Sėlina ruduo, medžiai nuo sausros jau visą rugpjūtį meta lapus. Matyt, nualinta ir išsekusi gamta anksčiau ruošiasi ramybės periodui. Išskrido jau ir gandrai, gerokai anksčiau, nei turėtų. Tačiau redakciją pasiekė ponios Jūratės nerimo kupinas prašymas pagelbėti neišskridusiems gandrams. Pasirodo, viename iš per vėlai susuktų gandralizdžių per vėlai išsiperėję gandriukai nespėjo išmokti skraidyti iki visi gandrai susiruošė į didžiąją kelionę, tad taip ir pasiliko vieni, nemaitinami ir neskraidantys.

Pastaruoju metu Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gauna daug pranešimų, kad viename ar kitame regiono teritorijoje esančiame ežere mato tinklais žvejojančius asmenis. Pirmiausia norime padėkoti piliečiams, kurie nėra abejingi, pastebėję tokią veiką, bet tuo pačiu ir norime paaiškinti.

Mėlynės — vienos gausiausiai derančių Lietuvos uogų, mėgstamos žmonių ir daugelio miško gyvūnų. Neretam provincijos gyventojui miško gėrybės tampa ir pragyvenimo šaltiniu. Deja, ne visi uogautojai sąžiningai renka mėlynes, naudoja įvairias mechanines rinkimo priemones, tuo sukeldami natūralų sąžiningai uogas rankomis renkančiųjų uogautojų pyktį.

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Rusnės ir Žeimenos poskyrių specialistai, vykdydami valstybinį įžuvinimo planą, liepos 7 d. rajono ežeruose atliko įžuvinimo darbus.  Šįkart rajono ežeruose pagausėjo europinių šamų. Į Asalnų, Lūšių, Šakarvų, Almajo, Drūkšių, Ūkojo ir Pakaso ežerus buvo išleista 21 000 paaugintų europinių šamų jauniklių.

Praėjęs ilgasis savaitgalis ir jo metu vyravę gražūs orai į Utenos regioną pritraukė daug poilsiautojų, kurie stengėsi pabėgti nuo didžiųjų miestų šurmulio. Dėl gausesnio lankytojų skaičius padaugėjo ir pranešimų apie galimai daromus aplinkosauginius pažeidimus. Utenos regiono aplinkos apsaugos pareigūnams darbo išties netrūko.

Įsibėgėjant vasarai, intensyvėja ir povandeninė žūklė. Tačiau žvejoti po vandeniu galima toli gražu ne visuose šalies vandens telkiniuose. Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pradėjo vykdyti aplinkosauginę akciją „Povandenininkai”. Jos tikslas – užkirsti kelią neteisėtai povandeninei žūklei. Akcija bus vykdoma iki rugpjūčio pabaigos.

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas (LVAT) 2015 m. gegužės 25 d. paskelbė nutartį, pagal kurią žemės ir miškų savininkų teisių pažeidimai gali būti pripažinti teisiniu pagrindu naikinti medžiotojų būreliui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

Utenos RAAD pareigūnai birželio 4 d., apie 19 val., Padysnio HE tvenkinyje pastebėjo pastatytus tinklus ir surengė pasalą įrankių šeimininkams. Pasikeisdami, budėjimą tęsė apie 20 valandų. Kitą dieną, apie 15 val., atvyko du vyrai ir valtimi nuplaukę link tinklų, juos išsitraukė. Sulaikius pažeidėjus, paaiškėjo, kad tai Švedriškės kaimo gyventojas V. I., kuris nuo 2005 m. jau 13 kartų yra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus.

Šią savaitę pokalbiui susitikti su Ignalinos agentūros vedėju Viktoru Ksenzovu buvo dvi priežastys. Pirma, vedėjas naujose pareigose dirba tik nuo šio pirmadienio (iki šiol vadovavo Visagino agentūrai), todėl knietėjo sužinoti, ar rajone sulauksime naujų vėjų aplinkosaugoje, juk ne veltui sakoma, kad nauja šluota geriau šluoja. Antra, šiandien, birželio 5-ąją, minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Tad sėdam ir šnekam.

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žuvivaisos skyriaus Laukystos, Rusnės ir Žeimenos poskyrių specialistai, vykdydami valstybinį įžuvinimo planą, gegužės 26 ir 27 d. rajono ežeruose vykdė įžuvinimo darbus. Šįkart rajono ežeruose pagausėjo europinių ungurių ir sterkų.

Jau seniai turime išsirinkę šalies nacionalinį paukštį – baltąjį gandrą, o žvejai neseniai nacionaline žuvmi išrinko lyną. Ornitologai, matyt, kada nors rinks maloniausiai giedančių, čiulbančių paukščių dešimtuką. Įvairūs dešimtukai labai populiarūs bemaž visose gyvenimo srityse. Jeigu bus renkamas minėtas dešimtukas, tai mano Ažušilės kaimo sodyboje keletą šimtų metrų spinduliu peri ne mažiau kaip 5–7 paukščių rūšys – pretendentės į būsimą čiulbuonėlių dešimtuką.

