Viena paslaptingiausių pasaulyje sparnuočių yra pelėdos. Jų daugiau nei 200 rūšių, Lietuvoje – 13, peri tik 9 rūšys. Didžiausia pelėda – tai didysis apuokas, mažiausia

„Tiek tos mantos, kiek iš epušės lentos“. „Įsižiūrėjo, kaip velnias į epušę…“ Kiti mūsų medžiai nenusipelnė tokių negražių patarlių ir negerų prietarų, tik drebulė. Pasak

Nuo seniausių laikų, iš kartos į kartą, ėjo ir gyvavo niūrūs tikėjimai apie eglę, galinčią žmonėms prišaukti artimųjų mirtį ir kitas nelaimes. Sakmė apie Eglę,

Aplinkos apsaugos Utenos valdybos pareigūnai pagal surinktą informaciją tikslingai organizavo tris reidus Švenčionių, Molėtų ir Ignalinos rajonuose. Reidai buvo veiksmingi: sulaikyti 5 asmenys, o vienam

Spalio 2 d. Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą, Aukštaitijos nacionaliniame parke pagavo du asmenis, besivažinėjančius krosiniais motociklais ir ardančius miško

Intensyviausiu tauriųjų elnių ir briedžių rujos metu stiprindamas šių žvėrių apsaugą, Aplinkos apsaugos departamentas nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. organizuoja akciją „Medžioklė“.

Tirpstantys Arkties ledynai, degantys atogrąžų miškai, didžiulės teritorijos, niokojamos potvynių – tapo kasdieniu reginiu interneto platybėse. Žmogaus širdis suvokia besiartinanančios visuotinės katastrofos ženklus, bet šiandienis

Nuo šiol žuvų ištekliams padaryta žala bus apskaičiuojama pagal beveik du kartus didesnius įkainius. Tai nustato Aplinkos ministerijos pakeistas Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo

Vykdant projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje ir  žemės ūkio ministro patvirtintą „Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2020 metų planą“, šių metų birželio 1–2

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Ignalinoje ir Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Laukystoje ir Simne dirbtinai išveisti paauginti lydekaičių jaunikliai gausiai

Tam, kad žvejai mėgėjai lengviau ir greičiau rastų atsakymus į rūpimus klausimus, Aplinkos apsaugos departamentas parengė Žvejo mėgėjo atmintinę Žvejybos leidimai  Žvejo mėgėjo bilietas leidžia

Vakar buvo paskutinė diena, kai draudžiama žvejoti lydekas. Jas jau galima gaudyti nuo šiandienos, balandžio 21-osios, ir žvejoti masalui naudojant žuvelę. Aplinkosaugininkai primena, kad pagal Mėgėjų

Aplinkos ministras pakeitė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles (nuo liepos 23 d.). Dauguma pakeitimų yra skirti siekiant pagausinti plėšriųjų ir lašišinių žuvų išteklius. Plėšriosios žuvys

Šįmet Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimeliuose akcija „Darom“ skelbiama balandžio 27-ąją, 10 val. Dvyliktą kartą rengiamos nacionalinės talkos organizatoriai sykiu siūlo pagalvoti apie kiekvieno gyventojo asmeninę atsakomybę savo aplinkai. 

Minint Pasaulinę Žemės dieną bei Tarptautinę miškų dieną vis labiau atsigręžiama į gamtos išsaugojimą. Ypač ši tema aktuali miškininkystės srityje. Atsakinga miškininkystė – esminis dalykas, padedantis išsaugoti biologinę įvairovę, subalansuojant miško teikiamas ekonomines, socialines ir aplinkosaugines funkcijas. Pagalba miško gyventojams labai svarbi, todėl vykdomos įvairios gamtosauginės iniciatyvos.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos primena, kad valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.

Vasario 1 d. įsigalioja draudimas iki balandžio 20 d. žvejoti lydekas. Jo tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti jų išteklius.Šių žuvų negalima gaudyti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras. Iki balandžio 20-osios draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Žvejybai gali būti naudojamas žuvies gabalėlis, tačiau visos užkibusios lydekos turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. 

Lapkričio 13 d. rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama  gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos: elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos, vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrų atliekos. Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos: automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių), automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Spalio 20 d. įsigaliojus aplinkos ministro įsakymui dėl vilkų sumedžiojimo limito prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Įsakymas skelbia, kad tvirtinamas 110 vilkų sumedžiojimo limitas, tačiau kol kas leidžiama sumedžioti 60, o dėl likusių bus sprendžiama vėliau. Taigi, ministerija nusprendė medžioklės limitą tvirtinti dviem etapais: pradžiai leidžiama sumedžioti dalį limito, o vėliau sprendžiama, ar leisti sumedžioti kitą dalį.

Aplinkos apsaugos inspektoriai, vykdydami žvejybos kontrolę, dažnai susilaukia žvejų mėgėjų priekaištų dėl žuvų mažėjimo rajono ežeruose, motyvuojant, kad verslinės žvejybos metu išgaudomi didžiuliai žuvų kiekiai. Pažymėtina, kad verslinė žvejyba jau kelerius metus yra uždrausta, o pamatyti   tinklais žvejojančius verslininkus galima tik ežeruose, kuriuose vykdoma specializuota seliavų žvejyba, be to, verslininkai turi teisę žvejoti pavasarį migruojančius ungurius. Šių žvejybų kontrolė vykdoma nuolat, tai patvirtina atvejis, kai Šakarvų ežere neseniai buvo nustatyti verslinės seliavų žvejybos pažeidimai. Taigi, žuvų skaičius ežeruose turėtų didėti…