Oras – gyvybiškai svarbus dujų mišinys, kuriuo užpildome savo plaučius. Jei žmogus be vandens gali išgyventi 3–5 paras, tai be oro – keletą minučių. Vis didėjanti aplinkos oro tarša gali tapti nebekontroliuojamu aplinkos kokybės procesu. Atvėsus orams, prasideda šildymo sezonas, o su juo padidėja ir aplinkos oro tarša. Oro taršą analizuojantys specialistai skaičiuoja, kad atšalus orui netinkamu kuru ir įranga šildomi namai, krosnyse deginant įvairias atliekas, aplinkos taršą miestuose padidina 1,5 ir daugiau kartų. Ypatingai oro taršos padidėjimas jaučiamas individualių namų rajonuose.

Rudeniški orai nelepina. Dargana, lietus, stiprūs vėjai ne kiekvieną traukia pabūti gamtoje. Tačiau, kaip įsitikino Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, tokios gamtinės sąlygos labai patinka neteisėtos žvejybos mėgėjams. Per keletą pastarųjų dienų buvo nustatyti net keturi nelegalios žvejybos atvejai.

2016 m. spalį Ignalinos aplinkosaugininkai  gavo iš medžiotojų žvejų klubo „Ūdra“  informacijos apie Linkmenų seniūnijoje, netoli Ginučių esančiame Ąžuolyno miške, pastatytas kilpas. Nuvykus į nurodytą vietą, aptiktos 2 paspęstos kilpos medžiojamiems gyvūnams. Kilpų pastatymo vietą  nuspręsta stebėti, kad būtų nustatytas asmuo, užsiimantis šia draudžiama veikla.

Per 2016–2017 m. medžioklės sezoną, kuris prasidės spalio 15 d., leidžiama sumedžioti 60 vilkų. Toks aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas skaičius nustatytas, atsižvelgus į vilkų apskaitos duomenis, mokslininkų rekomendacijas, suinteresuotų organizacijų ir institucijų nuomones.

Apie tai, kokie mūsų santykiai su gamta, galima pastebėti žvilgterėjus netoliese esančio ežero nuotrauką, darytą prieš 10 metų ir į dabartinę. Ežero augmenija ir užžėlimas – ištisa mūsų veiklos ataskaita, kurios nesufalsifikuosi. Viskas – kaip ant delno. Šiandien pažiūrėkime į Palaukinį iš Strigailiškio kaimo.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai rugsėjo 10 d. organizavo planinį reidą gyvosios gamtos apsaugos srityje. Jo metu buvo tikrinama, kaip žvejai mėgėjai laikosi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, vykdant žvejybą nuo kranto. Patikrinti Lūšių, Gavio, Padysnio vandens saugyklos, Varnio, Vielio, Persvėto, Švento vandens telkiniai. Iš viso patikrinta 16 žvejų mėgėjų.

Jau bemaž pora metų vykdomas Neprofesionaliojo mokslo projektas, skirtas stambiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir lokių) apskaitai, palankiai sutiktas ir medžiotojų, ir jų oponentų. Iniciatyva žavisi užsienio šalių gamtosaugininkai, pripažįstama projekto vertė ir Lietuvoje, rezultatai tenkina šį projektą koordinuojančius Gamtos tyrimų centro mokslininkus. Kaip projekto sėkmės istorijoje dalyvauja, ar gali juo didžiuotis antrasis projekto partneris – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD)?

Vykdant žuvų įveisimo darbus Rytų Lietuvos valstybiniuose vandens telkiniuose, rugpjūčio 26 d. įvairaus amžiaus grupių lydekomis buvo įžuvinti Ignalinos rajone esantys Apvardų, Dringykščio, Palaukinio, Drūkšių ežerai. Įžuvinimo darbus vykdė UAB ,,Vasaknos“. Į Apvardų ežerą buvo įleista 8 tūkst. vnt. įvairių amžiaus grupių lydekų, į Dringykščio ež. – 0,74 tūkst. vnt., į Palaukinio – 0,28 tūkst. vnt., į Drūkšių – 1,776 tūkst. vnt. įvairių amžiaus grupių lydekų.

LR AM Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, siekdamas užtikrinti efektyvią aplinkosauginę kontrolę, rajonų agentūrų darbą organizuoja taip, kad reidai būtų vykdomi švenčių ir poilsio dienomis. Ignalinos agentūros darbuotojai kartu su neetatiniais inspektoriais r eidą vykdė rugpjūčio 14 d. Nors Ignalinos rajone dirbo tik vienas aplinkosaugininkų ekipažas, per reidą Aukštaitijos nacionaliniame parke buvo nustatyti 6 aplinkosauginiai pažeidimai.

Poilsiavimo sezonas šiuo metu pačiame įkarštyje. Aukštaitijos nacionaliniame parke, turbūt, nėra vandens telkinio, prie kurio nesutiksi poilsiautojų ar žvejų mėgėjų. Ne išimtis ir Alksno ežeras mūsų rajone. Rugpjūčio 11 d. pavakarę Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kaip tik ir stebėjo šį vandens telkinį.

