Lietuvoje vyksta kasmetinė laukinių gyvūnų vakcinacija. Ji vykdoma du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Laukinių gyvūnų vakcinacija atliekama visoje Lietuvoje, išskyrus zonas virš miestų, ežerų ir Ignalinos atominės elektrinės. Pasiutligės vakcina išmėtoma taip, kad gyventojai ir naminiai gyvūnai neturėtų sąlyčio su jaukais ir vakcina, tačiau gali atsitikti ir kitaip. 

Lietuva priklauso didelio pavojaus užsikrėsti erkių platinamomis ligomis zonai, todėl kiekvienam pravartu žinoti, kad išalkusios erkės žmones ima pulti jau kovo mėnesį. Šie parazitai aktyvūs tampa tada, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5–7 laipsnių šilumos. Erkės atakuoja ne tik žmones, bet ir šunis. Ir žmones, ir šunis puola tos pačios erkės. Žmones erkės užkrečia erkiniu encefalitu (smegenų uždegimu) ir Laimo liga, šunis – babezioze. Erkinio encefalito, kaip ir Laimo ligos, požymiai, įkandus erkei, paprastai pasireiškia po 2–4 savaičių.

Vasario mėnesį Česlovo kudabos pagrindinė mokykla dalyvavo projekte „Nedelsk“ ir surengė akciją „Tūkstantis gervelių“. Kaip MI papasakojo viena iš šios akcijos iniciatorių – Ignalinos visuomenės sveikatos biuro specialistė Irena Čeponinė – ištisą mėnesį mokyklos mokiniai klasių valandėlių metu ar laisvalaikiu aktyviai iš popieriaus lankstė miniatiūrines gerveles ir, padedant klasių vadovams, rinko informaciją apie pikčiausią žmonių sveikatos sutrikimo priešą – vėžio ligą, parengė plakatų apie jos atsiradimo priežastis bei profilaktiką, kurie kartu su gervelėmis buvo iškabinti mokyklos koridoriuje.

Šeštadienį į paskaitą „Žmogaus auros tyrimo metodai“, vykusią Viešojoje bibliotekoje, susirinko ne itin didelis būrys žmonių, bet atėjo, turbūt, labiausiai tikintys auros tyrimo metodika, apie tai jau turintys kažkiek žinių ir supratimą, kas tai yra. Mat auros diagnostika dar ne visų besąlygiškai pripažįstama, kaip teisinga ir neginčijama tiesa.

Praėjusį šeštadienį Ignalinos AE regiono viešųjų paslaugų verslo centro konferencijų salėje buvo anšlagas. Paskaitą „Fitoterapija onkologijoje ir kasdieniniame gyvenime“ skaitė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto docentas, gydytojas–fitoterapeutas, kraštietis (gimęs ir augęs Čižiškiuose, šalia Ceikinių) Juozas Ruolia.

Pagaliau nusistovėjo žiemiški orai su sniegu, šaltuku, vėjo žvarba. Tad šiuo metu labai svarbu saugotis žiemos nešamų galimų nemalonumų – nušalimų. Daugelis mūsų klaidingai galvoja, kad nušalti galima tik spiginant stipriam šalčiui. Nušalimo grėsmė jau kyla, temperatūrai lauke nukritus žemiau nulio.

Kone prieš dvidešimt metų, per vieną susitikimą, Tėvą Stanislovą paklausė, kada prasideda dvasingumas. Jis atsakė, kad dvasingumo pradžia – higiena, ir paaiškino, pateikdamas tokį pavyzdį. Vieną rytą lageryje, kol kaliniai prausėsi ir visos praustuvės buvo užimtos, jis nutarė pasimelsti ir atsivertė šventą knygą. Jį tuojau sudraudė likimo brolis sentikis. Kaip jis drįstąs į nešvarias rankas imti šventą knygą. Tai ne tik šventos knygos, bet ir viso tikėjimo išniekinimas.

Ramunė ZABLOCKIENĖ
VMVT Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė – maisto produktų inspektorė

Daugelis Ignalinos miesto ir rajono gyventojų pamėgo maistui vartoti versmių vandenį iš šalia Vaišniūnų esančio Medžiukalnio šaltinio bei šalia Poviliškės k. esančio Ilgio šaltinio, žmonių vadinamo Linos ašaromis. Vartotojai teiraujasi ar šių šaltinių vanduo tikrai kokybiškas ir saugus vartoti.

Daugelis pasakytų, kad paskutinį kartą skiepijosi dar mokykloje. Tačiau didžioji dalis skiepų nesaugo nuo ligų visą gyvenimą. Skiepų nuo skirtingų ligų, pavyzdžiui, nuo tymų, visi imti skiepyti 1968 m., nuo raudonukės – 1984-aisiais, o nuo parotito – tik nuo 1992 metų. Jei neturite savo skiepų dokumentų, specialistai pagal jūsų gimimo datą gali nustyti, kokiais skiepais galite būti skiepyti. Pavyzdžiui, jeigu jums apie 45-erius metus, tikėtina, jog buvote skiepyti nuo kokliušo, poliemolito bei difterijos ir stabligės.

Kartu su rudeniu į Lietuvą grįžo ūmiosios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Vieni šiemet jau persirgo peršalimo ligomis, kiti dar gali susirgti, nes priekyje – žiema. Net ir šį kaip reta švelnų rudenį šaltojo sezono ligos puldinėja, nors po vasaros, rodos, vitaminais prisotintas organizmas turėtų intensyviai kovoti su ligomis. Apie tai kalbėjomės su bendrosios praktikos gydytoju Artūru JASIULIU.

Pastaruoju metu labai daug kalbama apie cukrinį diabetą, kaip apie epidemijos pobūdį įgaunančią ligą. Turbūt sunku būtų surasti žmogų, nieko negirdėjusį apie šią ligą. Daugiausiai problemų kelia 2-ojo tipo cukrinis diabetas, jis sudaro iki 90 proc. visų diabeto atvejų. Tik prasidėjęs jis daug metų būna „nebylus“ t. y. nesukelia jokių simptomų, todėl dažnai nustatomas atsitiktinai, tiriant pacientą dėl kitų sveikatos sutrikimų ar profilaktiškai. Savaime, atrodo, suprantama žinoti savo kraujo spaudimą, ūgį, svorį. Tačiau dažnai nežinome koks „cukrus“.