Tiesą sakant, nusišnekėjusi valdžia – jokia čia naujiena. Kas mėnesį būtų galima apie ją rašyti, o gal ir dar dažniau. Na, dabar dar kartą nusišnekėjo, susigalvojusi įvesti naują mokestį – automobiliams, ir padidinti seną – akcizą alkoholiui. Patikslinsiu, kad nusišnekėjo ne visa koalicija, o tik socialdemokratai, kurie valdžioje turi daugumą ir todėl drąsiai siūlo visokiais kvailystes.

Gyventų Kristijonas Donelaitis šiais laikais – vieną savo „Metų“ skyrių tikrai pavadintų ne „Žiemos vargai“, o „Žiemos linksmybės“. Beje, mums „Pavasario linksmybės“ gali tapti „Pavasario vargais“, bet kol kas – linksminamės. Pašalome vieną mėnesį, o štai sniego kol kas dar nesulaukėme. Na, dar ne gegužė. Jeigu kas šiemet nori turėti žiemos vargų – gali, kastuvą paėmęs, pabandyti daržą sukasti. Bet jeigu linkęs tikro pavasario laukti – belieka linksmybių ieškoti.

Kas sako, kad valdžia žmonėmis nesirūpina? Štai nuo vasario 1 pradėjo veikti dar vienas pagalbos telefonas, kuriuo bus galima skambinti, dingus vaikams. Ir kai tėvai nežino, kur vaikas dingo, ir kai vaikelis jau ne pirmą kartą iš namų pabėga. Labai negeranoriški valdžios atžvilgiu žmonės sako, girdi, tai tik dar vienas „skambučių centras“, kuris faktiškai bus tarpininkas tarp žmogaus ir policijos.

Retkarčiais į internetinį mūsų laikraščio puslapį žvilgteliu: gal ten koks įdomesnis komentaras pasirodė, gal dėl ko nors būtų galima pasiginčyti. Bet jeigu vietinių agresyvių liberastų neužkabinu, tai visi, atrodo, yra patenkinti ir sutinka su viskuo, ką parašau. Gal tai galima paaiškinti tuo, kad jaunimui tokie dalykai nerūpi, o senimas nelabai prie interneto pratęs. Gaila, žinoma, jeigu taip yra. Laimei, neseniai teko su viena kolege iš senų laikų pasišnekėti, tai tiesiog pratęsiu tą pokalbį.

Jeigu nežiūrėsi, kiek pinigų turi kišenėje ir kokios kainos, tai gyvenimas gali pasirodyti esąs gana linksmas. Ypač jeigu radijo pasiklausai, televizorių pažiūri, internetinę spaudą pavartai (mėtyti pinigus respublikinei „popierinei“ – ji to nenusipelnė). Štai viename portale skaitau pavadinimą: „Estijos ministras lietuvius išvadino kvailiais“. Iš karto linksma pasidaro: žmogus pasakė nepagalvojęs, vadinasi, pasakė tai, ką galvoja. Bet kai perskaitai straipsniuką, paaiškėja, kad estas ne visus lietuvius kvailiais pavadino, o tik pasakė, kad Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių.

Sausio 7 d. „Mūsų Ignalinoje“ buvo išspausdintas rašinys, pavadintas „Planuota“ žmogžudystė Tverečiuje“. Planuota todėl, kad sugyventinę nužudęs straipsnyje minimas Antanas P. (štai kaip pas mus ginamos „teisės“: žmogžudžio pavardės minėti šiukštu nevalia) pasižymėjo agresyvumu, mušė ne tik sugyventinę, bet ir motiną, todėl kažko panašaus reikėjo tikėtis.

Naujųjų išvakarėse atsigręžėme į jau nuėjusius metus, o dabar galima žvilgtelėti, kas mūsų šiemet laukia. Viena paguoda – euro dar šiemet neturėsime, tad ir didesnių kainų gal nesulauksime. Nors tai nelabai tikėtina. Pradžiai priminsiu, kad ne vieno, ne tik mūsų, rajono kaimuose pensininkai sudaro daugumą. Vadinasi, pirmiausia kalbėkime apie jų interesus. Beje, valdžia irgi turėtų apie tai bent jau kalbėti, bet argi iš valdžios ko nors gero sulauksi?

