Interneto platybėse gausu įvairiausių pararimų kaip ir ką veikti su gamtos dovanomis, kuri galių pamaitinti ir išgydyti žmogų kur kas daugiau, nei cheminiai preparatai. Deja,
Retorinis klausimas, bet drąsiai galima teigti, kad kelsis dar negreitai. O kas neleidžia, irgi nesunku atspėti. Tai atėjūnė šilauogė iš Š. Amerikos, kuri užvaldžiusi visą
Šiaurėje Dūkšto seniūnija atsiremia į didelį Švento ežerą. Pagal administracinį paskirstymą jis priklauso jau Zarasų rajonui, tačiau pietrytinis krantas – mūsų rajono žemės. Čia išlikę
Šiemet vasarą sodyboje pastebėjau įdomų biologinį reiškinį. Sodybos kieme, šimtametėje pušyje, kurios apimtis 3 m, o paskaičiavus pagal apimtį turėtų būti apie 250 m. amžiaus,
Suprasti, kad sparčiai keičiasi klimatas ir galėtume daryti palyginimus, dabar užtenka vieno žmogaus gyvenimo. Klimato kaita vyksta šiltėjimo linkme, nors nemažai mokslininkų teigia, kad artėjame
Vasarą įprasta susidurti su aplink gėrimus, maistą ar uogų, vaisių krūmus skraidančiomis širšėmis, liaudyje dažniau vadinamomis vapsvomis. Tačiau nesvarbu, ar širšės zvimbia aplink šiukšliadėžę ar
Džiaugėmės švente „Šokanti Ignalina“, kuri linksmino visus ignaliniečius ir svečius. Rūpinosi organizatoriai, rūpinosi kolektyvų vadovai, o jau kaip šokėjai rūpinosi… Miesto apylinkėse yra ir tokių
Miškuose jau visu smarkumu dygsta bobausiai – pirmieji pavasario grybai. Jie dygsta ne visur, bet miško kirtavietėse tarp kelmų jų tikrai rasite. Nuo vaikystės valgau
Greitai bėgant pavasario dienom, jau atšvęstos bene labiausiai laukiamos pavasario šventės – Šv. Velykas ir Atvelykis. Nugrimzdus į vaikystės laikus iki mokyklinio amžiaus, tuomet švenčiant
Pasidžiaugėme savaitėlę gražiais pavasariškais orais ir vėl kuriam laikui gamta velkasi žiemišką rūbą. Visi gerai prisimename, kaip sinoptikai iškilmingai raportavo, kad žiema baigėsi. „Sodyboje“ kovo
Daug metų Ignalinoje, tarp Paplovinio ir Palaukinio ežerų, kasmet žiemoja didžiosios antys. Jau senokai stebiu, kad nemažai mūsų sparnuočių rūšių nebeskrenda žiemoti į savo įprastinius
Prieš keletą metų MI skaitytojus supažindinau su įdomiu egzotiniu moderniu augalu – penkiaskiaute akebija. Paprastai gamtos ir gėrybių mylėtojus stengiuosi supažindinti su tokiais augalais, kurie ne
Kad miestuose žmonėms yra patogiau gyventi ir daugiau galimybių rasti darbo ir įvairiausių pramogų – visi žinome. Tiesa, dėl tobulėjančių informacinių technologijų ir nuotolinio darbo,
Pastarąjį dešimtmetį mane stebina egzotinių modernių augalų entuziastų pastangos mūsų krašte prijaukinti įdomius floros atstovus augti mūsų klimatinėmis sąlygomis. Juolab, kad kasmet vasaros vis šiltėja,
Patį stambiausią, patį sunkiausią drugį Lietuvoje galima surasti… bulvių lauke, ant lapų. Drugio patelė sveria 5 g, kiek ir mūsų miškų paukštis nykštukas. Patelių sparnų ilgis
Po vėsokos gegužės ir netikėtai šilto birželio, gamta pasiekė savo klestėjimo apogėjų ir po Joninių (Rasos) šventės nenumaldomai pajudėsime link rudenėlio. Bet pirma reikia atšvęsti
Gamtoje antroji birželio pusė iki 25 mėnesio dienos, kai paros šviesusis periodas yra pasiekęs maksimumą, yra gyvybės klestėjimo apogėjus. Artėja Joninių (Rasos) šventė, kuri asocijuojasi
Pasaulio floroje priskaičiuojama daugiau nei 6000 medžių rūšių, o mūsų šalyje auga tik 25 savaiminės rūšys. Žemėje priskaičiuojama apie 3 trilijonus (3000 milijardų) medžių, Rusijai
„Pagaliau išmušė Stripeikių valanda – vieni net iš Utenos dviračiais atvažiuoja pažiūrėt, paieškot meškos, kiti žada su dronais naktį budėt, laukiant įkvepiančių vaizdų su rudąja,
Su įdomumu perskaičiau kolegos Broniaus Šablevičiaus straipsnį apie gulbes („Mūsų Ignalina“, 2021-04-16, „Neapsigaukime dėl gulbių grožio“), kur plačiai apibūdinti tarprūšiniai santykiai tarp gulbės nebylės ir
Žinia apie išperėtus gulbės giesmininkės jauniklius Lietuvoje (Nemuno deltoje) pirmą kartą paskelbta dar 1965 m. Bet nuo to laiko jos mūsų šalyje gyvavo menkai žinomos,
