Šios dienos varduvininkai:

Šios dienos varduvininkai:

Tema: Provincialės žvilgsniu

Šiukšlės ir šiukšlynai

Ar dalyvavote akcijoje „Darom“?

Pas mus, kaip, beje, ir visur kitur, kitose šalyse, žmones galima suskirstyti į dvi grupes: į tuos, kurie šiukšlina, ir į tuos, kurie tvarko. Smulkiau pirma grupė skirstoma (pasiskirsto) į teršiančius savo kieme, teršiančius už savo kiemo ribų ir teršiančius visur. Antrą grupę sudaro tie, kurie tvarkosi savo namuose, ir tie, kurie tvarko kitų prišnerkštas vietas.

Skaityti toliau »

Sunkus darbas – pažadais žarstytis

Jau žinome, kad spalio 14 d. rinksime naują Seimą: atitinkamą potvarkį (dekretą, ar kaip jis ten vadinasi) pasirašė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Viskas pagal įstatymus: eilinių rinkimų datą būtina paskelbti, likus iki jų pusei metų.

Tiesa, kai kurie seimūnai dar bando siūlyti surengti priešlaikinius Seimo rinkimus: girdi, ši valdžia prasta, išsirinksime kitą – bus geresnė. Bet tai jau beveik iš fantastikos srities, kaip sakydavo anais laikais – imperialistinė propaganda.

Skaityti toliau »

Laisvė, kaip ją supranta Briuselis

Balandžio 5 d. turėtų prasidėti vadinamasis Kauno pedofilų teismas. Dabar jau sunku suprasti, kas bus teisiamas, ir net už ką, nes visi, kaip sakoma, „figūrantai“ sėkmingai iškeliavo į aną pasaulį. Ir tas, kurio buvo ieškoma, ir tas, kuris buvo saugomas. Pirmasis mirė, kaip skelbia mūsų garbioji teisėsauga, „užspringęs skrandžio turiniu“, antrasis nuskendo baloje, kurioje vandens buvo – vos iki kelių.

Skaityti toliau »

Kai skiedros lekia

Be krizių apsieiti tiesiog negalime. Štai ir dabar valdžia, užuot priiminėjusi reikalingus įstatymus, aiškinasi tarpusavio santykius, ir kuo tai baigsis – kažin, ar kas gali tiksliai nuspėti. Jau kalbama, kad konservatoriai nebesusitars su Liberalų ir centro sąjunga, todėl jiems belieka viena išeitis – mažumos vyriausybė.

Skaityti toliau »

Lietuva – kam?

Nepriklausomybės atkūrimo dieną lietuviai dar kartą padarė gėdą Lietuvai: jie žygiavo svarbiausia Vilniaus gatve ir skandavo: „Lietuva – lietuviams!“ Negana to: jie davė peno Maskvos propagandistams, kurie po jų eisenos vėl galės kalbėti apie lietuvių nacionalistus.

Iš tikrųjų, kaip čia dabar mes nepagalvojome, kas gali nepatikti Maskvai. Štai kas atsitinka, kai nesitariame su Kremliaus koridorių žinovais.

Skaityti toliau »

Darbietiškas ūkiškumas

Galų gale sulaukėme – Ignaliną aplankė Darbo partijos pasiuntiniai. Paties didžiausio lietuvių tautos gelbėtojo Viktoro Uspaskich nebuvo, užtat kita viršūnėlė (negi išrūgas vadinsi grietinėle) malonėjo atvažiuoti. Žinoma, kalbėjo apie tai, kaip gerai bus po rinkimų, jeigu tauta į valdžią išrinks darbiečius.

Šiaip jau rinkiminiai pažadai buvo gana migloti – na, bus geriau, ir viskas, nes dabartinė valdžia daro blogai, o jie darys geriau. Pakels, išvystys, ūkiškiau naudos, bedarbiams duos darbo. Gerai dar, kad nepasakė: privers bedarbius dirbti.

Skaityti toliau »

Mėšlavežiui artėjant

Tikrai, kiek žmonių – tiek nuomonių. Štai vieni mano, kad mėšlą į laukus galima vežti dar sniegui nenutirpus, nes paskui gali kiti darbai susitrukdyti. O kiti įsitikinę, kad reikia palaukti tikro pavasario, nes tirpstančio sniego vanduo vertingas medžiagas išplauna.

Kažin, ar politikoje šis pavyzdys tinka? Kada, kiek laiko likus iki rinkimų, reikia pradėti rinkimų kampaniją, kurios esmę pas mus, Lietuvoje, galima būtų apibūdinti labai trumpai: derk ant kitų, kiek tik gali, ir dar truputį.

Skaityti toliau »

Nuo mokytojų iki teisėjų

Mokytojai streikuoti rengiasi. Ne visi, bet tie, kurie gyvenimu nepatenkinti, ketina kažkurią dieną vaikų nemokyti. Galima būtų paklausti – kuo tie vaikai dėti, bet geriau neklausinėti. Atsakymo vis viena nesulauksi. Geriau paklausti, kuo mokytojai nepatenkinti.

