Bent penkeriems metams Lietuvoje dėl prezidento ramu – turime naujutėlį, praėjusį penktadienį oficialiai tautai prisiekusį ir pažadėjusį atvesti ją į

Praėjo Valstybės diena. Tai buvo pirmoji diena po Nepriklausomybės dienos, kai Lietuvos nacionalinis (!) radijas grojo lietuviškas dainas. Dabar vėl

Mes visada norime pirmauti. Kokį nors Briuselio pasiūlytą draudimą stengiamės įsivesti pirmieji, o kartais ir Briuselio draudimo nelaukiame, patys ką

Niekų šnekos, kad Lietuvoje draudimų daug. Štai Laisvės partija apskritai norėtų viską leisti, kas neuždrausta. O jeigu valdžia ką nors

Laisvė mūsų šalyje žingsniuoja septynmyliais žingsniais. Tai kažkokie negeriečiai kalba, kad atėjo draudimų metas, kad prieš ką nors darant jau

Paskutinė pavasario savaitė vėl pagąsdino mus atsistatydinimais ir pirmalaikiais rinkimais. Tik mažai kas išsigando, nes esame pripratinti ir prie atsistatydinimų,

Rinkimus į Europos Parlamentą, galima sakyti, visiškai užgožė prezidento rinkimai. Tik apie juos buvo kalbama, tik kandidatai į prezidento postą

Kaip čia dabar be „Eurovizijos“. Juoba Lietuva tradiciškai neužėmė paskutinės vietos. O pirmą, vėlgi tradiciškai, užėmė „seksualinių mažumų atstovas“. Dabar

Keista, tačiau per šiuos prezidento rinkimus sociologai neapsiriko: kuriems pranašavo antrą turą, tie į jį ir pateko. Gal tik atotrūkis

Šri Lankoje per teroro išpuolius žuvo šimtai žmonių. Iš pradžių buvo kalbama apie 350, paskui skaičius sumažėjo iki 250. Žurnaliūgos rado progą pasišaipyti: nesugeba suskaičiuoti. Šri Lankos valdžia ypač bukiems paaiškino: kūnai buvo taip sudraskyti, kad kai kurie žuvusieji iš pradžių buvo suskaičiuoti kelis kartus.

Visiems tiems, kurie apie stabilumą kalba, valdininkiškai atsakingai pareiškiu: laikai keičiasi ir keičiasi greičiau, negu kai kas norėtų. Jei kas mano, kad aš čia apie partijų reitingus, tai aš čia ne. Aš apie jaunimą, kuris dar tik mokykloje mokosi, bet nuo kurio, tarp mūsų šnekant, kuo toliau, tuo labiau tie reitingai priklausys.

Sėdžiu sekmadienį, pusryčiauju. Radijas įjungtas, viena ausimi žinių (ne žy-y-ynių) klausausi. Girdžiu, kad norint turėti sveikatos, reikia atsisakyti druskos, cukraus, mėsos, visokio greito maisto, o vietoj viso to valgyti riešutus. Greitai išgeriu saldintą arbatą ir nuryju paskutinį sumuštinio su dešra kąsnį. Riešutų nevalgau, nes jei riešutus pirkčiau, pensijos tik pusei mėnesio užtektų. 

Dabar Lietuvos politiniame gyvenime šioks toks apsiraminimas stojo. Politinis gyvenimas – tai, apie ką žurnaliūgos kasdien pliurpia Ne, apie prezidento rinkimus purvasklaida dar daug šneka, bet kažkodėl ši tema taip nusibodo, gal kad per trumpą laiką labai nuvalkiota, kad žmonėms nebeįdomi tampa. Apskritai žmonėms daug kas nusibodę, bet juk galima juos įtikinti, kad tai jiems labai svarbu, nes tai politinis gyvenimas…

Gal dar neįrašys manęs į Lietuvos priešų ir Maskvos draugų sąrašą už tai, kad buvusio SSRS vyriausiojo ideologo Mišos Suslovo žodžius iškėliau į rašinėlio pavadinimą. Pasiteisinimui dar pasakysiu, kad nenuveikiau nieko, jog M. Suslovo žodžiai išsipildytų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su visa gaisrininkų komanda mero rinkimų išvakarėse lėkė į Ignaliną gesinti gaisro. Bet malkų tiek buvo primesta, kad, kaip jau žinome, gaisro užgesinti nepavyko. 

Visos statistikos apie gerėjantį ar nelabai gyvenimą, apie nebrangstantį prekių krepšelį yra įdomios. Į prekių krepšelį surašytos prasčiausios prekės, kurios kainuoja mažiausiai, ir todėl aišku, kad jos skirtos dirbantiems žmonėms, kuriems pinigų reikia ir apsirengimui, ir kelionei į darbą, ir dar vaikams. Aišku, jiems taupyti reikia. 

Lietuvos priešai aiškūs. Dėl draugų – čia reikalai sudėtingesni. Į kaimynus šiaurėje pažiūrėjus – latviai visą laiką nežinia kas buvo. Tarsi jie yra, bet tarsi jų nėra. Pasveikiname vieni kitus, kai proga yra, o be progos – tarsi jie neegzistuotų. Suprantama, ką iš tų latvių paimsi, tokie pat bėdžiai, o jeigu ir gyvena geriau, tai mums nedera iš tų „zirga galva“ mokytis. Beje, patys latviai dėl tokio posakio neįsižeidžia ir nežino, kodėl juos taip vadina. Girdėjau aiškinimą: todėl, kad Rygos įlanka kontūrais į arklio galvą panaši…

Šito ir reikėjo laukti. Jeigu sutinkant praėjusius metus, kurie buvo paskelbti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago metais, pasižymėjo Rūta Vanagaitė, apšmeižusi Lietuvos partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą, tai šiemet šmeižto neleido užmiršti Lietuvos „kultūrininkai“, skyrę Nacionalinę kultūros ir meno premiją Mariui Ivaškevičiui, 2002 m. išleidusiam romaną „Žali“, kuris pernai buvo „žmonių prašymu“ išleistas pakartotinai.

Apsidairai ir matai, kad tavęs visiems reikia. Na, sakykim, premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Izraelio premjeru Benjaminu Netanjahu, ir jo sakoma kalba buvo verčiama į anglų kalbą. Žurnaliūgos sujudo: kaip tai – premjerui vertėjo į anglų kalbą prireikė. 

Jeigu nekaupsite savarankiškai, jūsų pensija bus maža. Netgi labai maža. Gyvensite skurdžiai. Kaip dabartiniai pensininkai, tie, kurie dirbo, bet ne tie, kurie vadžioje arba šalia to lovio buvo, Bet dabar valstybė suteikia jums šansą… Kažką pasididinti. Tik ne tai, apie ką kai kurios pagalvojote („to“, kai į pensiją išeisite, nebereikės), o būsimą pensiją.