Koks bebūtum: mažas, jaunas ar senas – šventų Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų lauki kupinas vilties. Baltos dienos, tylios, stebuklingos naktys, kai vieną akimirką vanduo šuliniuose pavirsta vynu, kai net gyvulėliai tvartuose prabyla, kai efemeriškos mums tokios brangios būtybės nusileidžia iš dausų paragauti ant balta staltiese uždengto šventinio stalo paliktų skanėstų, o po eglute…Ach, kas gi ten, po eglute, ir kieno rūpesčiu tai atsirado, ir kokiu stebuklingu būdu? Nejaugi tikrai pro kaminą?

Žingsnelis po žingsnelio nuo prakartėlės šieno iki Kalėdų Senelio dovanų ir Trijų Karalių apsilankymo kuriame savo Šventę. Vidiškių gimnazijoje jos pirmieji pranašingi ženklai pasirodė Advento pradžioje ir atskrido etikos mokytojos Laimos Teteriukovienės ir jos mokinių iškarpytais angelėliais, kurie nusileido ant klasių durų, primindami amžinąsias vertybes: tikėjimą, meilę, viltį, rūpestingumą, pagalbą. Poezijos posmais, adventinėmis giesmėmis, ramiomis saksofono ir gitaros melodijomis susikaupti prieš didžiąsias metų šventes kvietė tikybos mokytoja Audronė Urbonienė ir jos mokiniai. Renginio svečias kunigas Gintaras Černius palinkėjo ramaus ir džiugaus švenčių laukimo.

O kai lauki švenčių, rūpi, kad ir patiems, ir svečiams būtų šilta, malonu ir gražu. Todėl vieną dieną gimnazija tiesiog šurmuliavo ir kunkuliavo. Čežėjo lankstomi lapai, čekšėjo žirklutės – prireikė daugybės karpinių. Lyg burtininkui  mostelėjus stebuklinga lazdele, nors lauke buvo pliusinė temperatūra, prieš pietus visi langai staiga apšarmojo, sudarydami  nuostabius ornamentus (idėją pasiūlė ir pavyzdžius paruošė 2bg klasės mokinys Antanas Saikovskis). Šen bei ten lakstė, trepsėjo, laipiojo ,,statybininkai‘‘, ,,elektrikai‘‘. Pagal dailės mokytojos Audronės Krikščionaitienės projektą jie mokyklos koridorius pavertė apsnigto miestelio gatvėmis, mažais meduoliniais nameliais, žvelgiančiais į praeivius nušvitusiais langais. Pasitikę svečius prie pat įėjimo, jie viliojo namų jaukumu. Rodės, kad eini  ne mokyklos  koridoriais, o vis kita paslaptinga viduramžių gatvele, skersgatviu, apšviestu senovinių žibintų šviesa (2ag iškarpė žibintus, 7, 1g ir 3g klasių mokiniai ,,kepė“ meduolinius miestelio namelius).

Pavargusius, gatvelių labirintuose pasiklydusius miestelio svečius 2bg klasė kvietė į jaukią kavinukę. Ruseno židinys, šilumą skleidė plevenančių žvakių šviesa, baltose minkštose pusnyse pasislėpę foteliai kvietę prisėsti, maloniai pasišnekučiuoti, pasigrožėti melsvais girliandų žiedais pražydusiu medžiu. Gamtos mylėtojus į miestelio skverą apsnigtomis eglutėmis viliojo 8 klasės mokiniai.

Klasės pavirto miestelio namais, kuriuos mokiniai puošė savaip: pirmokams besmegenius apgyvendinti padėjo mamytės Žydrė Grinkevičienė ir Daiva Šaltytė, antrokai kartu su mamytėmis Vaida Kazinec ir Gene Grušniene kvietė išgerti karštos arbatos iš margaspalvių puodukų, trečiokai puošėsi ažūriniais šerkšno raštais, na o ketvirtokams eglutę ,,aprengti“ šiltomis kepuraitėmis padėjo mamytės Irena Navickaja, Ieva Grigonienė ir Dovilė Rakštelienė. Spalvotais, kruopščiai iškarpytais žibintais poilsio kambarį vaikams ,,nušvietė“ mamytė Nerija Guiskienė. Girliandų nėrinius penktokams padėjo sukurti mamytės Sigita Krinickienė ir Banga Kairienė, šeštokai buvo labai savarankiški ir be pagalbos iš šalies pasipuošė labai ryškiai, žaismingai ir kalėdiškai. Septintokai rinkosi popieriaus plastiką, ją įvaldyti padėjo Emilio mamytė Jūratė Druteikienė, o tikrą kalėdinį vainiką nupynė Faustinos mamytė Inga Čiūdarienė. Aštuntokai išsiskyrė karpinių miestu, juk ne veltui juos parėmė Deimanto tėveliai Jūratė ir Arūnas Patiejūnai. O gimnazistai, kaip ir tinka vyresniesiems, tėvelių pagalbos neprašė – puošėsi patys: 1 gimnazijos klasės kabinetas ,,apledėjo“, 2a gimnazistų – virto siaubų autobusu, 2bg klasė visus kvietė pakelti akis į žvaigždėtą dangų, atspėti Kosmoso paslaptis, užmiršti kasdienybės rūpesčius, trečiokai gimnazistai sukūrė žiemą mieste, o abiturientai – karnavalo šeimininkai – nukėlė visus į viduramžius, po vienuolyno skliautais, vitražų akimis žvelgiančiais į kiekvieną salės slenkstį peržengusį.

O šeštadienį, gruodžio 27 dieną, į papuoštą gimnaziją sugužėjo svečiai, rėmėjai, tėveliai, dabartiniai ir buvę mokiniai. Juk Vidiškių gimnazija – viena iš nedaugelio rajono mokyklų, išsaugojusių karnavalo tradiciją. Kadangi karnavalo tema buvo ,,3D knyga“, tai ir eglutė salėje buvo sudėliota iš daugybės knygų, kurias tikriausiai dvyliktokai jau perskaitė per visus metus, praleistus mokykloje… Šį kartą renginio vedėjai – dvyliktokai – buvo labai rimtai nusiteikę viduramžių vienuoliai, kuriems rūpėjo išspausdinti pačias geriausias knygas. Ta proga jie buvo apsirengę naujais abitais, kuriuos pasiuvo Martyno mamytė Alė Martinkėnienė. Scenoje, primenančioje alchemikų laboratoriją, jie susitiko su bestselerių autoriais ir aktoriais, kurių dėka knygų  personažai atgimė įsimintinais veikėjais. Turėdami gerą literatūrinį skonį, jie į sceną nepraleido skaitalo apie vampyrus ir zombius. Dauguma  kūrinių skleidė romantizmo dvasią.

Pradinių klasių mokiniai sugebėjo visų pamėgtas pasakas perskaityti naujoviškai: Raudonkepuraitė labai susidraugavo su gelbėtojais medkirčiais, o vilkas atrodė greičiau simpatiškas, nei piktas. Pakelėse pražydusios gėlytės konkuravo grožiu ir žavesiu. Kad kiekviena iš jų žydėtų ir kvepėtų savitai, labai pasistengė 1 ir 2 klasių mokytojos Elena Abeciūnienė ir Ilona Pakalkienė bei vaikučių mamytės. O antrokės Vilijos močiutė Danutė Gasiūnienė puikiai atliko senelės vaidmenį.

Trečiokų ir ketvirtokų pasirodyme katinėlis  gelbėjo  giesmininką gaidelį,  gudruolės lapės nuneštą į olą. Kadangi lapės charakterį visi esame perpratę, nustebinti buvo sunku, o štai gausi lapiukų šeimynėlė tikrai kėlė nuostabą – viens atsigimęs į tėtį, kits – į mamą, o dar kitas – į senelį, o gal net į kaimyną… Dvynukai irgi buvo pastebėti. Katinėlio ir lapės  konfliktą išspręsti padėjo  mokytojos Diana Kindurienė bei Jūratė Šalkauskienė.

Penktokai  žiūrovus pakvietė į Narniją. Siautė melsvos sniego pūgos, iš savo didingo sosto Ledo karalienė su panieka žvelgė į įsibrovėlius, auksinius karčius purtė sužeistas Liūtas, o visas veiksmas ir muzika buvo kupini ekspresijos ir veržlumo, kaip ir  penktokų auklėtoja Ieva Čičelytė, nuo kurios šilto žvilgsnio tirpo Ledo karalystės  sniegas ir auklėtinių baimė.

Šeštokai ir jų auklėtoja Ingrida Labuckienė praskleidė paslaptingą uždangą į šešėlių teatrą (idėją pasiūlė Monikos mama Vilma Žemaitienė). Puikiai įgarsinta  Salomėjos Nėries ,,Senelės pasaka‘‘ leido pasijusti aktoriais visiems mokiniams, o žiūrovams –  pakilti į dangų, kur Saulė raudojo savo nukirptų kasų, arba nusileisti į ežero gelmes, kur ,,aukso žuvys po ledu‘‘ abejingai leido burbulus ir plekšnojo uodegomis. Tikrai buvo gaila, kad ,,senelė užusnūdo, ir jos pasaka baigta‘‘ (senelę vaidino Ostino mama Elena Jaksebogė).

Rašytoja Astrida Lindgren paprastas kasdieniškas istorijas paverčia komiškais vaizdeliais. Smagu buvo žiūrėti, kaip 7 klasės mokiniai vaidino ,,Emilio iš Lionebergos“ šeimą. Emilis – tikras nenuorama, gyvasis sidabras, kuriam išbūti angelėliu per visus pietus taip pat sunku, kaip ir  Ovidijui Nasevičiui, vaidinusiam šį personažą. Norėdamas sužinoti, ar dar liko sriubos, Emilis netyčia užsimauna sriubos vazą ant galvos, todėl  tėtis jį veža į miestą pas gydytoją. Atleiskit, bet žirgų iš kanopų neatpažinau… Paslaptis liko ir kas ,,žiedė‘‘ tą vazą. Veiksmas scenoje vyko sklandžiai, o per repeticijas tikriausiai būta daug smagaus juoko ir aktoriams, ir auklėtojai Danguolei Bajarūnienei, ir Erikos mamytei Sigutei Mudinienei, kūrusiai scenarijų, rengusiai pasirodymo įgarsinimą.

Gal ir nelabai smagu buvo vienuoliams patvirtinti, kad kūrinys apie pagonišką dievą Perkūną ir jo galybę gali būti puikus, bet ką padarysi, jei to kūrinio autorius – aukšto rango dvasininkas, poetas Maironis. Mokytojos Onos Lukoševičienės režisuota, o aštuntokų inscenizuota legenda apie Jūratę ir Kastytį iš vienuolių celės perkėlė į pajūrį, prie sudaužytų gintaro rūmų. Šis pasirodymas buvo ypatingas rūpestingai parinktais drabužiais, ypač išradinga undinės kauke, alsavo jūros bangomis ir lietuviška dvasia.

Devintokai pasirinko knygą apie ,,Pelenių‘‘ – patėvio skriaudžiamą talentingą vaikiną, kuris laimi muzikinį konkursą. Talentas, jei tik neužkastas, ir pelenuose žiba. O  šokėjų talentu sužavėjo Augustė Palenčiūtė ir Modestas Mackevičius. Inscenizuoti knygą auklėtiniams padėjo mokytojas Dainius Vaitkevičius.

2ag klasė pasirinko Paulo van Lono ,,Siaubų autobuso“ istoriją ne norėdama mus pagąsdinti, o priminti, kad kiekvieną veiksmą lydi atoveiksmis. Bausmė už pasityčiojimą – žaibo sudegintas kaimas, bet atsitiktinai į kaimą užklydęs doras dailininkas išlieka gyvas. Mistikos ir tikrovės derinį dešimtokai paruošė kartu su auklėtoja Joana Garnevičiene.

2bg klasė ir jų auklėtoja Ona Bučelienė pakvietė keliauti į nykštukinę Genovijos kunigaikštystę, kur pirmąsias rūmų etiketo ir valdymo pamokas šiaip ne taip ištvėrė paprasta Niujorko mokinukė Mija Termopolis, kuri visai netikėtai tapo princese, bet visai neišpuiko. Karūnos, vėduoklės, puošnios suknelės ir princas šalia – juk taip ir įsivaizduojame laimingą meilės istorijos pabaigą, Meg Cabot aprašytą ,,Princesės dienoraštyje‘‘.