Nuo vasario 1 d. pradėjusi veikti Užstato už vienkartines pakuotes sistema jau duoda rezultatų. Gyventojai aktyviai renka ir priduoda vienkartinę tarą, atgaudami pinigus, sumokėtus perkant gaminius. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis, iki liepos 1 d. Utenos RAAD teritorijoje jau surinkta 6 360 853 pakuočių! Aktyvumu ypač pasižymėjo Visagino miesto savivaldybė: nors vienkartinės pakuotės supirkimo vietų turi 8, tačiau jau pirmą mėnesį surinko virš 9 tūkst. vienkartinių pakuočių, kai kitos savivaldybės tai darė gana vangiai (išskyrus Utenos r. sav.) – surinkdamos nuo 2 iki 4 tūkst. vienkartinių pakuočių.

Įsigaliojo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos atsakomybėn bus traukiami ir juridiniai asmenys. Iki šiol ekonominės sankcijos juridiniams asmenims už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo pažeidimus nebuvo reglamentuotos. Aplinkos apsaugos įstatyme dabar yra nauja speciali juridinių asmenų atsakomybės procedūra – aplinkosaugos pažeidimų nustatymo, nagrinėjimo, sankcijų skyrimo taisyklės, sprendimų apskundimo tvarka

Nuo šio rugpjūčio 1 d. įsigaliojo aplinkos ministro patvirtinti naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šie reikalavimai didžiąją dalimi apima dar nuo 1996 m. panašaus pavadinimo teisės aktą – Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.

Rugpjūčio 3 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros darbuotojai, talkinant neetatiniams inspektoriams, gyvosios gamtos apsaugos reido metu apie 6 val.  Skrytelių ež., esančiame šalia Visagino, sulaikė pilietį V. J., kuris vykdė neteisėtą žvejybą dviem statomais tinklaičiais. Neteisėtu būdu buvo sugauti 3 karšiai ir vienas lynas. 

Aplinkos ministro liepos 29 d. įsakymu, panaikintos Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės. Pripažinus netekusiomis galios šias taisykles, panaikinamas apribojimas rinkti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1,5 cm, ir voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu 1 cm, kadangi tokio mažo dydžio surenkamų (ir ypač superkamų) grybų kiekis nėra ir negali būti didelis ir neigiamo poveikio grybų ištekliams bei jų populiacijoms nedaro.

Mėlynės – vienos gausiausiai Lietuvos miškuose derančių uogų, mėgstamos žmonių bei daugelio miško gyventojų. Neretam gyventojui uogos tampa ir pragyvenimo šaltiniu. Tik, deja, ne visi uogautojai sąžiningai renka mėlynes, sutinkama ir tokių, kurie naudoja įvairias mechanines rinkimo priemones, taip pažeisdami Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarką bei sukeldami sąžiningai uogas rankomis renkančių uogautojų pyktį.

Pastaruoju metu pradėjus dygti grybams, pasipylė ir pulkai grybautojų. Deja, tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie nepaiso ar nežino grybavimo taisyklių. Aplinkosaugininkai primena, kad jų laikytis privalu visiems, o pažeidėjams gali būti skiriama administracinė bauda.

Vasara mums dovanoja ne tik saulėtų dienų, bet ir daugybę laukinės augalijos gėrybių: uogų, riešutų, grybų, vaistinių bei prieskoninių augalų. Tačiau jų rinkimas, naudojimas negali būti savanaudiškas, o kad to išvengtume, rinkdami miško gėrybes, turime vadovautis nustatyta Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka.

Beveik pusė milijono grąžintų vienkartinių pakuočių arba 26 pakuotės žmogui. Tokie rezultatai per keturis mėnesius rajono savivaldybėje pasiekti su vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Iš viso Lietuvoje per keturis mėnesius į taromatus ir rankinio surinkimo vietas jau grąžinta per 78 mln. vienkartinių pakuočių.  Daugiausia per keturis mėnesius vienkartinės taros pridavė didžiųjų šalies miestų gyventojai. Vilniuje grąžinta 18 mln. pakuočių, Kaune – 9,6 mln., Klaipėdoje – 5,53 mln., Šiauliuose – 4,02 mln., o Panevėžyje – 3 mln. pakuočių.

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenys rodo, kad Ignalinos rajono gyventojai po truputį pripranta prie vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos. Nuo vasario 1 d. per tris mėnesius rajone jau grąžinta 200 tūkst. vienkartinių pakuočių – metalinių skardinių, stiklo ir plastiko butelių. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, vidutiniškai vienas rajono gyventojas jau pridavė daugiau nei 12 vienkartinių pakuočių.

Medis nėra tai, ką būtų galima išreikšti žodžiais. Žmogaus ir medžio santykis labiau jutiminis ir suvokiamas vidumi, juolab kad kiekvieno žmogaus ir medžio draugystė unikali. Tačiau be jokios abejonės medis žmonijos istorijai ir net raidai turi vieną svarbiausių reikšmių. Būtent dėl šios priežasties dar 2011 m. pradėtas organizuoti Europos metų medžio konkursas.