažinamas sugautų per vieną žvejybą lydekų skaičius, nuo šiol bus galima sugauti 3 vienetus lydekų (buvo 5 lydekos).

Nuo sausio 1 d. visi miško valdytojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti 5 proc. iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, – informuoja Aplinkos ministerija ir pateikia atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles ir nustatė naują leidžiamų paimti sužvejotų lydekų limitą, taip pat panaikino stintų žvejybos apribojimus. Šie pakeitimai skirti plėšriųjų žuvų skaičiui šalies vandens telkiniuose didinti ir natūraliam jų išteklių atsikūrimui skatinti.

Gruodžio pradžioje spustelėjęs šaltukas ledu padengė mažesnius vandens telkinius. Poledinės žūklės mėgėjai tiesiog užplūdo užšalusius ežerus. Ypač mėgstantys žvejoti lydekas gyva žuvele, kadangi iki žvejybos tokiu būdu draudimo pradžios – sausio 1 dienos – liko ne tiek jau daug laiko.

Kaip žinia, lankantis Aukštaitijos nacionaliniame parke visiems, išskyrus rajono gyventojus, jau reikia įsigyti parko lankytojo bilietą. Pranešta, kad nuo 2015 m. tokius bilietus teks pirkti, lankantis visuose Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kurie 5 dienoms kainuos 1 eurą. Taip tikimasi surinkti parkų priežiūrai taip trūkstamų pinigų. Iš viso egzistuos 4 tipų bilietai: vienkartinis, mėnesinis, metinis ir šeimos. Žadama, kad vietiniams gyventojams mokėti nereikės.

Spalio 31 d. trijuose rajono ežeruose buvo atlikti įžuvinimo darbai. Joskučio ežeras, esantis netoli Ginučių kaimo, priskirtas ežerams, kur vykdoma limituota žūklė. Norint jame žvejoti kol dar nėra ledo, reikia įsigyti atitinkamą meškeriotojo kortelę. Nuo ledo žvejyba tik su leidimais, skirtais žvejybai neišnuomotuose vandens telkiniuose.

Vilniaus medžiotojų būrelio ,,Dysna“ medžiotojai į medžioklę susirinko spalio 31-osios pavakarę. Apsitarę, kas kur medžios, išsiskirstė į numatytas tykojimo vietas. Vienas iš medžiotojų, eidamas link bokštelio, iš kurio ruošėsi tykoti, nustebo pastebėjęs, kad ten jau yra žmogus. Pastarasis irgi pamatė medžiotoją. Greitai susirinkęs daiktus pradėjo lipti iš bokštelio, nuo pusės kopėčių nušoko žemyn ir, nešinas šautuvu, pasileido bėgti į mišką.