Pirmiausia, mokytojai norėtų didesnių atlyginimų. Kaip sakoma, norėti neuždrausi. Šiaip jau mokytojų atlyginimas – žinoma, palyginus su kitais atlyginimais Lietuvoje, – nėra toks prastas. Bet jis linkęs mažėti, nes mažėja darbo krūvis, o pastarasis mažėja todėl, kad Lietuvoje mažėja vaikų. Žinia, mažiau dirbi – mažiau gauni.

Skaityti toliau »

Visa meilė tinginiams

Lietuvoje labai mylimi tinginiai ir kiti tiesiog parazitai. Taip mylimi, kad kitiems, normaliai darbą dirbantiems, vaikus auginantiems, paprasčiausiai gyvenantiems tos meilės ir nebelieka.

Apie ką šiomis dienomis daugiausiai buvo kalbėta per radijo ir televizijos žinių laidas? Žinoma, apie šaltį. Apie to šalčio pasiglemžtas aukas. Skaičiuota, kiek kur žmonių sušalo, aikčiota, kad kai kur valdžia nepasirūpino šąlančiais savo piliečiais.

Skaityti toliau »

Ne vien nuostoliai

Sakoma, kad gyvename praradimų amžiuje. Tiesa, visada būdavo taip: viena prarandi, kita – atrandi. Trumpai tai būtų galima apibūdinti vienu sakiniu: anūkai gimsta, seneliai miršta. Bet ką daryti, kai prarandi, nieko už tai negavęs?
Štai, atrodo, būsimame Seime nebus žmogaus, kuris tautą galėtų pamokyti sekso paslapčių. Linksmintojų, ko gero, bus, bent jau tarp kandidatų jų užtenka, ne vienos, kaip šiame Seime, o kelių partijų gretose.

Skaityti toliau »

Savi nešaudo į savus

Vilniaus 1-asis apylinkės teismas nusprendė, kad Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio per televiziją išsakytoje frazėje, kad „kaip dabar aiškėja, savi šaudė į savus“, nėra nusikaltimo sudėties.

Šitaip politikas kalbėjo apie sovietinės kariuomenės vykdytas žudynes atmintiną Sausio 13-ąją. Bet, anot teismo, A. Paleckis neneigė sovietinės agresijos, už ką įstatymu numatyta atsakomybė ir už ką jį būtų galima bausti, o tik išreiškė savo nuomonę. Esą A.Paleckis tai ne tvirtino, o tik darė prielaidą.

Skaityti toliau »

Laimingųjų vieta – Afrikoje

Esame nelaimingiausia šalis. Pagal apklausas – paskutiniame penketuke pasaulyje. Visi juodaodžiai, geltonodžiai, raudonodžiai, jau nekalbant apie tokius pat, kaip mes, baltuosius, yra laimingesni. Tais anais laikais raudonoji propaganda mums jau beveik buvo įpiršusi, kad kažkur Afrikoje žmonės blogiau, skurdžiau gyvena, kad kitur pasaulyje visokie kruvini ginkluoti konfliktai, cunamiai, žemės drebėjimai, badas…

Skaityti toliau »

Žodis rėksniams

Ar neteko Jums girdėti tokios frazės: „Tragišką Sausio 13-ąją sutinkame, nelabai priartėję prie to, už ką kovojome“?

Tada gal ir pasakėčią apie lauką arusią musę prisimenate? Jei ne, priminsiu, kad labai pavargo musė, visą dieną tupėjusi ant lauką arusio jaučio rago.

Skaityti toliau »

Mušk vargšus – tegul turtuoliai tunka

Viskas kaip visada: vieni naujais metais džiaugiasi, kiti senus su šiokiu tokiu liūdesiu prisimena. Ką čia daug spėliosi, kokie naujieji bus. Gal geriau prisiminti, kokie senieji buvo. Vėlgi reikėtų pasakyti, kad vieniems jie buvo geresni, kitiems prastesni.

O čia valdžia jau žada visokias pašalpas mažinti. (Štai jau ir apie šiuos metus pradėjau.) Tai yra pernelyg žiauru. Juk jeigu žmogus negali tris dienas negėręs išdirbti, tai jis yra ligonis ir jam turi būti mokama, na, jei ne daugiau, kaip sveikam ir galinčiam dirbti, tai bent tiek pat. Tiesa, nelabai tikiu, kad pašalpos bus mažinamos ar visai atimamos, nes Lietuva, žinia, yra „švogerių“ kraštas, o argi giminę, tegul ir prasigėrusią, skriausi?

Skaityti toliau »

Šventės ir Kalėdos

Iki Kalėdų – nepilna savaitė. Tada jau visi vieni kitus sveikins. Pirmiausia, žinoma, artimuosius. Na, o paskui – ir visus kitus, kaimynus ir pažįstamus. Juk paprastai buvo sakoma, kad Kalėdos – džiaugsmo šventė.

Kodėl parašiau – buvo sakoma? Ogi todėl, kad dabar jau reikia gerai pasvarstyti: kokios šventės yra kalėdos? Kai paklausai ir pasižvalgai, atrodo, kad tai diena, kai visi vienas kitam ką nors dovanoja. Jau prieš mėnesį, o gal dar anksčiau, per visus radijus ir televizijas mums, nesusipratėliams, pradėta aiškinti, kad artėja kalėdos, todėl reikia skubėti pirkti dovanų. Ir kuo daugiau, ir visiems, nieko neužmirštant.

Skaityti toliau »

Politinės prostitutės

Valdžia vis pinigų ieško – kitų metų biudžetui. Mat mes, visi Lietuvos gyventojai, sumokame per mažai mokesčių, ir jų viskam neužtenka. Tai aš sakau be jokios ironijos: juk niekas nenuginčys, kad neužtenka.

Nesvarstysiu, ar visiems tiems, kuriems kitų metų biudžete atriekta storesnė ar plonesnė riekė, kai kuriems ir su sviestu, o kitiems ir dešros uždėta, tiek ir reikėtų duoti. Juoba kad, politikams tą biudžetą besvarstant, toks dalykas išryškėjo: liberalai pasakė, kad už biudžetą jie balsuos tik tada, jeigu taupoma bus pensininkų sąskaita. Visiems kitiems biudžete skirta, na, beveik gerai, o štai pensininkams – per daug, todėl nereikėtų skubėti atkurti jiems pensijas.

Skaityti toliau »

Vis viena bus blogai

Prisipažįstu: apie visas valdžios institucijas buvau šiek tiek prastesnės nuomonės. Tiesa, gal dar šitas pažadas nebus įvykdytas, gal dar ne visi „Snoro“ indėlininkai savo pinigus atgaus iki Naujųjų metų, bet vis dėlto nesitikėjau, kad taip atsitiks. Na, jeigu atsitiks, tai bus galima visus pagirti.

Skaityti toliau »

Skandalai ir „žiniasklaida“

„Snoro“ banko žlugimas atskleidė ne tik tą, beje, seniai visiems žinomą faktą, kad Lietuvoje žmonių, sugebančių pelnytis kitų sąskaita, netrūksta, bet ir tai, kad Lietuvos žiniasklaida nesugeba, o veikiau – nenori nešti žmonėms tiesą. Beje, ir tai jau seniai visiems žinoma. Tačiau šį kartą vadinamojoje respublikinėje „žiniasklaidoje“ buvo pripainiota daug, o kai kurie tų pripainiojimų pateko ir į rajoninę spaudą.

Skaityti toliau »

Žurnalistus – į valdžią!

Praėjusią savaitę respublikine vadinama žiniasklaida paskelbė pritrenkiančią žinią, teisingiau, išvadą: didžiausias mirštamumas yra Varėnos, Zarasų, Ignalinos rajonuose, mažiausias – didmiesčiuose, todėl sveikiau yra gyventi Vilniuje ar Kaune, negu kurortiniais vadinamuose rajonuose.

Nežinau, kokio profesoriaus išvadomis rėmėsi žiniasklaida. Šiaip jau, švelniai kalbant, profesoriai pas mus irgi kažkokie nususę, kaip ir žiniasklaida, jeigu spręsime pagal tą profesorių iš reklamos, kuris, atrodo, apie biblioteką nėra girdėjęs. Juk kiekvienas mąstantis žmogus, darydamas išvadas iš mirtingumo rodiklių, pirmiausia būtų pasidomėjęs, kokia tuose rajonuose yra gyventojų sudėtis pagal amžių. Suprantama, kad rajonuose, kuriuose absoliučią gyventojų daugumą sudaro pensinio amžiaus žmonės, mirtingumas bus didesnis. Priešingu atveju reikėtų teigti, kad senelių namuose gyvenimo sąlygos nepalyginamai blogesnės, negu vaikų namuose – o kaip kitaip paaiškinsi tą faktą, kad senelių miršta tiek kartų daugiau, negu vaikų?

Skaityti toliau »

Kaip pavydėti ir pralenkti Europą

Gyvulių pasaulyje – viskas paprasta. Vyresni žmonės tikriausiai dar prisimena, kaip karvę tekdavo pas bulių vesti, kumelę – pas eržilą… Na, dabar prireikus tiesiog atvažiuoja veterinaras. Bet nei anksčiau, nei dabar niekas paskui veršiukui ar kumeliukui tėvo neieško.

O štai žmonių pasaulyje viskas gerokai sudėtingiau. Kažkodėl dauguma subrendusių Lietuvos piliečių, na, tokių neišmanėlių, kurie nežengia koja kojon su pažangiausiais Europos protais – ir net pavadina juos puspročiais, iki šiol tebėra įsitikinę, kad vaikui ne tik motinos, bet ir tėvo reikia.

Skaityti toliau »

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje