Garbė – sunkiai nusakoma kategorija. Ypač politikos srityje. Kas Antikos laikais buvo paprasta ir aišku, dabar jau tapo problema. (FNTT) vadovų nušalinimo skandalas ir šiuo aspektu teikia peno apmąstymams. Abi konflikto šalys, vartodamos tą patį žodį „garbė“, suteikia jam beveik priešingas prasmes. Ir tai – labai charakteringa.
Nepriklausomybės atkūrimo dieną lietuviai dar kartą padarė gėdą Lietuvai: jie žygiavo svarbiausia Vilniaus gatve ir skandavo: „Lietuva – lietuviams!“ Negana to: jie davė peno Maskvos propagandistams, kurie po jų eisenos vėl galės kalbėti apie lietuvių nacionalistus.
Iš tikrųjų, kaip čia dabar mes nepagalvojome, kas gali nepatikti Maskvai. Štai kas atsitinka, kai nesitariame su Kremliaus koridorių žinovais.
Galų gale sulaukėme – Ignaliną aplankė Darbo partijos pasiuntiniai. Paties didžiausio lietuvių tautos gelbėtojo Viktoro Uspaskich nebuvo, užtat kita viršūnėlė (negi išrūgas vadinsi grietinėle) malonėjo atvažiuoti. Žinoma, kalbėjo apie tai, kaip gerai bus po rinkimų, jeigu tauta į valdžią išrinks darbiečius.
Šiaip jau rinkiminiai pažadai buvo gana migloti – na, bus geriau, ir viskas, nes dabartinė valdžia daro blogai, o jie darys geriau. Pakels, išvystys, ūkiškiau naudos, bedarbiams duos darbo. Gerai dar, kad nepasakė: privers bedarbius dirbti.
Trečiadienį išėjo žiema. Kalendorinė. Bet išeidama dar pasiliko. Pavasario žingsniai kol kas drovūs, bet jo nematyti, neužuosti, nepajusti taip pat negali. Pavasaris ir po kojomis, ir virš galvos. Gamtoje dabar, kaip politikoje po rinkimų – tarpuvaldis. Bet kovas įsidrąsins, saulė rytais kasdien vis anksčiau pasilabins, vakare – vėliau pogulio eis, dienos ilgės ir žiemai neliks ką veikti. Gamtininkai jau ragą pučia – paukščiai namo grįžta, o tai jau stiprus pavasario argumentas…
Tikrai, kiek žmonių – tiek nuomonių. Štai vieni mano, kad mėšlą į laukus galima vežti dar sniegui nenutirpus, nes paskui gali kiti darbai susitrukdyti. O kiti įsitikinę, kad reikia palaukti tikro pavasario, nes tirpstančio sniego vanduo vertingas medžiagas išplauna.
Kažin, ar politikoje šis pavyzdys tinka? Kada, kiek laiko likus iki rinkimų, reikia pradėti rinkimų kampaniją, kurios esmę pas mus, Lietuvoje, galima būtų apibūdinti labai trumpai: derk ant kitų, kiek tik gali, ir dar truputį.
Į redakciją paskambinusi ir neprisistačiusi Kazitiškio gyventoja gana piktai klausė, kodėl jos gyvenvietėje iki šiol nėra gatvių lentelių? Įtarė, kad dėl to kaltas seniūnas…
Penktadienį išspausdinus L. Kalinauskaitės straipsnį „Kas žemiau dugno? Pragaras?“, į jį atsiliepė rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Lisauskienė. Ji sakė:
Vasario 11-ąją dieną Lietuvos politinėje padangėje sužibo dar viena menka politinė žvaigždė, besitikinti tapti milžine, po rinkimų aprėpsiančia didžiąją dalį Seimo. Būtų tai eilinė nykiai beviltiška naujos partijos istorija, jei ne jos impozantiškasis steigėjas – visų galų meistras ponas Vladimiras Romanovas. Šio žmogaus talentams išvardinti būtų reikalingas atskiras straipsnis, dar didesnį formatą užimtų jo tykančių paslaptingųjų priešų surašymas.
Įspėjamasis streikas, kurio metu Mokytojai nedirbo dvi valandas, įvyko. Jame dalyvavo beveik pusė šalies Mokytojų. Teisę streikuoti mums suteikia Konstitucija.
Atrodo, pūlinys tuoj sprogs. FNTT vadovų nušalinimo afera dar kartą apnuogino valstybės institucijų korupcijos mąstą. Lyg ir nieko nauja, tačiau aferos sumanytojai šįkart neįvertino pasipiktinimo reakcijos masto. Matyt, per daug skubėjo susidoroti su pavojingais pareigūnais, tad veikė negrabiai ir be tinkamos viešųjų ryšių parengties.
Iš pradžių norėjau sakyti, kad gerbiamas mūsų meras Bronis Ropė yra neteisus. Tokia mano nuomonė, o Lietuvoje, žinia, už nuomonę nebaudžiama. Štai Stalino saulės vežėjo anūkas Algirdas Paleckis pašnekėjo, kad Sausio tryliktąją savi šaudė į savus, ir teismas už tai jo nebaudė – už nuomonę nebaudžiama. Kitas atvejis: ko gero, riebiausia Lietuvoje atlikėja Daina Bilevičiūtė savo buvusį verslo partnerį visai negražiai išvadino – ir vėl teismas jos nebaudė, girdi, tiesiog tokia buvo jos nuomonė. Štai kaip gyvename: anksčiau tai vadinosi šmeižtas, o dabar – nuomonė.
Mes, Meikštų ir aplinkinių kaimų gyventojai, nuoširdžiai dėkojame mūsų kaimo bibliotekininkei Jolantai Šalnienei. Ji ne tik puikiai dirba savo darbą, bet ir labai nuoširdžiai bendrauja su lankytojais. Bet kokių klausimu visada padės, nuramins, patars.
Atrodo, išlaikėme vasario išbandymus šalčiu. Dylant paskutiniam žiemos mėnesiui, speigų vėl sulaukti jau nesitikima. Juolab, kad ir žiemą Ignalinoje jau šiandien (nors Užgavėnės bus antradienį) iš kiemo su šluotos ražu vysime, o išviję – kiemo vartus užšausime, kad ta ponia nebegrįžtų. Lietuvoje ši žiema mirtinai sušaldė 23 žmones (rajone – 1), o Europoje šalčio aukos šimtais skaičiuojamos. Iš viso Rytų Europoje sušalo 650 žmonių (Rusijoje žuvo 205 žmonės, Ukrainoje – 112, Lenkijoje – 107, Rumunijoje – 23, apie mirtinai sušalusius pranešama iš Bulgarijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Serbijos, Kroatijos, Juodkalnijos ir Slovėnijos.
Mūsų rajono ir gretimų rajonų skelbimų lentos prikabinėtos reklaminių skelbimų, kviečiančių parduoti turimą sidabrą ir auksą. Kiek bus mokama už vieną gramą, nėra parašyta. Atrodo, už 1 g gryno sidabro geradėjai moka po 1 Lt. O už prastesnės prabos sidabrą, žinoma, mažiau. Internete ieškojau tikrų sidabro kainų. 1 g gryno sidabro kainuoja beveik 3 Lt. Štai tau ir „geradėjai“.
Keisti dalykai vyksta Lietuvoje. Kas turi būti atvira, čia virsta paslaptimi. O štai, kas normalioje valstybėje būtų slapta, čia nusikalstamai išviešinama. Tačiau visi su tuo susitaiko. Kaltųjų nėra. Arba kaltieji lieka paslaptyje, o apkaltinami tie, kurie kažkam galingam tapo neparankūs ir pavojingi.
Mokytojai streikuoti rengiasi. Ne visi, bet tie, kurie gyvenimu nepatenkinti, ketina kažkurią dieną vaikų nemokyti. Galima būtų paklausti – kuo tie vaikai dėti, bet geriau neklausinėti. Atsakymo vis viena nesulauksi. Geriau paklausti, kuo mokytojai nepatenkinti.
Pirmiausia, mokytojai norėtų didesnių atlyginimų. Kaip sakoma, norėti neuždrausi. Šiaip jau mokytojų atlyginimas – žinoma, palyginus su kitais atlyginimais Lietuvoje, – nėra toks prastas. Bet jis linkęs mažėti, nes mažėja darbo krūvis, o pastarasis mažėja todėl, kad Lietuvoje mažėja vaikų. Žinia, mažiau dirbi – mažiau gauni.
Įsimylėjėliai prisiekinėja vienas kitam amžiną meilę, dažnai skubėdami „sudeginti“ tą jausmą vienadieniame „gaisre“. Meilės amžinumo suvokimas kyla iš krikščionybės. Tai Jėzus Kristus apreiškė žmonijai Amžinojo Tėvo meilę ir savo prisikėlimu paliudijo jos galią nugalėti net mirtį.
Atrodo, kad didžiausius žiemos speigus jau pragyvenome ir pagaliau bus galima gryname ore pasidžiaugti sniego teikiamais malonumais. Vis dėlto, tiek šią, tiek artėjančią savaitę dar privalome likti budrūs ir per daug lauke neplikinėti, mat žadamas solidus, apie minus dvidešimt laipsnių Celsijaus spaudžiantis šaltukas, galintis pridaryti nemenkai eibių.
Lietuvoje labai mylimi tinginiai ir kiti tiesiog parazitai. Taip mylimi, kad kitiems, normaliai darbą dirbantiems, vaikus auginantiems, paprasčiausiai gyvenantiems tos meilės ir nebelieka.
Apie ką šiomis dienomis daugiausiai buvo kalbėta per radijo ir televizijos žinių laidas? Žinoma, apie šaltį. Apie to šalčio pasiglemžtas aukas. Skaičiuota, kiek kur žmonių sušalo, aikčiota, kad kai kur valdžia nepasirūpino šąlančiais savo piliečiais.
Be abejonės, kad svarbiausia šios savaitės kalbų tema, nustelbusi visas politikas, šaltis. Šiomis dienomis jis jau virto speigu, termometrų stulpeliai nusmuko žemiau trisdešimties. Namuose liko moksleivija, skaičiuojamos aukos – apšalę, mirtinai sušalę. Rajone taip pat giltinė su lediniu dalgiu švystelėjo. Dar sekmadienį Žibakiuose (Rimšės sen.) rastas mirtinai sušalęs 51-erių vyras. Išėjo vyno, grįžtant pritrūko žingsnio – rastas sniege už 200 m nuo namų.
Sakoma, kad gyvename praradimų amžiuje. Tiesa, visada būdavo taip: viena prarandi, kita – atrandi. Trumpai tai būtų galima apibūdinti vienu sakiniu: anūkai gimsta, seneliai miršta. Bet ką daryti, kai prarandi, nieko už tai negavęs?
Štai, atrodo, būsimame Seime nebus žmogaus, kuris tautą galėtų pamokyti sekso paslapčių. Linksmintojų, ko gero, bus, bent jau tarp kandidatų jų užtenka, ne vienos, kaip šiame Seime, o kelių partijų gretose.