Dar žiemą buvo pranešta, kad Lietuvoje pastebėti ir sumedžioti pirmieji iki šiol mūsų kraštuose negyvenę gyvūnai – šakalai, kurie mums buvo pažįstami tik iš filmų. Tai pusiau šuo, pusiau lapė, pusiau vilkas. Labai tikėtina, kad šakalą sutiksime ir Ignalinos miškuose, tad šiandien siūlome žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“, su kuriuo bendradarbiaujame, žurnalisto Aleksandro Valento straipsnį apie šį naują invazinį gyvūną mūsų miškuose.

Paprastoji pakalnutė puošni ir tuo pat metu trapi miško puošmena. Tikriausiai ne visi žino, kad šiuos miško augalus skinti draudžiama. Ir jei tai pamatytų aplinkosaugininkai, tektų sumokėti nemažą baudą. Pagal Administracinį teisės kodeksą, už pakalnučių skynimą, prekybą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 7 iki 28 eurų, o pareigūnams – nuo 72 iki144 eurų.

Nuo gegužės 15 d. nacionalinių ir regioninių parkų lankytojai galės paremti saugomas teritorijas ir įsigyti savanorišką lankytojo bilietą. Tai galutinis Aplinkos ministerijos sprendimas. Savanorišku pavadintą lankytojo bilietą planuojama įvesti Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose bei Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Dubysos, ir kituose regioniniuose parkuose.

Netrukus, gegužės 1 d., įsigaliosiantys Medžioklės taisyklių pakeitimai leis užkirsti kelią ne vienam šių taisyklių pažeidimui. „Griežtindami medžioklės reikalavimus, pažeidėjams tarsi užberiame druskos ant opos, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. – Pavyzdžiui, jiems jau bus sunkiau atgauti laikinai prarastą teisę medžioti.

Žvejai mėgėjai nekantriai laukia lydekų žvejybos sezono pradžios. Nors pavasaris atėjo anksti,  jis nebuvo labai šiltas – lydekų nerštas jau baigėsi  ir žvejai  mėgėjai jas gali gaudyti. Tam, kad žvejyba  dovanotų tik malonumą, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas dar kartą primena Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau Taisyklės) nuostatas.

Kaip ir kiekvieną pavasarį, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai stoja į kovą su pernykštės žolės degintojais. Tikslas pateisina priemones. Vieni į pagalbą kviečiasi policijos pareigūnus, kiti kreipiasi į dvasininkus. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai pasitelkę į pagalbą rajono aplinkosaugininkus, vykdė reidą rajono atvirose teritorijose, kurio metu buvo siekiama užkirsti kelią padegėjams.

Kol kas liepsnoja pievos ir laukai, tačiau tokioje situacijoje tik vienas žingsnis ir iki miškų gaisrų. Kadaise už miško padegimą galėjai atsisveikinti ir su gyvybe. 1423 m. Jogailos išleistame Statute už miško padegimą buvo numatyta net mirties bausmė! Pakankamai drastišku atrodė ir sausringą 1992 m. vasarą miškininkų paskelbtas draudimas lankytis miške. Tačiau gyvenimas kartais pareikalauja ir tokių – viena neatsargiai įskelta kibirkštėlė gali sunaikinti milijoninį turtą… 

Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pradeda vykdyti akciją, kurios metu pramoninėse ir gamybinėse teritorijose vykdys reidus. Akcijos tikslas – fiksuoti galimus nelegalius atliekų kaupimo atvejus ir skatinti ūkio subjektus ir fizinius asmenis tvarkyti aplinką, kad gyventume švarioje aplinkoje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas apleistoms teritorijoms, tokioms, kaip buvę žemės ūkio bendrovių gamybiniai kompleksai, transporto remonto dirbtuvės ir kitos panašios vietos. Šios teritorijos neretai tampa nelegaliais atliekų sąvartynais.

Artėjant velykinėms šventėms, turguose jau ne vienas prekeivis siūlo pataisų stalui papuošti. Šie jautrūs, nykstantys augalai nuolat nukenčia nuo žmogaus rankos, o naujas pataisas išauga tik per 20–30 metų. Aplinkos ministerija primena, kad šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai.

Nuo seniausių laikų žmonės kraustydamiesi (arba užkariaudami) į kitus kraštus, dažnai pasiimdavo su savimi kai kuriuos gyvūnus ar augalus, kad primintų gimtinę. Todėl dabar turime sujauktą aplinką ir dažnai nežinai, tas gyvūnas ar augalas yra vietinės kilmės ar kokiu kitu būdu pakliuvęs, nes jų anksčiau nebuvo.