Šiandieną noriu pažvelgti į akis darbo grupės nariams prie LR Švietimo ministerijos ir paklausti – kas taip nuskurdino Tamstas?.. Asmenybė, braukianti iš 11 ir 12

Spalio 15 d. Vidiškių bibliotekoje svečiavosi biologas Pranas Zubrickas. Būreliui moksleivių, kurie su savo mokytoja atskubėjo iš Vidiškių gimnazijos, biologas papasakojo daug įdomybių apie gamtą, ir save. Pranas gimė ir augo   Žemaitijoje, bet didžiąją gyvenimo dalį praleido Ignalinoje. Nuo mažens jis labai domėjosi gyvąja gamta, įvairiais augalėliais, bei gyvūnais, jei rasdavo miške ežiuką, kiškelį, voverytę, nešdavosi namo. Namai tapo vos ne zoologijos sodu.

Jei nenorite, kad jūsų atžala nustebtų ar juo labiau supyktų, kodėl tėtis negali pirkti tris kartus daugiau varškės sūrelių, kai jų kaina nuo lito nukrito iki keliasdešimt centų, vadinasi dabar pats laikas pasikalbėti apie eurą. Pinigai – sudėtinga tema net ir suaugusiesiems, ką jau kalbėti apie vaikus, o valiutų pasikeitimas yra dar daugiau klausimų keliantis etapas. Tačiau tai, kad apie pinigus kalbėti „nepatogu“, anaiptol nereiškia, kad apie juos iš viso nereikia kalbėti. Atvirkščiai – kuo anksčiau pradėsite apie juos aiškinti ir kuo išsamiau papasakosite, tuo bus lengviau ateityje. 

Įpusėjo brandos egzaminų sesija. Vakar abiturientai jau laikė privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, privalomas egzaminas – lietuvių kalbos ir literatūros. Jo tipą – mokyklinį ar valstybinį – renkasi pats mokinys.

V. Landsbergio fondas antrą kartą surengė meninės raiškos programų konkursą „Kuo man graži Tėvynė Lietuva“. Šįmet jis skirtas Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-osioms metinėms. Konkursas vyko Vilniuje, Balio Dvariono muzikos mokykloje. Jame dalyvavo du vaikų lopšeliai-darželiai, penkios vidurinės mokyklos ir aštuonios gimnazijos – iš viso 262 mokiniai, kuriuos rengė 38 mokytojai.

Šiųmetis rugsėjis didžiausią pliūpsnį džiugių emocijų pažėrė didžiasaliečiams. Visa mokyklos bendruomenė: ir mokytojai, ir mokiniai, ir tėvai  į Mokslo metų pradžios šventę skubėjo kur kas labiau pasitempę nei įprastai, ir kur smagiau nusiteikę, nei įprastai, nes ėjo jau nebe į vidurinę mokyklą, o į Didžiasalio „Ryto“ gimnaziją. Kartu su gimnazijos bendruomene tuo pasidžiaugti atskubėjo ir visas būrys garbių svečių.