Naujųjų išvakarėse priimta į nueinančius metus pažvelgti. Nenusižengsiu tradicijai, juoba tradiciškai galėsiu viską peikti, nes metai tradiciškai buvo blogi. Valgyti nebuvo ko ir nebuvo už ką nei kur nusipirkti, ilsėtis irgi nebuvo kada, nes valdžia paprastam žmogui kalėdinių atostogų nesuteikė, todėl teko tarp švenčių porą kartą į darbą nueiti. Tačiau net ir tas kelias dienas, išpuolusias tarp nepakeliamo darbo savaičių ir mėnesių, paprastas žmogus pailsėti negalėjo.

Vargu ar reikia dalintis vaikystės prisiminimais apie Kalėdas. Tiems, kurie prisimena anų laikų pusiau legalias, pusiau draudžiamas (visi žinojo, kas švenčia, ir beveik visi apie tai tylėjo) šventes, nieko naujo nepasakysiu. Tiems, kuriems dabartinės Kalėdos – tai ilgai trunkanti dovanų mugė, bus nesuprantama, kaip tais laikais buvo galima džiaugtis, kai po eglute rasdavai skudurinę lėlę, jau ne bet kokią, o naujamadišką: senosios visos buvo skudurinės, o naujamadiškų – galvos jau plastmasinės. Įsivaizduojate, jos net nevaikščiodavo…

Ar žinote, ar girdėjote, kad prievarta Lietuvoje – sveikintinas dalykas? Nesu aš tokios nuomonės, bet manęs niekas neklausia, todėl belieka pripažinti, kad taip yra. Nesvarbu, kad visokių programų prikurta, visokių viešųjų įstaigų pristeigta, kurios su ta prievarta ir smurtu turėtų kovoti. Programoms, įstaigoms pinigų reikia, o jeigu nebus su kuo kovoti – už ką pinigus mokės? Todėl negana apsimesti, kad smarkiai dirbi.

Pas mus Ignalinos miškuose ramu, gamta žiemos laukia ir nesulaukia. Na, šiluma kaulų nelaužo, šalčių dar ir palaukti galima. O tuo tarpu pasaulyje visokių dalykų dedasi. Štai Moldova ir Gruzija Vilniuje parafavo susitarimus su Europos Sąjunga. Galima būtų pasakyti, kad parafavimas – tai tik pusė darbo, kad dabar tuos susitarimus turi patvirtinti abiejų šalių parlamentai, bet dėl Moldovos ir Gruzijos apsisprendimo tarsi abejoti nereikia.

Lietuvai gresia dar neregėtas teismo procesas: teisiamųjų suole gali atsidurti du trečdaliai šalies gyventojų. Tokios išvados peršasi išgirdus, kad Konstituciniu Teismu pasitiki mažiau negu trečdalis apklaustųjų. Kas iš to išeina? Ogi tas, kad du trečdaliai negerbia teismo. Maža to, nepasitikėjimas teismu gali būti vertinamas kaip teismo įžeidimas, o už tai prokurorai pareikalavo paties Viktoro – Uspaskicho! – neliečiamybės.

Girdėjau – o tai visai nebloga žinia – kad kai prasideda žiema, neretas Lietuvos gyventojas pradeda su pavydu žvilgčioti į Ignaliną. Ypač jeigu jis gyvena daugiabutyje ir moka už šildymą nemažus pinigus, o Ignalinoje tie iš kišenės išskrendantys pinigai esantys gerokai mažesni. Ir girdėjau, kad tai tiesa.

Valdžia, naiviu žmonių supratimu, yra jiems tarnaujanti institucija, paklūstanti tiems patiems įstatymams, kurie taikomi visiems žmonėms. Ar ta įstatymus kurianti valdžia nesusikuria jų taip, kad jie būtų palankūs jai, valdžiai, – tai jau kitas klausimas. Bet šiaip įstatymai valdžiai galioja. Juk ne kartą esame matę per televiziją, kaip vienas ar kitas valdžios vyras su antrankiais išvedamas iš jo darbo vietos.