Vienuoliktokai atkūrė mistinį meilės trikampį pagal Stephenie Meyer knygą ,,Saulėlydis“. Negalėdama apsispręsti, kurį vaikiną pasirinkti, Bela kreipiasi į TV pagalbą. Tarp konkurentų vyksta nuožmi kova ne vien žodžiais. Bet, kaip sakoma, kur du – saldu, o trečias – ne svečias, tuo labiau, kad jis – tik laukinis padaras. Meilės reikaluose kaip tikra mama  auklėtiniams padėjo Lionė Gruodienė.

Dvyliktokų ir jų auklėtojos Zitos Čičelienės pasiūlyta karnavalo tema paskatino  peržvelgti, iš naujo perskaityti, prisiminti daugybę knygų, jas inscenizuoti, įgarsinti. Pasirodė, kad knygas skaito ir reperiai. Tai įrodė ,,mokytojų klasė‘‘: mokytojai Vladislav Krivel, Dainius Vaitkevičius, Ana Kačanovienė, Ieva Čičelytė, Povilas Povilėnas, Gintaras Gruodis, Viktorija Bučelienė, Jurgita Rėkašienė ir Audrius Krikščionaitis.

Labai malonu, kad šiemet karnavale įspūdingai debiutavo ir ,,tėvelių klasė“. Mokinių mamytės Ingrida Kandratavičienė, Rita Steponėnienė, Dovilė Rakštelienė, Sigutė Mudinienė, Kristina Gruzdienė, Inga Mažvilienė, Rimutė Rutkauskaitė pasistengė priminti, kad 2015-ieji bus Ožkos metai. Dailios ožkytės, išėjus mamai neišsigando pikto vilko – tėvelio Valdo Rakštelio. Jos visai nenuliūdo, o „laisvame plote“ surengė šokius pokius.

Įvertindama gražiausios knygos rinkimus ir geriausius skaitytojus, gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė kalbėjo, kad knygos yra neįkainojama vertybė, nes jos saugo mūsų praeitį, atspindi dabartį ir dažnai atspėja ateitį. Todėl ji nesiryžo išrinkti gražiausios knygos, o už pasirodymus apdovanojo visas klases, mokytojus ir tėvelius saldžiomis dovanomis, kuriomis pasirūpino nuolatiniai gimnazijos rėmėjai: UAB ,,Meleksas“ direktorius Rimantas Zigmantas, parduotuvės ,,Mūsų krautuvėlė“ savininkas Kęstutis Žemaitis ir KŪB ,,Danalta“ vadovas Danielius Paukštė. Direktorė taip pat dėkojo gimnazijos šventinį puošimą parėmusiems UAB ,,Ignalinos vanduo“ direktoriui Valentui Šimoniui ir Ignalinos kredito unijos vadovei Violetai Čeponienei, o gimnazijos tarybos čekį įteikė 6 ir 1 gimnazijos klasėms už puikų kabinetų papuošimą. Už puikų įgarsinimą saldžia dovana buvo padėkota garso operatoriui Evaldui Gailiešiui. Tuo sveikinimai ir apdovanojimai nesibaigė, nes į sceną vienas po kito lipo karnavalo svečiai. Vidiškių seniūnė Vigalija Matkėnienė už puikų kabinetų papuošimą prizą įteikė visoms keturioms pradinėms klasėms, tėvų atstovė Vilma Žemaitienė specialų prizą įteikė 2ag klasei, o rajono laikraščio ,,Mūsų Ignalina“ redaktorius Jonas Baltakis gimnazijai padovanojo net dvi laikraščio metines prenumeratas.

Prieš Naujuosius metus Vidiškės nutilo, nurimo lyg tas viduramžių miestelis, tik pėdsakai sniege vedė į biblioteką, prie knygų lentynos. Galbūt po daugelio daugelio metų dabartiniai mokiniai, versdami knygos puslapius, prisimins, ką Ožkos metais vaidino jų klasė, kuo jie buvo ,,pavirtę“ ir kas dėl jų labiausiai jaudinosi…