Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Nuomonės

Streikas! Streikas!

Kaip gera yra dirbti mažai, o uždirbti daug. O ką daryti, jeigu mažai dirbant ir moka mažai? Tada belieka viena išeitis – streikuoti. Kaip dabar daro kai kurie mokytojai. Šiaip jau tų mokytojų pasiklausius verkti norisi. Atlyginimai jų tokie menki, kad belieka reikalauti iš valdžios didesnių atlyginimų ir mažesnių klasių. Kitaip tariant, kad mažiau mokinių reikėtų mokyti. Idealus variantas būtų vienam mokiniui – penki mokytojai, bet streikuojantys to nereikalauja.

Skaityti toliau »

168 valandos

Kalendorinė žiema šiemet baigsis išskirtine diena – vasario 29-ąja, kuri būna tik kas ketveri metai. Apie šį vasario pailginimą šiandien skaitykite penktadienio skaitiniuose. Antradienį persėsime į pavasario vežimaitį, kuris kol kas klimpsta ir slidinėja išeinančios žiemos sniego košėse ir plikšalose. Iš kovo tikimasi daugiau šilumos ir saulės, kad pagaliau baigtųsi tas košmariškas šlapių kojų metas. Artimiausiomis dienomis orų fronte dar nieko naujo. Snigs, lis, oro temperatūros minusų ir pliusų šokis tęsis…

Skaityti toliau »

Pavasario išsiilgusiems

Gal prisimenate – kažkada viena televizija buvo nufilmavusi savo laidų vedėjus ir paskui nuolat rodė juos rėkiančius: „Pavasaris!“ Tačiau tada pavasaris vis tiek anksčiau neatėjo. Šiemet irgi, nors visi šneka, kad tuoj bus šilta, nes pasaulis atšilo, šilumos, atrodo, sulauksime ne anksčiau kaip kitais metais.

Skaityti toliau »

168 valandos

Vasaris savo priedermės neišduoda, išlaiko žiemos statusą. Tai sniego, tarsi ko bijodamas, nakčia pažeria, bet ir lietsargiams surūdyti neleidžia, ir saulės dėl įvairovės kyšteli, kurios atokaitoje jau gali jaukiai jaustis. Ir oras saulėtą dieną jau pavasariu kvepia…

Skaityti toliau »

Pabėgėlių „integracijos“ pasekmės: įjungtos kameros telefonuose bei nacių patruliai

Sakyčiau, prisižaidėme. Kol kas esme tik stebėtojai, bet kas paneigs, kad pabėgėliai taip sėkmingai „integravęsi“ Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje bei kitose valstybėse, nepraplės integravimosi plotų. Kai kurie juokiasi, kad nėra jiems ką veikt Lietuvoje. Pažiūrėjus, ką jie veikia jau minėtose valstybėse – Lietuvoje tikrai turėtų kur ir su kuo integruotis… (saugok, Dieve!).

Skaityti toliau »

168 valandos

Sako, žiema vėl statys pavasarį į vietą. Pavasariški orai trauksis, o žiema, nors jau išvaryta ir ant Užgavėnių laužų supleškinta, vėl primins apie save. Jau šiandien žadama sniego, šlapdribos, rytoj – nedidelio minuso. Ne itin malonu, bet ir pykti negali. Juk dar tik vasaris… Situacija Vyriausybėje kažkuo panaši į orus. Nesuprasi, kas ten kam kelnes mauna. Sveikatos ministrė, kalbomis apie duotą kyšį gydytojui, pati save  įsispraudusi į kampą, išėjo, dabar šokiai su kardais įsisuka apie aplinkos bei žemės ūkio ministrus.

Skaityti toliau »

Pabiros mintys šventės išvakarėse

Kažkaip netyčia susivokiau: o juk iki Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo šimtmečio vos pora metų beliko. Ko tik per tą šimtmetį nebuvo: ir ramaus gyvenimo, ir karų, ir okupacijų… Kol kas daugiau okupacijų, negu nepriklausomybės metų. Ir dabar nepriklausomybė kartais truputį ne tokia atrodo. Ne, esame laisvi, kaip mums valdžia nuolat primena, visada galime važiuoti, kur tik širdies geidžia…

Skaityti toliau »

168 valandos

Vasaris tarsi pasimetęs laike, blaškosi tarp rudens ir žiemos orų. Vakare lyja, ryte atsikeli – žiema. Taip ir buvo prognozuota, kad šis paskutinis kalendorinis žiemos mėnuo nuolat keis savo apdarus, spalvas, tarsi koks chameleonas.  Visos viltys į viduržiemio barsuką. Sakė – pavasaris va, čia pat, greitai. Gal neapgaus keturkojis dryžius…

Skaityti toliau »

Baigiam prarasti žmoniškumo jausmą…

Ilgai galvojau – rašyti ar ne. Nusprendžiau – reikia rašyti. Skaitau abu rajono laikraščius. Gal ir per daug abiejų mūsų mažam rajonui, juk skaitytojų mažėja. Bet yra kaip yra. Jau ne pirmčą kartą pastebiu, kad šių laikraščių redaktoriai yra rimtai sukryžiavę špagas. Abu „krimtę“ atitinkamus mokslus, visuomenės „grietinėlė“. Suprantu – konkurencija, kas – kurį…

Skaityti toliau »

Kaip kovoti su gyvūnų mylėtojais

Mažulonių miške gyvenimas ramus. Tiesa, seno miško aplinkui beveik nebeliko, bet gyvūnija nuo to menkai tepasikeitė. Štai gyvačių čia niekas nėra matęs. Šernų užtenka, čia tai tiesa, jeigu tyliai eisi, gali bemiegančiam beveik ant nugaros užlipti, ir dar nežinia, kuris labiau išsigąs – tu ar nuo tavęs sprunkantis kriuksius.

Skaityti toliau »

168 valandos

Sausis, parodęs, kokios dar visai neseniai buvo lietuviškos žiemos ir leidęs pasidžiaugti tikrais šio mėnesio orais, neišlaikė įtampos ir apsidirbo. Ir kaip jam ne gėda bus estafetę vasariui perduoti, kai aplink tokia bjaurastis – lietus, lijundra, pliurza keliuose. Atrodo, žiema jau nebegrįš, išėjo angliška maniera, neatsisveikinusi. Nebent dar dienai kitai užbėgtų pamirštų sauskelnių pasiimti. Vasaris, ko gero, bus šlapias, viena paguoda – sinoptikai prognozuoja šiltą pavasarį.

Skaityti toliau »

Gyvenimo Europoje privalumai

Kartkartėmis, nors ir ne kasmet, tai vienur, tai kitur susirenka pasaulio valdovai. Teisingiau, ne visai valdovai, bet tie, kuriems valdyti priklauso pagal pareigas, nes tie, kurie iš tikrųjų mus valdo, į jokius susirinkimus nevažinėja.

Skaityti toliau »

168 valandos

Žiema, atrodo, pajuto savo tarnybos skonį, įsijautė ir trauktis nė neketina. Spaudžia be atlydžių ir, kaip spėja sinoptikai, ko gero dar spaus ir visą vasarį, gal net iki vidurio kovo. Žadami staigūs temperatūrų šuoliai, kai vieną dieną minus dvidešimt, kitą – tik nulis laipsnių. Ką gi, tegul pasidrasko, juolab, kad pakeisti vis vien nieko negali. Jeigu žiema nepersigalvos, kitą savaitę trumpam gal lauke ir pliuso sulauksime…

Skaityti toliau »

Ko nereikia Lietuvai

Popiežius Pranciškus vėl paragino Europą priimti pabėgėlius. Tai šiemet jis padarė dar kartą. Pernai jis ragino kiekvieną parapiją priimti po vieną pabėgėlių šeimą ir pasakė, kad taip pasielgs dvi Vatikano parapijos. Na, Vatikano parapijos galėtų, jeigu joms taip patinka, ir po daugiau musulmonų priimti. Vatikanas savo turtais seniai garsėja. Tai ne kokia nors vargšė Lietuvos parapija, kuri nežino, kaip pinigų migrantų (o tokių tikrai daugiau, negu pabėgėlių) priėmimui prasimanyti.

Skaityti toliau »

168 valandos

Orai dar kartą atkišo špygą sinoptikams, meteorologams, tiesiog orų spėjikams. Dauguma prognozavo, kad šiemet žiema bus be kailinių. Gruodis pasidavė šiai žodžių magijai ir beveik iki Kalėdų tai šen, tai ten žiedais žydėjo. Bet Naujieji nusipirko žiemą ir ši kol kas trauktis neketina. Ne, nenusibodo baltoji viešnia, nes pernai jos tarsi nebuvo, ratais pro šalį pradardėjo, kitais metais, žiūrėk, vėl mus aplenks, tad lai pabūna, pasismagina. Po savaitės atokvėpio savaitgalyje vėl, sako, dėdė minus dvidešimt porai dienų užsuks.

Skaityti toliau »

Kaip valdžia tautą nuo girtuoklystės gelbėjo

Sako, kad tvarka valstybėje priklauso nuo to, kokia valdžia. Jeigu valdžia nemeluoja, nevagia ir apskritai savo elgesiu pavyzdį žmonėms rodo, tai ir žmonės panašiai elgiasi. O jeigu atvirkščiai – na, tada patys suprantate. Tiesa, dar sakoma, kad kiekviena tauta turi tokią valdžią, kokios nusipelnė, mūsų atveju – kokią pati išsirinko, tačiau šį kartą kalba ne apie tai.

Skaityti toliau »

168 valandos

Na, va, ir kąsnelį žiemos atkandom, ir į Naujuosius per gaidžio žingsnį įsibridom, ir Tris karalius jau išlydėjom, eglutes nupuošėm, žvejai ledo sulaukė, iš karto tvirto, patikimo, tad, ešeriai, dabar laikykitės. Šaltis, atrodo, pedalą atleido, savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje vėl pliusiukai snaigių šokį repetuos. Kiek ilgai, pagyvensim – pamatysim. Dabar net politiką ilgesniam laikui prognozuoti – nepatikimas užsiėmimas, o orus spėlioti – juolab nedėkingas darbas.

Skaityti toliau »

Neužmirštuolė – puikus Sausio 13-osios simbolis

Sausio 13-oji skaudi netekusiems artimųjų, brangi tiems, kas ją prisimena, kaip savo gyvenimo dieną, kelianti smalsumą mažyliams, kurie sunkiai įsivaizduoja savo senelius šalia laužų prie Seimo… Renginių organizatoriai ieško naujų renginių formų, stengdamiesi subalansuoti netekties skausmą ir pergalės džiaugsmą.

Skaityti toliau »

Vėl apie kelią į Europą

Štai ir dar vieneri metai nugyventi. Kažin, ar verta daug šnekėti apie tai, kokie jie buvo? Tai jau aprašė visi, kurie tik netingėjo ir kuriems tai priklausė pagal pareigas ar „pašaukimą“, kitaip tariant, tie, kurie turėjo kažkokių sumetimų. Čia galima prisiminti euro įvedimą. Pasiklausius, ką apie tai radijas ir televizija kalba, paskaičius spaudą, daugiausia, žinoma, elektroninę, nes spausdinta vis geriau gyvenančioje Lietuvoje daug kam tampa neįperkama, o gal tiesiog neįdomi, galima sutikti, kad euro įvedimas tikrai buvo naudingas.

Skaityti toliau »

Žurnalisto pasirinkimas – tarp proto ir širdies

Pasibaigus metams mėgstame sumuoti, reziumuoti, apibendrinti, atlikę tai, turime pateikti, kaip sako vienas vidiškietis, ignaliniečiams suprantama kalba. Pamaniau – pabandysiu tai padaryti ir aš. Ne, ne šiaip mintis užklydo. Paskutinioji darbo diena prieš šventes – turėjusi būti ypatinga, buvo kaip niekad bjauri. Tądien visi, lyg susitarę, darė viską, kad su visa šventine nuotaika iš padebesių nutėkštų ant žemės. Na, ne taip jau paprasta mus nutėkšti, jei spėjam perjungti pavaras – režimą „iš širdies“ pakeisti režimu „šaltas protas su žiupsneliu humoro“.

Skaityti toliau »

168 valandos

Ties paskutiniais išeinančių metų laipteliais pagaliau gurkštelėjome žiemos. Ragaukime ir mėgaukimės, nes, žiūrėk, po savaitės kitos vėl balose taškysimės. Tiesa, tiek mūsiškis Vytautas Sakalauskas, tiek kiti dangaus ir vėjų specialistai tikina, kad žiema dar ilgokai kiemuose braidys, šalčio negailės, geri būsim, kaip tame anekdote, tai ir sniego dar daugiau pabers. Kalėdos šlapios buvo, tai nors Naujuosius, kaip kadaise, oriai sutiksime…

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje