Aną savaitę pirkau gerą bryzą rūkytų lašinių. Tikrai skaniai rūkyti, su kmynais. Paskui pagalvojau – gal reikėjo luktelėti, gal būtų atpigę – po to, kai laisvoji žiniasklaida triukšmingai paskelbė kažkokių mokslininkų tyrimus, esą perdirbta mėsa sukelia vėžį ir šiaip kenkia sveikatai. Nieko naujo tie mokslininkai nesugalvojo. Tiesa, iš pradžių dar norėjau pavadinti juos šarlatanais, bet susilaikiau: juk mokslo pasaulyje faktų, kai užsakomi ne tik kokie nors tyrimai, bet ir jų rezultatai, per akis.

Šeštadienį per vieną televiziją šnekėjo psichologas: girdi, atėjo ruduo ir visą Lietuvą apėmė depresija. Tai va, o dar skundžiamės, kad blogai gyvename: juk seniai žinoma, kad visos depresijos – nuo dyko buvimo. Bet mūsų aukštosios mokyklos (kokios jos aukštosios, bet tiek to) priveisė tiek visokių dykaduonių, tarp jų ir psichologų, kad tie turi rasti užsiėmimą. Štai ir rado: tautą nuo depresijos reikia gydyti. O tai ji tokia liūdna…

Migrantų problema neduoda Lietuvos valdžiai ramiai miegoti. Atrodo, po to, kai paaiškėjo, kad migrantai į Lietuvą ne tik nesiveržia, bet ir varu pas mus jų neatvarysi, reikėtų džiaugtis: nėra migrantų – nėra problemų. Bet ne, mūsų valdžia pradėjo aimanuoti, kad Lietuva blogai prieš Briuselį atrodys. Kodėl – neaišku,  nes Lietuva, teisingiau, jos valdžia (už visą Lietuvą tik kokie nors gaidžiai giedoti gali) labai migrantų nori, o šie nenori, tai ir viskas tuo turėtų būti baigta. Tegul vokiečiai ir švedai jais džiaugiasi.

Ar žinote, kad vyksta Seimo rudens sesija? Atvirai pasakius, kai pagalvojau, supratau, kad tikrai vyksta, ir jau gana seniai. O ką seimūnai per tą laiką nuveikė, arba ko nenuveikė, – čia jau labiau galvą pasukti reikia. Na, Seimas generalinio prokuroro nepaskyrė. Teisingiau, generalinės prokurorės, nes generalinio prokuroro jis nepaskyrė vasarą. Dabar visi „centriniai“ apžvalgininkai rungtyniauja tarpusavyje, kuris šmaikščiau šį Seimo ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės nesutarimą pakomentuos – konfliktu ar atviru karu pavadins.

Šiaip jau liaudyje truputį kitaip sakoma – visos moterys šliundros (čia padailintas variantas, originalus liaudiškas pasakymas gerokai grubesnis). Taip pat, kaip ir sakoma, kad visi vyrai kiaulės. Pabrėšiu – sakoma liaudiškai. Kodėl – čia jau nuo pradžių pradėti reikia. Kai viena televizija pradėjo rodyti serialą „Visi vyrai kiaulės“, kai kurie piliečiai pasipiktino ir kreipėsi į lygių galimybių gynėjus.

Visai neseniai Lietuvoje atsirado, teisingiau, iš nesupuvusių Vakarų atėjo tokia iki šiol nepraeinanti mada: važinėti į Afriką gelbėti Afrikos vaikų. Rašyčiau – negriukų, bet tai, girdi, įžeidžia negrus. Na, jeigu jie nuo to pabaltėja, vadinsiu juos afrikiečiais.

Islamo pasaulio veržimasis į Europą įgyja vis didesnį mastą, o meilė pabėgėliams Europoje kol kas nemažėja. Krikščionybės sunaikinimo pavojaus akivaizdoje tenka dar kartą pakalbėti apie tuos, kurie ieško Europoje prieglobsčio, o teisingiau – naujų žemių islamo kalifatui.

Lietuvos kaliniai sėkmingai baigė badauti ir ėmėsi savo nuolatinio darbo: per savaitėlę iš bausmės atlikimo vietų, kuriose turėti telefonus tarsi uždrausta, jie paskambino kelioms senutėms ir išviliojo iš jų keliasdešimt tūkstančių eurų.

Kaip ir spėta, pora šimtų migrantų, kuriuos sutiko priimti Lietuva, tai toli gražu ne riba. Šiandien kalbama apie du tūkstančius. Taigi, dešimteriopą augimą jau turime. O rytoj šis skaičius gali padidėti dar daugiau kaip dešimt kartų. Dabar Europos Komisija siūlo Europos Sąjungos šalims pasidalinti 160 tūkstančių pabėgėlių. Jungtinės Tautos nori, kad Europos Sąjunga pasidalintų 200 tūkstančių. 

Sultonas duodavo virvę ir sakydavo: eik, pasikark. Taip vienas Vilijampolės socialinės globos namų darbuotojas pakomentavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudimą direktoriui Linui Butkui, kad šis atsistatydintų. Prezidentė supyko, o gal rado progą supykti ir parodyti, kaip ji rūpinasi viskuo, kas dedasi Lietuvoje, po to, kai šių namų auklėtinis iškrito pro langą ir užsimušė. Tada Prezidentė ir rado nelaimės kaltininką, nelaukdama, kol bus atliktas tyrimas.

Stambieji ūkininkai aimanuoja: šiemet ir javai prastai užderėjo, ir bulvių greičiausiai nebus, o apie pieną apskritai nėra ko kalbėti: nemoka už jį tiek, kiek norisi, ir viskas. Ir nesvarbu, kad kokioje nors Lenkijoje parduotuvėje pienas vos ne tiek kainuoja, kiek pas mus supirkdami už jį moka. Pas mus turi mokėti daugiau, kitaip turtingiesiems beliks viena išeitis: bankrutuoti.

Štai ir turime didelį įvykį Lietuvos gyvenime: švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė nusprendė, kad abiturientai turės laikyti valstybinį matematikos egzaminą. O kas to egzamino nelaikys, tas negalės įstoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, kitaip tariant, už mokslus turės mokėti iš savo kišenės.

Agurkų sezonas – tai toks metas politikoje, kai niekur nieko nevyksta. Vargu ar tai susiję su politikų pomėgiu auginti agurkus. Gal kai kuriuos politikus ir galima įsivaizduoti palinkusius prie agurkų lysvės, bet kai kuriuos – sunkoka būtų. Pavyzdžiui, premjero Algirdo Butkevičiaus pomėgiai tikrai kitokie. Sūdantį agurkus dar galima jį įsivaizduoti, bet sodinantį…

Pakalbėkime apie sportą. Ne apie sportavimą, nes čia viskas aišku: sportuoja  pirmiausia jauni žmonės, kurie nuo vaikystės tai pradeda ir tikisi ko nors pasiekti, duoną iš to valgyti. Sportininko specialybė nė kiek ne prastesnė, o jeigu yra ne tik noro ir užsispyrimo, bet ir talento, galima visam gyvenimui apsirūpinti. Tiesa, tokius Lietuvoje beveik ant pirštų suskaičiuoti galima, bet stengtis verta – o gal pasiseks?

Įvairių radijo stočių pasiklausau. Bet kartais, jeigu radijo berniukų ir mergaičių balsų neskirtum, galėtum susipainioti, kuri čia šneka. Visas jas vienija vienas šnekėjimas: nuo sunkiausios dienos – pirmadienio – laukiama savaitgalio, ir sinoptikų labiausia išklausinėjama, koks bus oras ir ar pavyks gerai pašvęsti.

Gal kas galėtų suprantamai išaiškinti, kas yra pamatinės vertybės? Štai skaitau aną savaitę straipsnio apie Didžiasalį komentarą MI interneto svetainėje – apie pamatinių kaimo vertybių griovimą, ir nesuprantu, kas tai yra – tos pamatinės kaimo vertybės. Gal į šį klausimą pavyks atsakyti pacitavus Vytautą Šiškauską: „Nebelinksmas mūsų kaimas, Nebemokame dainuot, Nebesirenka kaimynai Pas kitus pavakarot“?

Trys Seimo narės socialdemokratės – Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Orinta Leiputė – siūlo įstatyme nustatyti lyties kvotą valstybės, savivaldybių ir kai kurių įmonių bei įstaigų vadovybėms. Jeigu būtų priimta jų įregistruota Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisa, valstybės ir savivaldybių institucijoms pavaldžių įmonių, bendrovių ir t. t. valdybose turėtų būti „ne mažiau 30 proc. vienos lyties atstovų“.

Briuselis kol kas nusprendė, kad pabėgėlių priėmimas kol kas nebus prievartinis. Kai kurios šalys jau pasakė – ne, nepriimsime nė vieno. Lietuva parodė pasiryžimą dalintis šia našta su kitomis valstybėmis. Ir net pasakė, kad priims ne du, o du su puse šimto pabėgėlių.

Mūsų valdžia nusprendė, kad mes galėsime priimti du šimtus pabėgėlių iš Afrikos. Mes – tai nereiškia, kad juos priims ir valdžia savo Turniškėse. Valdžia nuo tokių atvykėlių sugebės apsisaugoti, o kas laukia Lietuvos, ypač žinant, kad gerą priėmimą pajutusių afrikiečių plūstelės dar gerokai daugiau.

Tai jau įprasta: praeina rinkimai, į valdžią ateina kiti, suformuoja savo vyriausybę… ar saviškių vyriausybę? Na, čia kaip kas supranta. Žodžiu, susėda ministrai į savo ministerijas ir pradeda dirbti.

Mūsų valdžios vyrai vėl turi rūpesčių. Ne valdžios vyrai būtų, jeigu vieni kitiems tų rūpesčių sukurti nesugebėtų. Štai gynybos ministras Juozas Olekas buvo apkaltintas tuo, kad nepaskubėjo dalyvauti AN-2 pilotų gelbėjimo operacijoje. Apskritai tai, galų gale, praėjus vos ne mėnesiui, paaiškėjo, kad viskas buvo daroma taip, kaip reikia, kitaip tariant, pagal instrukcijas.