Galvoja sukasi žodžiai iš dainos: „Gimiau nei per anksti, nei per vėlai – gimiau pačiu laiku“. Jei žmogus gyvena čia ir dabar, ir mato, jaučia,

Pavasario žydėjimas aktyviai kviečia vaistinių žolių rinkėjus į pievas, miškus, pelkes ir kitokias, tik žingeidžiam gamtininkui gerai pažįstamas vietas gamtoje. Liūdniausia, kad vietovių, kurių nebūtų

Laikraščio skaitytojai dažnai skambina į redakciją, bet praėjusi savaitė tiesiog stebino skambučių kiekiu ir nuomonių įvairove. Dar prieš savaitę tokioje rubrikoje vyravo nepavasariškos nuotaikos, o

Mieli skaitytojai, nuoširdus ačiū už nuolatinį dialogą su redakcijos darbuotojais. Ne visiems prašantiems pagalbos pavyksta padėti tiek, kiek norėtųsi. Esame laiko įkaitai, ne visos jo

Tas nesikalbėjimas – tarsi kokia įkyri bėda persekioja. Tiek kolektyvuose, tiek šeimose bei bendruomenėse kyla ginčų ar pykčio priepuolių tik dėl to, kad žmonės nesikalba,

Dauguma, turbūt, norėtų gyventi gražiai, sveikai ir laimingai, bet… tai viso labo norai, dažnai stipriai prasilenkiantys su realybe. Kodėl mes negalime taip gyventi? Nes esame