Užmiršusiems ar apie tai negirdėjusiems pasakysiu: gyveno kadaise toks Pavlikas Morozovas. Jis įskundė savo tėvą, kad šis užsiima kontrrevoliucine veikla, už ką šis buvo nuteistas 10 metų lagerio. Paskui įskundė kaimyną, kad šis vogė iš valstybės grūdus (kitaip sakant, slėpė – tais laikas bolševikai atėminėjo iš valstiečių grūdus, nepalikdami jų net sėklai), o po to – ir savo senelį.

Ką apskritai veikia Seimas – mūsų išrinkti jo nariai? Svarbiausias jų darbas, kaip numato įstatymai, yra įstatymų leidyba. Tiesa, seimūnai dar linksminasi, svarstydami visokias interpeliacijas, rengdami apkaltas, siūlydami, sakysim, Prezidentei atleisti vieną ar kitą pareigūną, kurio jie patys atleisti negali. Bet vis dėlto reikia tikėti, kad daugiausia laiko skiriama įstatymų leidybai.

Apklausos teigia, kad dauguma Lietuvos gyventojų pasisako už mirties bausmę. Lietuvos gyventojų išrinkta valdžia teigia, kad žmonės nežino, ko jie nori, tai yra, nesupranta, kad mirties bausmės grąžinimas nusikaltėlių nesustabdys, ir apskritai tai neįmanoma, nes nedemokratiška. Girdi, mirties bausmė Europoje tebėra vienoje valstybėje – Baltarusijoje. O jeigu mes sugalvotumėm tą bausmę susigrąžinti, tai sulauktumėm politinių ir ekonominių sankcijų iš Europos Sąjungos.

Teisėjai ir aukšti valstybės tarnautojai skaičiuoja padidintas algas, nes atkurti teisingumą sau nusprendė teisėjai. Liudvika Pociūnienė portale alfa.lt taip įvertino tokį mūsų aukščiausių teisingumo ramsčių (ramentų) teisingumą: „…Mūsų KT (Konstitucinio Teismo) teisėjai pamiršo vieną pagrindinių teisingumo principų – niekas negali būti teisėju savo paties byloje – taigi, kyla rimtų abejonių dėl sprendimą priėmusių teisėjų profesionalumo, nekalbant jau apie žemą pareigos visuomenei supratimą ir paprasčiausią gobšumą.”

Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis parašė laišką kolegoms, kuriame užduoda keletą „neteisingų“ klausimų: ar policija kalta, kad valstybėje atsirado ištisas luomas „budulių“, išlaikomų tik socialinėmis išmokomis ir nenorinčių dirbti, kad atsirado armija bedarbių, nemaža dalis kurių dirba nelegaliai, kad prigimdyta iškrypėlių, kurie mokykloje terorizuoja mokytojus, kad visuomenėje vyrauja prievartos, jėgos kultas…

Neteisinga buvo praėjusi savaitė: įvykiai buvo negeri, neteisingi. Gal todėl ir klausimai kažkokie neteisingi kyla. Nesinori tokių dalykų klausti, juk atsakymai aiškūs, bet tiesiai parašyti negalima, nes gali būti apkaltinta ir nubausta. Belieka klausti, o atsakymus gal skaitytojai be vargo sugalvos… Seimas, kaip ir reikėjo tikėtis, valdančiųjų balsais, atsižvelgdamas į Konstitucinio teismo sprendimą, nutarė nuo spalio 1 d. atstatyti atlyginimus daugiausiai uždirbantiems.

Jeigu norite ramiai miegoti – neskaitykite laikraščių, neklausykite įvairių radijų, nežiūrėkite televizijos. Turiu galvoje – žinių laidų, nes jeigu žiūrėsite visokius kitokius pasib..dėjimus, gal ir miegosite ramiai, jeigu tik nepaskambins anūkas ir nepapasakos, kad pateko į avariją ir reikia sumokėti, ir sumokėsite, ir paskui sužinosite, kad sušelpėte sukčius, kurių valstybė negali suvaldyti. Arba nenori suvaldyti, nes tai jai apsimoka, bet taip, po visų Šustausko kelnių istorijų, geriau nešnekėti, nes tave gali apkaltinti nepagarba kokiems nors valdžios atstovams.